Apie mus
Naujienos
OK narių naujienos
Renginiai
Konkursai
OVUP

Krepšininkas Gintautas Matulis: „Vaikus įkvepia pavyzdys“

Krepšininkas Gintautas Matulis: „Vaikus įkvepia pavyzdys“

Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinės kandidato ir Utenos „Juventus“ puolėjo Gintauto Matulio sportinė veikla treniruotėmis ar rungtynėmis neapsiriboja. Kartu su žmona Edita septynmetę dukrą Moniką ir penkerių sūnų Motiejų auginantis profesionalus krepšininkas įsitikinęs – vaikus sveiku gyvenimo būdu labiausiai užkrečia pedagogų ir tėvų pavyzdys.

Grįžęs iš treniruočių G.Matulis su vaikais užsiima įvairiomis lavinamosiomis mankštomis, visa šeima kartu kuria šventinius žaisliukus, žvakes iš sojų vaško, įvairius aksesuarus.

„Mums labai svarbu nuo pat mažens vaikams ugdyti įprotį judėti. Judesys lavina ne tik fizines, bet ir socialines savybes, kurios taip pat labai svarbios. Mankštas ir aktyvius žaidimus deriname su užsiėmimais, kurie prisideda prie vaikų estetikos, kūrybinio pojūčio ugdymo. Pastaruoju metu atradome vaikus itin įtraukiantį žaidimą – karoliukų dėliojimą ant mozaikos lentelės. Žaidimas lavina vaikų vaizduotę, rankų ir akių koordinaciją“, – sako G.Matulis.

Čia pat pašnekovas priduria, kad edukaciniai ir šviečiamojo pobūdžio užsiėmimai, paremti smagiais žaidimais, vis labiau tampa vaikų kasdienybe ir darželyje: „Su žmona esame laimingi, nes mūsų vaikai pateko į labai gerų pedagogų rankas. Dukra lankė Utenos „Želmenėlio“ darželį, o dabar eina į pirmą klasę. Motiejus dabar seka sesės pėdomis ir taip pat labai smagiai ir naudingai leidžia savo vaikystę „Želmenėlyje“.

Matulių šeimos nariai su malonumu stebi septintąjį Lietuvos mažųjų žaidynių sezoną ir mielai patys į jį įsitraukia, dalyvaudami mokytojų ekspertų parengtose nuotolinėse pamokose.

„Vaikai nekantriai laukia naujų pamokėlių ir noriai mankštinasi pagal Lietuvos mažųjų žaidynių programą parengtas rekomendacijas. Labai džiugu, kad yra tokių projektų. Kalbant apie ikimokyklinį ugdymą, manau, svarbiausia, jog pedagogai sudomintų vaikus sportu ir jiems būtų linksma, kad ir kokia sporto šaka užsiimtų. Svarbiausia – judėjimas. Mes džiaugiamės pedagogų indėliu, nes mūsų darželyje yra žmonių, kurie myli savo darbą“, – „Olimpinei panoramai“ pasakojo G.Matulis.

Šiemet Lietuvos mažųjų žaidynėse, skirtose ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, kilnų elgesį ir bendradarbiavimą, dalyvauja daugiau kaip 30 tūkst. darželinukų ir beveik 400 pedagogų. Tai didžiausias dalyvių kiekis nuo 2014 m., kai Lietuvos mažųjų žaidynės buvo pradėtos organizuoti.

– Kaip manote, ar egzistuoja tik berniukų arba tik mergaičių sportas? – paklausėme G.Matulio.

– Manau, kad yra atitinkamos sporto šakos, kurias galima pasirinkti pagal savo fiziologiją arba tiesiog savo vidinį norą. Jeigu yra genetiškai stipresnė mergaitė, nebūtina iš jos daryti šokėją, jeigu ji to nenori. Gal ji galėtų tapti olimpine disko metimo čempione? Arba Lietuvoje visi nori būti krepšininkais, bet gal tas berniukas nenori būti krepšininku ir galėtų tapti vienu geriausių pasaulio šokėjų? Manau, šiuos dalykus turi pastebėti fizinio ugdymo mokytojai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į sporto šakoje vyraujantį traumingumą. Labiausiai noriu, kad dukra ir sūnus būtų aktyvūs ir sveiki vaikai.

– Kaip vaikams ugdote judėjimo įprotį?

– Bandau parodyti savo pavyzdžiu ir matau, kad tai labiausiai veikia. Dukrai reikalingi nugaros stiprinimo pratimai. Pastebėjau, kad jai nepatinka, kai pratimai daromi kaip treniruotė, todėl stengiuosi tai paversti žaidimu ir mums puikiai pavyksta. Dukra daug mieliau atlieka pratimus, jai atrodo, kad žaidžia, o aš džiaugiuosi, kad ji atliko programą ir pasportavo.

– Kaip dabartinių vaikų judėjimo kultūra skiriasi nuo jūsų vaikystės?

– Labai matyti, kurioje šeimoje yra sportuojama, bent mėgėjiškai, o kurioje – visai ne. Kiek pamenu save, užaugau lauke žaisdamas su draugais. Dabar didelę įtaką daro technologijos, todėl labai svarbus tėvų pavyzdys. Tėvai, pedagogai – didžiausi autoritetai. Sportuodami su vaikais ne tik rodome pavyzdį, bet ir stipriname tarpusavio ryšį, geriau pažįstame mažuosius. Technologijos gali būti skatinamoji priemonė, kai sutartą metą pasportavus (pažaidus) galima numatytą laiką praleisti prie ekranų. Kartu su sportu lygiagrečiai turėtų būti prižiūrima ir mityba.

– Kokie veiksniai galėtų padidinti aktyvų vaikų gyvenimo būdą?

– Manau, tai sudėtingas ir kompleksinis procesas. Turi būti suteiktos galimybės sportuoti, reikalingi pavyzdžiai – pradedant tėvais ir baigiant treneriais. Man patiko Islandijos, kurioje pačiam teko žaisti, pavyzdys. Ten sporto salės visada užimtos. Atrodo, kad Islandijoje visi sportuoja nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro (šypsosi). Tai turi tapti prioritetu. Beje, visiškai pritariu rekomendacijai, kad darželinukams nereikėtų pasirinkti vienos konkrečios sporto šakos. Jiems svarbiausia aktyviai leisti laiką ir judėti, įgyti bazinių gebėjimų, o ne specializuotis.

– Tėvai neretai savo svajones bando įgyvendinti per savo vaikus, taip atžaloms sukeldami nereikalingą spaudimą.

– Žinau pavyzdžių, kai tėvas nori, jog sūnus žaistų krepšinį, o jis žaidžia tam, kad tėvo nenuviltų. Manau, tai labai žalinga, ypač santykiams. Esu tos nuomonės, kad reikia vaikams padėti atskleisti jų stipriąsias savybes ir leisti daryti, kas jiems patinka, jei tai tik nekenkia jiems patiems ir kitiems. Matau, kad mūsų sūnus genetiškai jau dabar yra gana stiprus ir aktyvus, žaidžiame kartu ir tiesiog stengiuosi pastiprinti šias savybes įdomiais pratimais.

– Pats kiekvieną vasarą Utenoje organizuojate stovyklas sudėtingomis sąlygomis gyvenantiems vaikams. Kodėl tai darote?

– Esu įkūręs asociaciją „Tikslus sportas“. Kartu su Jauniumi Davniuku pradėjome nuo krepšinio stovyklų. Šiuo metu organizuojame ir vasaros užimtumo stovyklas, mūsų organizacijai labai svarbi socialinė veikla. Kasmet stengiamės padėti jaunuoliams sudalyvauti mūsų organizuojamose stovyklose. Manau, tai prasminga.

– Kaip sveikas gyvenimo būdas vaikams gali padėti tolesniame jų gyvenimo kelyje?

– Laikai keičiasi ir reikia mokytis kalbėtis su naująja karta. Nebeužtenka pasakyti – daryk taip, nes taip reikia. Nebeužtenka ir paaiškinti, kad tai gerai. Reikia rodyti pavyzdį ir būtinai greitai, nes vaikai nekantrūs. Jie sau pavyzdį gali susirasti internete ir nebūtinai tokį, kokį mes norėtume. Matydami, kad mes patys sveikiau maitinamės, daugiau judame ir dėl to esame geresnės nuotaikos ir žvalesni, vaikai patys supras judėjimo reikšmę.