Mobiliojo ryšio technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, o Lietuva, ilgą laiką buvusi viena iš lyderių pagal šviesolaidinio interneto spartą ir prieinamumą, dabar siekia įsitvirtinti ir penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio žemėlapyje. Pastaraisiais metais stebimas itin spartus bazinių stočių diegimas, dažnių aukcionų pabaiga ir augantis vartotojų susidomėjimas rodo, kad ši technologija nebėra tik tolima ateities vizija – tai tampa kasdienybe. Tačiau daugeliui gyventojų vis dar kyla klausimų: kas iš tikrųjų pasikeis jų telefonuose ir namuose, ar reikia atnaujinti įrangą ir kokią realią naudą atneš šis technologinis šuolis, be paprasto duomenų atsisiuntimo greičio padidėjimo.
Esminiai 5G technologijos skirtumai nuo pirmtakų
Norint suprasti, kodėl 5G plėtra yra tokia svarbi, būtina suvokti, kuo ši technologija skiriasi nuo mums įprasto 4G (LTE) ryšio. Nors dauguma vartotojų pirmiausia pastebi greitį, techniniai pokyčiai yra kur kas gilesni ir reikšmingesni visai šalies infrastruktūrai.
Visų pirma, delsa (angl. latency). Tai laikas, per kurį signalas nukeliauja nuo įrenginio iki serverio ir atgal. Naudojant 4G ryšį, ši delsa paprastai svyruoja apie 30–50 milisekundžių. Tuo tarpu 5G tinkluose siekiama pasiekti vos 1–5 milisekundžių delsą. Paprastam vartotojui tai reiškia akimirksniu užsikraunančius tinklalapius, tačiau pramonei ir technologijoms tai atveria duris autonominiams automobiliams bei nuotolinėms operacijoms, kur kiekviena milisekundė gali būti kritinė.
Antrasis aspektas – tinklo talpa. 5G technologija leidžia vienu metu prie tinklo prisijungti žymiai didesniam įrenginių skaičiui viename kvadratiniame kilometre. Tai ypač aktualu masinių renginių, koncertų ar sporto varžybų metu, kai 4G tinklai dažnai „lūžta“ dėl perkrovos. 5G užtikrina stabilų ryšį net ir didžiausiose spūstyse.
Kaip vyksta plėtra Lietuvoje: dažniai ir aprėptis
Lietuvoje 5G ryšio diegimas vyksta dviem pagrindiniais frontais, kurie priklauso nuo naudojamų dažnių juostų. Tai svarbu žinoti, nes nuo dažnio priklauso ryšio savybės:
- 700 MHz dažnių juosta: Šis dažnis pasižymi puikiomis skvarbos savybėmis ir plačia aprėptimi. Būtent šio dažnio dėka operatoriai gali užtikrinti 5G ryšį regionuose, kaimo vietovėse ir greitkeliuose. Nors greitis čia nėra maksimalus įmanomas 5G technologijai, jis yra stabilus ir pasiekia tolimus taškus.
- 3500 MHz (3,5 GHz) dažnių juosta: Tai vadinamoji „greičio juosta“. Ji veikia mažesniu atstumu ir signalas sunkiau prasiskverbia pro storas sienas, tačiau būtent ji užtikrina gigabitinę spartą. Šios stotys daugiausia diegiamos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), tankiai apgyvendintuose rajonuose ir verslo centruose.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra nustačiusi griežtus plėtros reikalavimus operatoriams, todėl 5G padengimas Lietuvoje plečiasi itin sparčiai, siekiant padengti ne tik miestus, bet ir pagrindinius transporto koridorius bei pasienio ruožus.
Namų interneto revoliucija be laidų
Vienas didžiausių pokyčių, kurį pajus Lietuvos gyventojai – tai kokybinis šuolis namų interneto rinkoje. Iki šiol regionuose ar priemiesčiuose, kur nėra galimybės įsivesti šviesolaidžio, gyventojai turėjo tenkintis gana ribotu 4G mobiliuoju internetu arba brangiais alternatyviais sprendimais.
5G technologija įgalina paslaugą, vadinamą FWA (Fixed Wireless Access). Tai fiksuotas belaidis ryšys, kuris savo sparta ir stabilumu gali konkuruoti su laidiniu internetu. Naudojant specialius lauko maršrutizatorius, kurie gaudo 5G signalą, namų ūkiai gali pasiekti 300–1000 Mbps greitį.
Tai radikaliai keičia darbo iš namų galimybes užmiesčio gyventojams. Didelės apimties failų siuntimas, vaizdo konferencijos aukščiausia kokybe ir kelių įrenginių veikimas vienu metu (pavyzdžiui, vaikai žaidžia žaidimus, o tėvai žiūri 4K televiziją) tampa realybe be laidų tiesimo žemėje.
Daiktų internetas (IoT) ir išmanieji miestai
Nors dažniausiai kalbame apie telefonus, tikroji 5G revoliucija slypi „Daiktų internete“ (IoT). Lietuvoje tai paskatins išmaniųjų miestų sprendimų diegimą. Ką tai reiškia paprastam piliečiui?
- Išmanioji energetika: 5G leidžia realiuoju laiku valdyti tūkstančius išmaniųjų skaitiklių ir jutiklių elektros tinkluose, taip optimizuojant energijos suvartojimą ir greičiau reaguojant į gedimus.
- Transporto srautų valdymas: Miestų šviesoforai ir eismo stebėjimo sistemos, sujungtos į bendrą 5G tinklą, galės dinamiškai reguliuoti srautus, mažindamos spūstis piko metu.
- Aplinkosauga: Oro taršos jutikliai, išmanieji šiukšlių konteineriai, kurie praneša, kai yra pilni – visa tai reikalauja patikimo ryšio su minimaliomis energijos sąnaudomis, ką ir siūlo naujos kartos tinklai.
Sveikata ir saugumas: mitai prieš realybę
Plėtojant 5G tinklus, viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. Svarbu remtis moksliniais faktais ir kompetentingų institucijų išvadomis. Lietuvoje elektromagnetinės spinduliuotės normas prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, o jos yra suderintos su griežtomis Europos Sąjungos rekomendacijomis.
5G ryšys naudoja tas pačias nejonizuojančios spinduliuotės radijo bangas, kaip ir ankstesnės technologijos (4G, 3G, Wi-Fi ar radijas). Pagrindinis skirtumas yra efektyvesnis duomenų kodavimas ir „Beamforming“ technologija. Senesnės antenos spinduliuodavo signalą visomis kryptimis, tarsi šviesdamos kaip lemputė. Tuo tarpu 5G antenos sugeba nukreipti signalą tiesiai į vartotojo įrenginį tik tuo momentu, kai perduodami duomenys.
Paradoksalu, bet geresnis 5G padengimas gali net sumažinti bendrą spinduliuotės lygį. Kai ryšio stotis yra arti ir signalas stiprus, telefonui nereikia veikti visu pajėgumu, kad „pagautų“ tinklą, todėl pats telefonas (kurį laikome prie galvos) skleidžia mažiau energijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar man reikia keisti telefoną norint naudotis 5G?
Taip, norint pasinaudoti 5G ryšio privalumais, reikalingas išmanusis telefonas, palaikantis šią technologiją. Dauguma naujų telefonų, išleistų per pastaruosius 2-3 metus, jau turi 5G palaikymą. Senesni telefonai veiks įprastai 4G tinkle, tačiau prie 5G neprisijungs.
Ar 5G ryšys kainuos brangiau?
Tai priklauso nuo operatoriaus kainodaros politikos. Šiuo metu dauguma Lietuvos operatorių 5G ryšį įtraukia į standartinius planus be papildomo mokesčio, arba siūlo jį kaip atskirą paslaugą su neribotais duomenimis už šiek tiek didesnę kainą. Ilgainiui 5G taps standartu.
Ar 5G veiks kaimo vietovėse?
Taip, plėtra vyksta ne tik miestuose. Naudojant 700 MHz dažnių juostą, operatoriai sparčiai plečia tinklą regionuose. Nors greitis ten gali būti mažesnis nei miesto centre, jis vis tiek bus žymiai spartesnis ir stabilesnis nei esamas 4G ryšys.
Ar 5G sunaudoja daugiau telefono baterijos?
Pirmosios kartos 5G modemai telefonuose iš tiesų naudojo daugiau energijos. Tačiau naujausi procesoriai yra optimizuoti. Be to, kadangi duomenys atsiunčiami daug greičiau, telefonas greičiau grįžta į „budėjimo“ režimą, kas gali padėti taupyti energiją.
Kuo 5G skiriasi nuo Wi-Fi?
Wi-Fi yra vietinis tinklas, veikiantis ribotoje teritorijoje (namuose, biure), o 5G yra globalus mobilusis tinklas. Tačiau 5G sparta jau leidžia jam konkuruoti su Wi-Fi namų interneto srityje, ypač ten, kur nėra laidinio interneto.
Lietuvos skaitmeninės ekosistemos perspektyvos
Žvelgiant į artimiausius kelerius metus, 5G tinklų plėtra Lietuvoje taps pagrindu naujos kartos ekonomikai. Tai ne tik patogesnis naršymas telefone, bet ir būtina sąlyga pramonės skaitmenizacijai, dar vadinamai „Pramone 4.0“. Gamyklos galės diegti belaidžius robotus, logistikos įmonės – realiuoju laiku sekti krovinius su didžiausiu tikslumu, o žemės ūkis – pasitelkti dronus pasėlių stebėsenai ir tiksliam tręšimui.
Ši technologija taip pat paskatins virtualios (VR) ir papildytos realybės (AR) sprendimų populiarėjimą švietimo ir pramogų sektoriuose. Įsivaizduokite pamokas, kuriose mokiniai realiuoju laiku gali „keliauti“ po istorinius įvykius be jokio vaizdo vėlavimo. Lietuva, turėdama vieną geriausiai išvystytų ryšio infrastruktūrų Europoje, turi visas galimybes tapti bandymų poligonu inovatyviems startuoliams, kuriantiems 5G pagrįstus produktus. Gyventojams tai reiškia ne tik geresnį ryšį, bet ir naujas darbo vietas bei aukštesnę gyvenimo kokybę išmaniajame pasaulyje.
