Dažnas iš mūsų masažą vis dar linkęs priskirti prabangos kategorijai ar maloniam laisvalaikio praleidimo būdui, skirtam tik atsipalaidavimui po sunkios savaitės. Tačiau kineziterapeutai pabrėžia, kad tarp SPA masažo ir gydomojo masažo egzistuoja milžiniška praraja. Nors abu gali būti malonūs, gydomasis masažas yra medicininė procedūra, turinti aiškias indikacijas, veikimo mechanizmą ir, svarbiausia, tikslą – atkurti sutrikusias organizmo funkcijas. Visgi, populiarėjant sveikos gyvensenos kultui, žmonės neretai užsiima savigyda ir patys sau „paskiria“ masažų kursą, neįvertinę realios savo sveikatos būklės. Specialistai įspėja: nors profesionalios rankos gali daryti stebuklus, netinkamu metu ar netinkamai atlikta procedūra gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją. Tad kaip atpažinti, kada vizitas pas specialistą yra būtinas, o kada geriau susilaikyti?
Kas iš tiesų yra gydomasis masažas ir kuo jis skiriasi nuo relaksacinio?
Norint suprasti, kada reikalinga pagalba, pirmiausia svarbu suvokti sąvokas. Gydomasis masažas – tai dozuotas mechaninis poveikis žmogaus kūnui, atliekamas rankomis arba specialiais aparatais, siekiant gydymo, reabilitacijos ar profilaktikos tikslų. Skirtingai nuo atpalaiduojančio SPA masažo, kurio pagrindinis tikslas yra emocinė ramybė ir paviršinis raumenų atpalaidavimas, gydomasis masažas orientuojasi į gilesnius audinių sluoksnius, kraujotakos gerinimą konkrečiose probleminėse zonose ir judesių amplitudės atkūrimą.
Kineziterapeutai šią procedūrą taiko kompleksiškai. Tai reiškia, kad masažas retai kada būna vienintelė gydymo priemonė. Dažniausiai jis derinamas su gydomąja mankšta, tempimo pratimais ar fizioterapija. Gydomojo masažo metu specialistas naudoja specifines technikas – glostymą, trynimą, maigymą, vibraciją – kurios parenkamos individualiai pagal paciento diagnozę. Pavyzdžiui, esant raumenų hipotonusui (nusilpimui), taikomi aktyvesni, tonizuojantys judesiai, o esant hipertonusui (įtampai) – lėtesni, giliai atpalaiduojantys veiksmai.
Signalai, rodantys, kad gydomasis masažas yra būtinas
Kūnas yra protinga sistema, kuri dažnai siunčia signalus apie kylančias problemas dar prieš joms tampant lėtinėmis ligomis. Kineziterapeutai išskiria kelias pagrindines būkles, kuomet gydomasis masažas yra viena efektyviausių priemonių sveikatai atgauti:
- Lėtiniai nugaros ir kaklo skausmai. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į specialistus. Dėl sėdimo darbo, netaisyklingos laikysenos ar nuolatinio žiūrėjimo į ekranus („tech neck“ sindromas), tam tikros raumenų grupės patiria nuolatinę statinę įtampą, o kitos – nusilpsta. Masažas padeda subalansuoti raumenų tonusą ir sumažinti skausmą.
- Judėjimo sistemos sutrikimai po traumų. Po lūžių, patempimų ar operacijų, ilgą laiką ribojant judesius, atsiranda raumenų atrofija, sąnarių sustingimas ir kraujotakos sutrikimai. Masažas pagreitina regeneraciją, mažina randų formavimąsi ir padeda greičiau grįžti į normalų gyvenimo ritmą.
- Įtampos tipo galvos skausmai. Dažnai galvos skausmų priežastis slypi ne pačioje galvoje, o įtemptuose kaklo ir pečių juostos raumenyse, kurie užspaudžia kraujagysles ir nervus. Atpalaidavus šias zonas, pagerėja galvos smegenų kraujotaka ir skausmai praeina be medikamentų.
- Periferinės nervų sistemos ligos. Tokios būklės kaip radikulitas, tarpšonkaulinė neuralgija ar sėdimojo nervo uždegimas (išskyrus ūmią stadiją) sėkmingai gydomos masažu, mažinant spaudimą į nervines šakneles.
- Kvėpavimo sistemos ligos. Gydomasis masažas krūtinės ląstos srityje padeda gerinti bronchų drenažą, palengvina atsikosėjimą ir yra skiriamas sergant lėtiniu bronchitu ar atsistatant po plaučių uždegimo.
Kada masažas gali pakenkti: kontraindikacijos ir rizikos
Nors masažas atrodo kaip neinvazinė procedūra, jis daro stiprų poveikį visoms organizmo sistemoms: kraujotakai, limfotakai, nervų sistemai ir vidaus organams. Todėl egzistuoja griežtos taisyklės, kada masažo atlikti negalima arba jį reikia atidėti. Kineziterapeutai įspėja, kad ignoruojant šias kontraindikacijas, galima išprovokuoti rimtas komplikacijas.
Ūmūs uždegiminiai procesai ir karščiavimas. Tai yra griežčiausia kontraindikacija. Masažas suaktyvina kraujotaką ir limfos tekėjimą, todėl esant infekcijai ar virusui, masažuojant ligos sukėlėjai gali būti greičiau išnešioti po visą organizmą, o tai tik pablogins paciento būklę ir pakels temperatūrą.
Onkologiniai susirgimai. Ilgą laiką vėžys buvo absoliuti kontraindikacija masažui. Šiandien požiūris keičiasi, tačiau taisyklė išlieka griežta: be gydančio onkologo leidimo masažas neatliekamas. Masažas skatina ląstelių dalijimąsi ir medžiagų apykaitą, kas teoriškai gali paskatinti naviko augimą ar metastazių plitimą, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Odos ligos ir pažeidimai. Negalima masažuoti vietų, kuriose yra pūliniai, bėrimai, grybelinės infekcijos, negyjančios žaizdos ar alergijos paūmėjimas. Masažas gali išplatinti infekciją į sveikus odos plotus bei sukelti papildomą dirginimą.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Esant sunkiam širdies nepakankamumui, hipertoninei krizei (ypač aukštam kraujospūdžiui procedūros metu), trombozei ar venų varikozei (masažuojamame plote), procedūra gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, esant trombozei, stiprus mechaninis poveikis gali atplėšti trombą, o tai kelia mirtiną pavojų.
Skausmo mitas: ar turi skaudėti?
Visuomenėje vis dar gajus mitas „no pain, no gain“ (nėra skausmo – nėra naudos). Neretai pacientai mano, kad jei po masažo neliko mėlynių ar procedūros metu nereikėjo kentėti sukandus dantis, specialistas dirbo prastai. Kineziterapeutai šį požiūrį vertina kritiškai. Nors gydomasis masažas, ypač dirbant su giliaisiais audiniais (deep tissue) ar trigeriniais taškais, gali sukelti diskomfortą ar „saldaus skausmo“ pojūtį, jis neturi būti nepakeliamas.
Per stiprus skausmas sukelia priešingą reakciją – organizmas įsitempia, „ginasi“, todėl raumenys ne atsipalaiduoja, o dar labiau spazmuoja. Mėlynės po masažo rodo kraujagyslių pažeidimus, kas nėra gydomojo proceso tikslas (išskyrus specifines technikas, kaip taurės ar gua-sha, bet tai jau kita kategorija). Profesionalus kineziterapeutas visada balansuoja ant ribos, kurioje jaučiamas poveikis, bet neperžengiamas skausmo slenkstis, sukeliantis stresą nervų sistemai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar masažas gali padėti numesti svorio?
Tiesiogiai masažas riebalų nedegina. Tačiau limfodrenažinis ar anticeliulitinis masažas gali pagerinti limfos tekėjimą, sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir pagerinti odos būklę, dėl ko vizualiai kūno apimtys gali sumažėti. Visgi, be mitybos korekcijos ir fizinio aktyvumo, vien masažu svorio numesti nepavyks.
Kiek masažo seansų reikia, kad pasijustų efektas?
Tai priklauso nuo problemos įsisenėjimo. Ūmiam skausmui sumažinti gali užtekti 1–3 vizitų, tačiau lėtinėms problemoms spręsti ar laikysenai koreguoti dažniausiai rekomenduojamas 5–10 procedūrų kursas. Svarbu suprasti, kad vienkartinis masažas suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą.
Ar galima valgyti prieš masažą?
Rekomenduojama nevalgyti sunkaus maisto bent 1–1,5 valandos prieš procedūrą. Pilnas skrandis apsunkina diafragmos darbą, o gulint ant pilvo gali kilti diskomfortas ar refliuksas. Tačiau nereikėtų eiti ir visiškai alkanam – lengvas užkandis yra tinkamas pasirinkimas.
Kada geriau rinktis kineziterapeutą, o kada masažuotoją?
Jei jūsų tikslas yra tiesiog atsipalaiduoti, sumažinti stresą, tinka SPA masažuotojas. Tačiau jei jaučiate konkretų skausmą, turite stuburo išvaržų, atsistatote po traumos ar turite kitų diagnozuotų patologijų, būtina kreiptis į kineziterapeutą. Kineziterapeutas turi medicininį išsilavinimą, supranta biomechaniką ir gali tiksliai nustatyti skausmo priežastį.
Kaip išlaikyti pasiektus rezultatus ir stiprinti kūną
Svarbiausia žinutė, kurią nori perduoti kineziterapeutai, yra ta, kad masažas – tai tik pagalbinė priemonė, o ne stebuklinga piliulė, išsprendžianti visas problemas visam gyvenimui. Pasyvus gydymas, kai pacientas tiesiog guli ant stalo, yra veiksmingas simptomų malšinimui, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtinas paties paciento įsitraukimas.
Po masažo kurso, kai raumenys yra atpalaiduoti, o skausmas atlėgęs, atsiveria „langas“ efektyviai kineziterapijai. Būtent tada yra geriausias laikas pradėti stiprinti giliuosius raumenis, koreguoti ydingą laikyseną ir mokytis ergonomikos principų. Jei po masažo žmogus grįžta prie tų pačių žalingų įpročių – sėdi susikūprinęs, nejuda, patiria nuolatinį stresą – problemos neišvengiamai sugrįš. Todėl idealus receptas sveikatai yra gydomojo masažo derinimas su reguliariais, individualiai parinktais pratimais ir sąmoningu požiūriu į savo kūno poreikius kasdienybėje.
