Asmeninis tobulėjimas nėra vien tik madinga sąvoka ar gražūs žodžiai socialiniuose tinkluose; tai yra sąmoningas procesas, leidžiantis mums tapti geriausia savo versija. Daugelis žmonių pradeda metus ar naują gyvenimo etapą su dideliu entuziazmu, surašydami ilgus sąrašus dalykų, kuriuos nori pasiekti. Tačiau statistika negailestinga – didžioji dalis šių pažadų žlunga dar neįpusėjus pirmajam mėnesiui. Kodėl taip nutinka? Dažniausiai problema slypi ne noro trūkume, o klaidingoje strategijoje. Norint pasiekti realių pokyčių, neužtenka tiesiog „norėti“; reikia suprasti, kaip veikia mūsų psichologija, kaip formuojasi įpročiai ir kaip teisingai suformuluoti tikslus, kad jie taptų ne našta, o įkvepiančiu kelrodžiu.
Kodėl svarbu atskirti svajones nuo tikslų?
Pirmasis žingsnis sėkmingo asmeninio tobulėjimo link yra suvokimas, kuo skiriasi abstrakti svajonė nuo konkretaus tikslo. Svajonė yra vizija, emocinis vaizdinys, teikiantis malonumą vien apie jį pagalvojus. Pavyzdžiui, „noriu būti turtingas“ arba „noriu būti sveikas“ yra svajonės. Jos neturi aiškių kontūrų, terminų ar veiksmų plano.
Tuo tarpu tikslas yra ta pati svajonė, tik „įžeminta“ realybėje. Tikslas reikalauja atsakomybės ir konkrečių veiksmų. Kai svajonę paverčiame tikslu, mes įsipareigojame procesui. Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra bandymas siekti abstrakčių būsenų. Mūsų smegenims sunku orientuotis į neapibrėžtumą. Jos reikalauja aiškumo, kad galėtų mobilizuoti reikiamus resursus.
SMART metodika: laiko patikrintas įrankis
Viena efektyviausių ir plačiausiai naudojamų sistemų tikslams formuoti yra SMART metodika. Nors ji dažnai minima verslo kontekste, asmeniniame tobulėjime ji yra ne mažiau svarbi. Kiekviena raidė šiame akronime reiškia kriterijų, kurį turi atitikti jūsų tikslas:
- S (Specific) – Konkretus. Tikslas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Vietoj „noriu numesti svorio“, rašykite „noriu numesti 5 kilogramus“. Vietoj „noriu daugiau skaityti“, formuluokite „noriu perskaityti vieną knygą per mėnesį“.
- M (Measurable) – Išmatuojamas. Kaip žinosite, kad pasiekėte tikslą? Turi būti konkretūs rodikliai. Tai gali būti pinigų suma, puslapių skaičius, nubėgti kilometrai ar išmoktų užsienio kalbos žodžių kiekis.
- A (Achievable) – Pasiekiamas. Tikslas turi būti ambicingas, bet realistiškas. Jei niekada nesportavote, tikslas „nubėgti maratoną po mėnesio“ greičiausiai baigsis traumomis ir nusivylimu.
- R (Relevant) – Aktualus. Tai vienas svarbiausių punktų. Ar šis tikslas tikrai svarbus JUMS? Ar jis dera su jūsų vertybėmis ir ilgalaike gyvenimo vizija? Jei tikslą išsikėlėte tik todėl, kad tai madinga ar to nori kiti, motyvacija dings labai greitai.
- T (Time-bound) – Apibrėžtas laike. Tikslas be termino yra tiesiog svajonė. Nustatydami galutinę datą (deadline), sukuriate sveiką spaudimą veikti.
Skirtingos asmeninio tobulėjimo sritys
Harmoningas asmeninis augimas reikalauja balanso. Susikoncentravus tik į vieną sritį (pavyzdžiui, karjerą), dažnai nukenčia kitos (sveikata ar santykiai). Rekomenduojama išsikelti po 1–2 tikslus šiose pagrindinėse kategorijose:
1. Fizinė sveikata ir energija
Tai yra pamatas viskam. Be energijos ir geros savijautos bus sunku siekti profesinių ar intelektualinių aukštumų. Tikslai čia gali būti susiję su mitybos režimu, miego kokybe, fiziniu aktyvumu ar reguliariais sveikatos patikrinimais.
2. Profesinis augimas ir finansai
Čia kalbama apie naujų įgūdžių įgijimą, kvalifikacijos kėlimą, pajamų didinimą ar investavimą. Svarbu ne tik siekti didesnio atlyginimo, bet ir kurti vertę, kurią galite pasiūlyti rinkai.
3. Emocinis intelektas ir santykiai
Gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas yra kritiškai svarbus sėkmei. Tikslai gali apimti geresnį konfliktų valdymą, empatijos ugdymą, kokybiško laiko su šeima planavimą ar naujų pažinčių užmezgimą.
4. Intelektualinis tobulėjimas
Smegenims, kaip ir raumenims, reikia treniruočių. Tai gali būti knygų skaitymas, kursų lankymas, naujos kalbos mokymasis ar tiesiog domėjimasis pasaulio įvykiais ir mokslo naujovėmis.
Motyvacijos duobės ir kaip jų išvengti
Pradėjus siekti naujų tikslų, motyvacija paprastai būna aukščiausiame taške. Tačiau po kelių savaičių ji natūraliai pradeda blėsti. Tai vadinama „motyvacijos duobe“. Norint ją įveikti, reikia pasitelkti ne tik valią, bet ir strategiją.
Didelių tikslų skaidymas. Didelis tikslas gali gąsdinti. Kai smegenys mato milžinišką užduotį, jos dažnai reaguoja atidėliojimu (prokrastinacija). Sprendimas – suskaidyti didelį tikslą į mažus, lengvai įveikiamus žingsnelius. Pavyzdžiui, jei norite parašyti knygą, tikslas šiandienai turėtų būti ne „rašyti knygą“, o „parašyti 300 žodžių“.
Aplinkos formavimas. Jūsų aplinka daro didžiulę įtaką jūsų elgesiui. Jei norite sveikai maitintis, bet ant stalo visada guli saldainiai, valios pastangos ilgainiui išseks. Pašalinkite pagundas ir padarykite teisingą elgesį lengviausiu pasirinkimu. Jei norite ryte bėgioti, sportinę aprangą pasidėkite prie lovos dar iš vakaro.
Sistemos kūrimas vietoje aklų tikslų
Viena pažangiausių idėjų asmeninio tobulėjimo srityje yra perėjimas nuo orientacijos į tikslą prie orientacijos į sistemą. Tikslas yra apie rezultatą, kurį norite pasiekti. Sistema yra apie procesus, kurie veda link to rezultato.
Pavyzdžiui, jei esate rašytojas, jūsų tikslas yra parašyti knygą. Jūsų sistema yra rašymo grafikas kiekvieną savaitę. Jei susitelksite tik į tikslą, galite jausti nuolatinį stresą, kad dar nesate ten, kur norite būti. Tačiau susitelkus į sistemą (procesą), kiekviena diena, kai laikotės grafiko, tampa maža pergale. Ilgainiui būtent nuoseklus sistemos laikymasis atneša geriausius rezultatus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, pradedantiems savo sąmoningo tobulėjimo kelią.
- Kiek tikslų turėčiau išsikelti vienu metu?
Rekomenduojama nepersistengti. Mūsų kognityviniai resursai yra riboti. Geriausia turėti 3–5 pagrindinius tikslus metams, bet vienu metu aktyviai fokusuotis tik į 1–2 naujų įpročių formavimą. Kai vienas elgesio modelis tampa automatiniu, galite imtis kito.
- Ką daryti, jei nepavyksta laikytis plano?
Nesėkmė yra proceso dalis, o ne pabaiga. Svarbiausia yra nebausti savęs, o analizuoti. Kodėl nepavyko? Ar tikslas buvo per didelis? Ar trūko laiko? Pakoreguokite planą, sumažinkite krūvį ir bandykite vėl. Svarbiausia – nenustoti bandyti po vieno suklupimo.
- Ar geriau tikslus užsirašyti popieriuje ar naudoti programėles?
Tai priklauso nuo asmeninių preferencijų, tačiau tyrimai rodo, kad rašymas ranka (popieriuje) sukuria stipresnį neurologinį ryšį smegenyse, todėl tikimybė įsipareigoti tikslui padidėja. Programėlės puikiai tinka progreso sekimui, bet planavimui rekomenduojamas popierius.
- Kaip atrasti motyvaciją, kai jos visiškai nėra?
Nelaukite motyvacijos, kad pradėtumėte veikti. Veiksmas sukuria motyvaciją, o ne atvirkščiai. Tiesiog pradėkite nuo labai mažo veiksmo (pvz., padarykite 5 pritūpimus arba perskaitykite 1 puslapį). Dažniausiai sunkiausia yra pradėti, o procese atsiranda ir noras tęsti.
Augimo mąstysena kaip gyvenimo būdas
Svarbiausia suprasti, kad asmeninis tobulėjimas nėra finišo linija, kurią kirtus galima sustoti ir ilsėtis. Tai nuolatinis procesas, kuris keičiasi kartu su jumis. Pasiekus vienus tikslus, atsiranda nauji horizontai ir nauji iššūkiai. Tai, kas atrodė neįmanoma prieš penkerius metus, šiandien gali būti jūsų kasdienybė.
Ugdykite „augimo mąstyseną“ (growth mindset). Žmonės su tokia mąstysena tiki, kad jų gebėjimai ir intelektas gali būti lavinami per pastangas ir mokymąsi. Jie nebijo klaidų, nes mato jas kaip pamokas. Jie nebijo kritikos, nes ji padeda tobulėti. Vietoj to, kad lygintumėte save su kitais, lyginkite save su tuo, kas buvote vakar. Jei šiandien esate šiek tiek išmintingesni, stipresni ar ramesni nei vakar – jūs jau laimėjote.
