Buriavimas atvirame vandenyne dažnai romantizuojamas knygose ir filmuose, vaizduojant tai kaip laisvės pojūtį beribėje žydrynėje. Tačiau realybė, su kuria susiduria profesionalūs sportininkai, tokie kaip pirmasis lietuvis, įveikęs prestižines „Volvo Ocean Race“ (dabar – „The Ocean Race“) lenktynes, Rokas Milevičius, yra visai kitokia. Tai fizinės ir psichologinės ištvermės išbandymas, kuriame žmogaus galimybių ribos yra nuolat testuojamos. Atviras vandenynas yra negailestinga terpė, kurioje menkiausia klaida gali kainuoti ne tik pergalę, bet ir gyvybę, o kasdienybė susideda iš nuolatinio drėgmės, šalčio, miego trūkumo ir ekstremalaus fizinio krūvio mišinio. Rokas Milevičius, atstovavęs „Team Brunel“ komandai, ne kartą dalijosi savo patirtimi, atskleisdamas nematomą šio sporto pusę, kuri reikalauja geležinės valios ir specifinio pasiruošimo.
Gyvenimas anglies pluošto „dėžutėje“ be komforto
Vienas didžiausių šokų, kurį patiria net ir patyrę buriuotojai, perėję į okeaninį buriavimą, yra absoliutus komforto nebuvimas. Lenktyninės jachtos, tokios kaip VO65 klasės laivai, yra sukurtos vienam tikslui – greičiui. Kiekvienas gramas yra svarbus, todėl visa, kas nėra būtina laivo valdymui ar įgulos išgyvenimui, yra pašalinama.
Viduje nėra jokių minkštų baldų, atskirų kajučių ar privatumo. Buriuotojai gyvena, valgo ir miega vienoje bendroje erdvėje, kuri dažnai primena drėgną, tamsų urvą. Rokas Milevičius yra pabrėžęs, kad gyvenimo sąlygos primena nuolatinį buvimą skalbimo mašinoje gręžimo režimu. Laivas nuolat daužosi į bangas, skleisdamas kurtinantį garsą, nes anglies pluošto korpusas veikia kaip rezonatorius. Įgulos nariai miega specialiose pakabinamose lovose (gultuose), kurios reguliuojamos pagal laivo pasvirimą, tačiau net ir ten rasti ramybę sunku, kai laivas skrieja 25–30 mazgų greičiu.
Miego deficitas ir budėjimo grafikas
Vienas sudėtingiausių iššūkių, apie kurį dažnai kalba R. Milevičius, yra lėtinis miego trūkumas. Okeaninėse lenktynėse taikoma griežta budėjimo sistema. Dažniausiai tai yra „4 valandos darbo, 4 valandos poilsio“ ritmas, tačiau realybėje poilsio laikas yra gerokai trumpesnis.
- Pasirengimas miegui: Baigus budėjimą, reikia nusirengti šlapius drabužius, pavalgyti ir atlikti higienos procedūras. Tai „suvalgo“ apie 30–45 minutes.
- Pasirengimas budėjimui: Likus 30 minučių iki pamainos, jau reikia keltis, rengtis (kas banguojančiame laive yra sunkus darbas) ir ruoštis išeiti ant denio.
- Nenumatyti atvejai: Jei prireikia atlikti manevrą, pakeisti bures („All hands on deck“ situacija), miego laikas aukojamas be jokių išlygų.
Toks režimas, trunkantis savaites, veda prie visiško organizmo išsekimo. Buriuotojai išmoksta užmigti akimirksniu, bet kokioje pozoje, tačiau kokybiško gilaus miego fazės pasiekiamos retai. Tai veikia ne tik fizinę būklę, bet ir kognityvinius gebėjimus – lėtėja reakcija, sunkiau priimti sprendimus, atsiranda irzlumas.
Mitybos ypatumai: 6000 kalorijų per dieną
Energijos poreikis atvirame vandenyne yra milžiniškas. Dėl nuolatinio šalčio, drėgmės ir fizinio darbo, buriuotojai per parą turi suvartoti apie 5000–6000 kalorijų, tačiau net ir tai dažnai nepadeda išlaikyti kūno svorio – po etapo sportininkai dažnai grįžta netekę kelių ar net keliolikos kilogramų.
Maistas laive yra toli gražu ne gurmaniškas. Pagrindinis racionas – liofilizuotas (šaltyje džiovintas) maistas. Tai milteliai pakuotėse, kuriuos reikia užpilti karštu vandeniu. Nors technologijos tobulėja ir maistinė vertė yra subalansuota, skonio savybės ir tekstūra greitai tampa monotoniška. Rokas yra minėjęs, kad maistas tampa tiesiog kuru, o ne malonumu. Be to, gėlas vanduo gaminamas iš jūros vandens naudojant gėlintuvą, todėl jo skonis taip pat specifinis, o kiekis – griežtai ribojamas.
Higiena arba jos nebuvimas
Dušo laive nėra. Tualetas – dažniausiai atvira erdvė laivo priekyje be durų, kuria naudotis audringoje jūroje yra tikras akrobatikos numeris. Higienai palaikyti naudojamos drėgnos servetėlės. Sūrus vanduo, nuolatinė drėgmė ir prakaitas sukelia odos problemas – bėrimus, žaizdas, kurios gyja labai lėtai dėl drėgnos aplinkos. Buriuotojai dažnai kenčia nuo „druskos opų“ tose vietose, kur drabužiai trinasi į odą.
Pietų vandenynas: didžiausias psichologinis barjeras
Viena pavojingiausių vietų planetoje, su kuria tenka susidurti R. Milevičiui ir kitiems okeanų užkariautojams, yra Pietų vandenynas. Tai zona aplink Antarktidą, kurioje siaučia stipriausi vėjai ir kyla milžiniškos bangos, nes nėra žemynų, kurie stabdytų vėjo įsibėgėjimą.
Čia susiduriama su keliais kritiniais faktoriais:
- Ekstremalus šaltis: Vandens temperatūra artima nuliui, oro temperatūra taip pat žema. Ledinis vanduo, nuolat skalaujantis denį, stingdo kūną ir lėtina judesius.
- Izoliacija: Buriuotojai dažnai būna nutolę nuo artimiausios sausumos tūkstančius mylių. Artimiausi žmonės neretai būna Tarptautinės kosminės stoties astronautai, skriejantys orbitoje virš jų. Tai sukelia didelį psichologinį spaudimą – žinojimas, kad pagalba, ištikus nelaimei, gali atvykti tik po kelių dienų, verčia būti itin atsargiems.
- Nuolatinė grėsmė: Didžiulės bangos gali bet kurią akimirką nuplauti žmogų nuo denio arba sulaužyti laivą. Baimė yra nuolatinė palydovė, kurią privalu suvaldyti.
Tarpusavio santykiai uždaroje erdvėje
Techniniai įgūdžiai yra būtini norint patekti į komandą, tačiau, pasak Roko Milevičiaus, socialiniai įgūdžiai yra tai, kas leidžia joje išlikti. Įgula, susidedanti iš 8–10 žmonių, praleidžia savaites uždaroje erdvėje, patirdama didžiulį stresą. Konfliktai yra neišvengiami.
Svarbiausia taisyklė – niekada nekalbėti apie problemas, kai esi alkanas ar pavargęs. Dažnai menkiausia smulkmena, pavyzdžiui, ne vietoje padėtas daiktas ar knarkimas, gali tapti didelio konflikto priežastimi. Emocinis intelektas ir gebėjimas nusileisti, nutylėti ar laiku pajuokauti yra aukso vertės. Rokas yra pabrėžęs, kad komandos „chemija“ yra lygiai tiek pat svarbi siekiant pergalės, kiek ir geras laivo sureguliavimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie Roko Milevičiaus patirtį ir buriavimą atvirame vandenyne.
Kiek laiko buriuotojai praleidžia jūroje be sustojimo?
Tai priklauso nuo lenktynių etapo. Ilgiausi etapai „The Ocean Race“ lenktynėse gali trukti daugiau nei 30 parų. Per tą laiką nematoma jokio kranto, o vienintelis vaizdas – horizontas ir bangos.
Kaip buriuotojai bendrauja su artimaisiais?
Šiuolaikinėse jachtose yra palydovinio ryšio sistemos, tačiau duomenų kiekis yra labai ribotas. Įgula gali siųsti trumpus tekstinius pranešimus ar el. laiškus, tačiau vaizdo skambučiai ar naršymas internete dažniausiai yra neįmanomi arba griežtai ribojami, kad komanda nesiblaškytų.
Ar atvirame vandenyne įmanoma susirgti jūros liga?
Taip, net ir labiausiai patyrę buriuotojai nėra apsaugoti nuo jūros ligos, ypač po ilgesnės pertraukos ant kranto arba esant ypač sudėtingoms sąlygoms. Tačiau profesionalai išmoksta su tuo tvarkytis – vartoja vaistus, reguliuoja mitybą ir tiesiog dirba toliau, nepaisydami pykinimo.
Koks buvo didžiausias Roko Milevičiaus pasiekimas šiose lenktynėse?
Rokas Milevičius su „Team Brunel“ komanda 2014–2015 metų „Volvo Ocean Race“ lenktynėse užėmė antrąją vietą bendroje įskaitoje ir laimėjo kelis etapus. Tai aukščiausias pasiekimas Lietuvos buriavimo istorijoje tokio lygio ofšorinėse varžybose.
Vandenyno pamokos pritaikomos versle ir gyvenime
Nors ekstremalus buriavimas atrodo tolimas įprastam gyvenimui, R. Milevičius dažnai akcentuoja, kad vandenynas išmoko universalių pamokų. Viena svarbiausių – gebėjimas prisitaikyti. Jūroje sąlygos keičiasi akimirksniu: vėjas gali dingti arba sustiprėti iki uraganinio, lūžta įranga, keičiasi konkurentų strategija. Planas A retai kada veikia iki galo, todėl reikia nuolat turėti Planą B ir C.
Kitas svarbus aspektas – atsakomybės prisiėmimas. Laive nėra kur pasislėpti ir nėra kam permesti kaltės. Jei neatliksi savo darbo, kentės visa komanda, o pasekmės gali būti tragiškos. Tai ugdo neįtikėtiną discipliną ir supratimą, kad kiekvienas sraigtelis mechanizme yra gyvybiškai svarbus. Galiausiai, vandenynas išmoko vertinti paprastus dalykus. Grįžus į krantą, karštas dušas, švari patalynė ir šviežias maistas, kurie kasdienybėje atrodo savaime suprantami, tampa didžiausia prabanga. Ši perspektyva leidžia ramiau reaguoti į kasdienes „problemas“ sausumoje, kurios, palyginus su audra Pietų vandenyne, atrodo tiesiog nereikšmingos smulkmenos.
