Naujų pažinčių užmezgimas daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar profesinės padėties, gali sukelti nemenką stresą ar net nerimą. Dažnai manoma, kad charizma ir gebėjimas lengvai bendrauti yra įgimtos savybės – arba jas turi, arba ne. Tačiau tiesa yra kur kas optimistiškesnė: socialiniai įgūdžiai yra lygiai tokie patys gebėjimai kaip vairavimas, maisto gaminimas ar užsienio kalbos mokymasis. Juos galima lavinti, tobulinti ir pritaikyti bet kurioje gyvenimo situacijoje. Nesvarbu, ar esate intravertas, kuriam reikia daugiau laiko „įsivažiuoti”, ar tiesiog jaučiate, kad šiek tiek praradote bendravimo formą, egzistuoja konkretūs, psichologija pagrįsti metodai, kurie padės jaustis užtikrinčiau ir lengviau atverti duris į naujas draugystes bei profesinius ryšius.
Pirmasis įspūdis formuojamas be žodžių
Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį informacijos apie pašnekovą mes surenkame dar prieš jam ištariant pirmąjį žodį. Kūno kalba yra galingas įrankis, kuris gali arba pritraukti žmones, arba juos atstumti. Norint lengviau užmegzti pažintis, būtina atkreipti dėmesį į signalus, kuriuos siunčia jūsų kūnas.
Visų pirma, svarbu išlaikyti atvirą kūno laikyseną. Sukryžiuotos rankos ar kojos pasąmoningai signalizuoja apie gynybinę poziciją ar uždarumą. Tuo tarpu atpalaiduoti pečiai ir atviras korpusas rodo, kad esate pasiruošę bendrauti. Kitas kritinis elementas – akių kontaktas. Nereikia į pašnekovą žiūrėti nenutrūkstamai (tai gali pasirodyti agresyvu), tačiau natūralus, šiltas žvilgsnis parodo, kad jūs domitės žmogumi ir klausotės jo.
- Šypsena: Tai universaliausias kvietimas bendrauti. Net ir neryški šypsena veide daro jus prieinamesnį.
- Erdvės paisymas: Stovėkite nei per arti, nei per toli. Per didelis atstumas rodo abejingumą, o per mažas – pažeidžia asmeninę erdvę.
- Veidrodinis atspindys: Subtilus pašnekovo gestų ar laikysenos atkartojimas (mimikrija) kuria pasitikėjimo ir bendrumo jausmą.
Kaip įveikti „Small Talk” baimę
Daugelis žmonių nemėgsta vadinamųjų „paviršutiniškų pokalbių” (angl. small talk), laikydami juos beprasmiais. Tačiau socialiniame pasaulyje tai yra būtinas tiltas, vedantis link gilesnių temų. Neįmanoma iš karto pradėti diskusijos apie gyvenimo prasmę su visiškai nepažįstamu žmogumi – tai gali išgąsdinti. Maži pokalbiai apie orą, renginį ar aplinką yra saugus būdas patikrinti, ar žmogus nusiteikęs bendrauti.
Geriausias būdas pradėti pokalbį – užduoti klausimą, susijusį su bendru kontekstu. Jei esate konferencijoje, klauskite apie pranešėjus. Jei vakarėlyje – apie tai, kaip žmogus susipažino su šeimininku. Svarbiausia taisyklė čia yra vengti uždarų klausimų, į kuriuos galima atsakyti tik „taip” arba „ne”.
Pavyzdžiui, vietoje klausimo „Ar tau patinka šis renginys?”, geriau klausti: „Kas tave labiausiai nustebino šiame renginyje?„. Tai skatina pašnekovą plačiau papasakoti savo nuomonę ir suteikia jums daugiau informacijos, už kurios galite „užsikabinti” tolimesniam pokalbiui.
Aktyvus klausymas – svarbiau nei kalbėjimas
Paradoksalu, bet geriausi pašnekovai yra tie, kurie kalba mažiausiai. Žmonės iš prigimties mėgsta kalbėti apie save, savo patirtis ir požiūrį. Jei norite palikti puikų įspūdį ir lengvai susirasti draugų, turite išmokti aktyvaus klausymo meno.
Aktyvus klausymas reiškia ne tik tylėjimą, kol kitas kalba, bet ir nuoširdų įsitraukimą. Tai parodoma linktelėjimais, pritariamaisiais žodeliais („suprantu”, „tikrai?”, „o kas buvo toliau?”) ir, svarbiausia, papildomais klausimais. Kai žmogus jaučia, kad yra girdimas ir suprastas, jo smegenyse išsiskiria dopaminas – malonumo hormonas. Dėl to bendravimas su jumis jam asocijuosis su teigiamomis emocijomis.
- Klausykite ne tam, kad atsakytumėte, o tam, kad suprastumėte.
- Nesiblaškykite dairydamiesi aplinkui ar tikrindami telefoną.
- Apibendrinkite tai, ką išgirdote, kad patvirtintumėte teisingą supratimą.
Autentiškumas ir pažeidžiamumas kaip stiprybė
Siekiant padaryti įspūdį, kyla pagunda pagražinti savo pasiekimus ar apsimesti tuo, kuo nesame. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kaukės tik apsunkina bendravimą. Žmonės intuityviai jaučia nenuoširdumą. Tuo tarpu saikingas pažeidžiamumas yra vienas greičiausių būdų sukurti ryšį.
Nebijokite pripažinti, kad taip pat jaučiatės šiek tiek nejaukiai naujoje kompanijoje, arba pasidalinti linksma istorija apie savo nesėkmę. Tai parodo, kad esate žmogiškas, ir leidžia kitam asmeniui atsipalaiduoti. Tobulybė kuria atstumą, o žmogiškos silpnybės suartina. Žinoma, tai nereiškia, kad turėtumėte išlieti visas savo problemas pirmo susitikimo metu, tačiau nuoširdus prisipažinimas „Aš čia nieko nepažįstu ir šiek tiek jaudinuosi” gali būti puikus ledlaužis.
Kaip elgtis, kai ištinka nejauki tyla
Viena didžiausių baimių bendraujant – tai momentas, kai pokalbis nutrūksta ir įsivyrauja tyla. Pradedantiesiems tai gali atrodyti kaip katastrofa, tačiau patyrę bendraujantys asmenys žino: tyla yra natūrali pokalbio dalis. Tai laikas abiem pusėms apdoroti informaciją.
Užuot panicikavę, panaudokite šią akimirką stebėjimui. Galite ramiai gurkštelėti gėrimo, apsižvalgyti ir, radus naują detalę, pakreipti temą kita linkme. Taip pat galite grįžti prie anksčiau paminėtos temos: „Beje, anksčiau minėjai, kad mėgsti keliauti. Kokia buvo įsimintiniausia tavo kelionė?”. Tai parodo, kad jūs tikrai klausėtės ir domitės žmogumi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei esu intravertas ir greitai pavargstu nuo žmonių?
Būti intravertu nėra trūkumas. Jūsų stiprybė – gebėjimas klausytis ir kurti gilesnius ryšius. Jums nereikia bendrauti su visais iš eilės. Susikoncentruokite į kokybę, o ne kiekybę. Renginiuose užsibrėžkite tikslą pakalbėti tik su vienu ar dviem žmonėmis, o pajutę nuovargį, leiskite sau padaryti pertrauką ramioje vietoje.
Kaip mandagiai užbaigti pokalbį, jei noriu eiti toliau?
Daugelis bijo įžeisti pašnekovą, todėl lieka įstrigę neįdomiame pokalbyje. Tačiau yra mandagių būdų pasitraukti. Galite pasakyti: „Buvo labai malonu su tavimi pabendrauti, bet turiu pasisveikinti su dar keliais žmonėmis” arba „Einu atsigaivinti gėrimu, ačiū už įdomų pokalbį”. Svarbu tai pasakyti su šypsena ir užtikrintai.
Kaip prisiminti žmonių vardus?
Tai dažna problema. Geriausias būdas – pakartoti vardą iškart po susipažinimo: „Malonu susipažinti, Tomai”. Pokalbio metu dar kartą paminėkite vardą. Taip pat galite pabandyti sukurti asociaciją mintyse, susiedami vardą su kokiu nors vizualiu vaizdu ar žinomu asmeniu.
Ar verta ruoštis pokalbiams iš anksto?
Jei jaučiate didelį nerimą, pasiruošimas gali padėti. Galite turėti „kišenėje” 2-3 universalias istorijas ar klausimus, kuriuos galėtumėte panaudoti, jei pokalbis imtų strigti. Tačiau venkite repetuoti viską mintinai – svarbiausia išlikti natūraliam.
Nuoseklus įgūdžių auginimas ir kantrybė
Socialinių įgūdžių lavinimas yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Kaip ir sporto salėje, rezultatai ateina per nuoseklų darbą. Pradėkite nuo mažų žingsnių: pasisveikinkite su kaimynu, paklauskite pardavėjos, kaip praėjo jos diena, arba tiesiog nusišypsokite nepažįstamam žmogui gatvėje. Kiekviena tokia mikro-interakcija didina jūsų pasitikėjimą savimi ir mažina baimę būti atstumtam.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas bandymas užmegzti pažintį bus sėkmingas, ir tai yra visiškai normalu. Kartais žmonės būna pavargę, užsiėmę ar tiesiog nenusiteikę bendrauti. Tai nieko nesako apie jūsų vertę. Gebėjimas nepriimti atstūmimo asmeniškai yra vienas svarbiausių socialiai brandžios asmenybės bruožų. Kuo dažniau praktikuositės, tuo natūraliau jausitės įvairiose situacijose, kol galiausiai bendravimas taps ne streso šaltiniu, o malonumu, atveriančiu duris į turtingesnį ir įdomesnį gyvenimą.
