Dažnai manoma, kad pokalbis su mokslininku turi būti sausas, griežtai struktūruotas ir perpildytas sudėtingų terminų, kuriuos supranta tik saujelė tos srities ekspertų. Tačiau realybė yra visai kitokia – geriausi interviu su tyrėjais įvyksta tada, kai pavyksta peržengti formalią akademinę sieną ir pažvelgti į žmogų, stovintį už tyrimų rezultatų. Žurnalistams, tinklalaidžių kūrėjams ar studentams dažnai kyla iššūkis: kaip suformuluoti klausimus, kad jie nebūtų banalus „ką jūs tiriate?“, bet atskleistų mokslo grožį, tyrėjo aistrą ir darbo prasmę? Sėkmingo interviu paslaptis slypi ne tik pasiruošime, bet ir gebėjime paklausti apie dalykus, kurie paprastai lieka mokslinių straipsnių paraštėse.
Nesėkmės kaip mokslo variklis: apie ką paprastai nutylima
Mokslo pasaulyje publikuojami tik sėkmingi rezultatai, patvirtintos hipotezės ir atrastos naujovės. Tačiau kiekvienas mokslininkas žino, kad už vieno sėkmingo eksperimento slypi dešimtys ar net šimtai nesėkmių. Būtent čia slypi įdomiausios istorijos, kurios padeda humanizuoti mokslą ir parodyti, koks sudėtingas yra tiesos ieškojimo procesas.
Kalbėdami apie nesėkmes, jūs ne tik sukuriate artimesnį ryšį su pašnekovu, bet ir parodote auditorijai realią mokslinio darbo virtuvę. Verta klausti apie:
- Didžiausią karjeros klaidą: Paklauskite, kokia klaida laboratorijoje ar skaičiavimuose juos labiausiai nuliūdino, bet galiausiai išmokė kažko vertingo. Tai gali būti istorija apie netyčia sugadintą brangią įrangą arba hipotezę, kuria jie tikėjo metus, bet ji pasirodė visiškai klaidinga.
- Aklavietes: Kaip tyrėjas jaučiasi, kai mėnesių mėnesius trunkančios pastangos neduoda jokių vaisių? Kas motyvuoja nepasiduoti ir bandyti dar kartą?
- Netikėtus posūkius: Mokslo istorijoje gausu atradimų, kurie buvo padaryti per klaidą (kaip penicilinas). Ar jūsų pašnekovas yra patyręs „laimingų atsitiktinumų“, kai ieškodamas vieno, rado visai ką kitą?
Kasdienybė ir ritualai: mokslininkas be chalato
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad mokslininkas yra asmenybė, 24 valandas per parą gyvenanti savo laboratorijoje ir neturinti jokio asmeninio gyvenimo. Norint sukurti spalvingą ir gyvą interviu, būtina sugriauti šį mitą. Klausimai apie kasdienybę padeda suprasti, kaip gimsta didžiosios idėjos ir koks gyvenimo būdas jas lydi.
Galite pasiteirauti apie jų darbo ritualus. Ar jiems geriausios idėjos kyla tyloje prie mikroskopo, ar bėgiojant ryte parke? Galbūt tyrėjas turi keistų įpročių, pavyzdžiui, rašyti straipsnius tik klausantis sunkiojo metalo muzikos arba diskutuoti su kolegomis tik vaikštant ratais? Šios detalės suteikia tekstui ar pokalbiui „spalvos“ ir padaro mokslininką artimesnį skaitytojui ar klausytojui.
Taip pat verta paliesti laisvalaikio temą, tačiau ne banaliai. Klauskite, kaip jų mokslinė disciplina veikia jų kasdienį gyvenimą. Ar statistikas skaičiuoja tikimybes pirkdamas loterijos bilietą? Ar biologas, vaikščiodamas miške, gali atsipalaiduoti, ar nuolat mintyse klasifikuoja augalus? Tokie klausimai atskleidžia „profesinę deformaciją“ linksmu ir įtraukiančiu kampu.
Etika, ateitis ir mokslinė fantastika
Daugelis tyrėjų dirba siaurose srityse, tačiau jie puikiai suvokia platesnį kontekstą. Vienas geriausių būdų išjudinti mokslininką gilesnei diskusijai – paprašyti jo pa spekuliuoti arba įvertinti etinius aspektus. Tai leidžia jiems išeiti iš griežtų faktų rėmų ir pasidalinti savo vizija.
Rekomenduojamos temos šiai sekcijai:
- Scenarijus „Kas būtų, jeigu“: Paklauskite, kaip atrodytų pasaulis po 50 metų, jei jų tyrimų sritis pasiektų maksimalų progresą. Tai ypač tinka kalbant apie dirbtinį intelektą, genų inžineriją ar klimato kaitą.
- Etinės ribos: Kur, jų nuomone, mokslas turėtų sustoti? Ar yra eksperimentų, kuriuos techniškai įmanoma atlikti, bet jie patys niekada to nedarytų dėl moralinių priežasčių?
- Mokslinė fantastika vs. realybė: Kuriuos filmus ar knygas apie jų sritį jie vertina kaip tikslius, o kurie juos juokina? Tai puikus būdas lengvai paaiškinti sudėtingas koncepcijas, lyginant jas su populiariąja kultūra.
Kaip paversti sudėtingą paprastu: metaforų paieška
Viena didžiausių mokslo komunikacijos problemų – žargonas. Jei interviu metu tyrėjas pradeda kalbėti formulėmis, jūsų užduotis yra tai sustabdyti ir paprašyti „išversti“. Tačiau tiesioginis prašymas „kalbėkite paprasčiau“ kartais gali įžeisti arba sutrikdyti.
Vietoj to, naudokite kūrybiškesnius metodus. Paprašykite paaiškinti tyrimo esmę taip, lyg jie kalbėtų su penkiamečiu vaiku arba savo močiute. Dar geriau – paprašykite sugalvoti analogiją. Pavyzdžiui, jei kalbama apie imuninę sistemą, galbūt ją galima palyginti su pilies gynyba? Jei apie duomenų srautus – su greitkelių sistema? Mokslininkai dažnai patys naudoja tokias vizualizacijas mąstydami, todėl jiems bus įdomu pasidalinti šiomis mentalinėmis konstrukcijomis.
Svarbu nepamiršti paklausti: „Kodėl tai turėtų rūpėti paprastam žmogui, gyvenančiam už tūkstančio kilometrų nuo jūsų laboratorijos?“. Šis klausimas priverčia tyrėją suformuluoti savo darbo praktinę naudą ir socialinę reikšmę, kas yra gyvybiškai svarbu geram straipsniui ar laidai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ruošiantis interviu
Kaip rasti tinkamą mokslininką interviu?
Geriausia pradėti nuo universitetų ir tyrimų centrų internetinių puslapių, kur skelbiamos naujienos apie naujausius projektus. Taip pat verta naudotis socialiniais tinklais, ypač „Twitter“ (dabar X) ar „LinkedIn“, kur daugelis mokslininkų aktyviai dalinasi savo įžvalgomis. Ieškokite tų, kurie ne tik publikuoja straipsnius, bet ir dalyvauja mokslo populiarinimo renginiuose – jie dažniausiai būna atviresni pokalbiams.
Kiek giliai reikia įsigilinti į temą prieš interviu?
Jums nereikia tapti ekspertu, tačiau privalote atlikti namų darbus. Perskaitykite bent kelis populiarius straipsnius ta tema ir, jei įmanoma, peržiūrėkite naujausio pašnekovo mokslinio straipsnio santrauką (angl. abstract). Tai parodys pašnekovui, kad gerbiate jo laiką ir darbą, o tai atvers duris nuoširdesniam pokalbiui.
Ką daryti, jei mokslininkas atsako per trumpai arba „taip/ne“?
Venkite uždarų klausimų. Vietoj „Ar jums patinka jūsų darbas?“, klauskite „Kas jus labiausiai džiugina jūsų darbe?“. Jei atsakymas vis tiek trumpas, naudokite tylos pauzę arba paprašykite: „Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?“ Pavyzdžiai visada išplečia atsakymą ir suteikia jam gyvybės.
Ar reikia derinti klausimus iš anksto?
Mokslininkai dažnai mėgsta tikslumą ir gali norėti pasiruošti. Nors nebūtina siųsti tikslaus scenarijaus, bendrų temų ar pagrindinių klausimų sąrašo nusiuntimas iš anksto gali padėti pašnekovui jaustis ramiau ir suformuluoti gilesnius atsakymus. Tačiau palikite erdvės spontaniškumui pokalbio metu.
Mokslo komunikacijos įtaka visuomenės progresui
Originalūs ir įtraukiantys pokalbiai su tyrėjais atlieka kur kas svarbesnę funkciją nei tik informacijos perdavimas. Jie formuoja visuomenės pasitikėjimą mokslu, kuris pastaraisiais metais susiduria su dideliais iššūkiais. Kai žmonės supranta ne tik „ką“ mokslininkai atrado, bet ir „kaip“ bei „kodėl“ jie tai daro, mažėja terpė sąmokslo teorijoms ir dezinformacijai plisti.
Be to, įkvepiantys interviu yra geriausia reklama jaunajai kartai. Moksleivis, perskaitęs apie astronomo aistrą žvaigždėms arba genetiko norą išgydyti paveldimas ligas, gali pats pasirinkti tyrėjo kelią. Todėl, ruošdamiesi pokalbiui su mokslininku, atsiminkite, kad esate tarpininkas tarp sudėtingo, dažnai uždaro žinių pasaulio ir visuomenės, kuriai tų žinių gyvybiškai reikia. Jūsų gebėjimas užduoti nestandartinius klausimus gali paversti sausą statistiką gyva istorija, kuri keičia požiūrį į pasaulį.
