Granatai dažnai vadinami gamtos brangakmeniais ne tik dėl savo vizualinio panašumo į rubinus, bet ir dėl ypatingos vertės žmogaus organizmui. Atvėsus orams ir prasidėjus granatų sezonui, šie vaisiai užpildo prekybos centrų lentynas, viliodami pirkėjus savo egzotiška išvaizda ir pažadais apie stipresnį imunitetą. Tačiau parsinešus vaisių namo, neretai kyla dilema: kaip taisyklingai jį valgyti? Nors sultingas apvalkalas (arilas) yra neabejotinai skanus, jo viduje slypi kietesnė sėklytė. Daugeliui kyla klausimas, ar šias sėklas saugu nuryti, ar jos yra virškinamos ir ar jos nesukels sveikatos problemų. Gydytojai dietologai skuba paaiškinti, kad granatų sėklų valgymas yra ne tik saugus, bet ir rekomenduotinas daugumai žmonių, tačiau egzistuoja tam tikros išimtys, kurias būtina žinoti.
Granatų sėklų maistinė vertė: kas slypi viduje?
Prieš atsakant į klausimą, ar verta valgyti sėklas, svarbu suprasti, ką jos duoda mūsų organizmui. Granatas yra unikalus vaisius, nes didžiąją jo naudingųjų medžiagų dalį sudaro būtent tai, ką kai kurie žmonės linkę išspjauti. Valgydami tik sultis ir išspjaudami kauliukus, mes prarandame didelę dalį vaisiaus teikiamos naudos.
Sėklose gausu netirpių skaidulų. Skaidulos yra būtinos sklandžiai virškinimo sistemos veiklai, jos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Viename vidutinio dydžio granate gali būti apie 11 gramų skaidulų, kas sudaro beveik pusę rekomenduojamos paros normos suaugusiam žmogui. Be to, sėklose yra:
- Vitamino E – stipraus antioksidanto, saugančio ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
- Magnio – mineralo, svarbaus nervų sistemos ir raumenų veiklai.
- Polinesočiųjų riebalų rūgščių – granatų sėklose yra unikalios punicinės rūgšties (Omega-5), kuri pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Ar organizmas virškina granatų kauliukus?
Tai vienas dažniausiai dietologams užduodamų klausimų. Atsakymas yra dvejopas. Granatų sėklos yra sudarytos iš ląstelienos, celiuliozės ir lignino – medžiagų, kurios žmogaus organizme visiškai nesuardomos. Tai reiškia, kad sėklos per virškinamąjį traktą praeina beveik nepakitusios.
Tačiau tai nereiškia, kad jos yra nenaudingos ar kenksmingos. Priešingai, veikdamos kaip „šluota“, šios netirpios skaidulos skatina žarnyno peristaltiką, padeda formuoti išmatų tūrį ir valo žarnyną. Svarbiausia taisyklė valgant granatų sėklas – jas būtina gerai sukramtyti. Jei sėklas nurysite sveikas, organizmui bus sunkiau pasisavinti jose esančius vertingus aliejus ir vitaminus, o didelis kiekis sveikų, nesukramtytų sėklų gali apsunkinti virškinimą.
Sveikatos nauda valgant vaisių su sėklomis
Gydytojai dietologai pabrėžia, kad valgant granatą su sėklomis, gaunamas sinerginis efektas – sulčių antioksidantai veikia kartu su sėklų skaidulomis ir riebalų rūgštimis.
Kova su lėtiniu uždegimu
Lėtinis uždegimas yra daugelio sunkių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą ir vėžį, pagrindas. Granatų sėklose esantys punikalaginai (stiprūs antioksidantai) kartu su sėklų aliejuje esančia punicine rūgštimi efektyviai slopina uždegiminius procesus organizme. Tyrimai rodo, kad reguliarus granatų vartojimas gali sumažinti uždegiminius markeriis kraujyje.
Širdies ir kraujagyslių apsauga
Granatų sėklos teigiamai veikia širdies sveikatą keliais būdais. Pirma, jos padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir apsaugo jį nuo oksidacijos. Antra, jose esančios medžiagos gali padėti mažinti arterinį kraujo spaudimą. Reguliarus skaidulų vartojimas taip pat tiesiogiai siejamas su mažesne širdies ligų rizika.
Kam granatų sėklų reikėtų vengti?
Nors daugumai žmonių granatų sėklos yra ne tik saugios, bet ir labai naudingos, egzistuoja tam tikros grupės, kurioms gydytojai rekomenduoja būti atsargiems arba visiškai atsisakyti sėklų (renkantis tik sultis).
Pagrindinės kontraindikacijos ir rizikos grupės:
- Sergantys lėtiniu divertikulitu: Nors šiuolaikiniai tyrimai bando paneigti mitą, kad sėklos sukelia divertikulitą, paūmėjimo metu gydytojai vis dar rekomenduoja vengti bet kokių kietų sėklų ar riešutų, kurie galėtų mechaniškai dirginti uždegimo pažeistas žarnyno sieneles ar įstrigti divertikuluose.
- Turintys rimtų dantų problemų: Granatų sėklos yra gana kietos. Žmonėms, turintiems silpnus dantis, nekokybiškus protezus ar pažeistą emalį, kramtyti kietas sėklas gali būti rizikinga. Tokiu atveju geriau rinktis trintus kokteilius.
- Esant stipriam vidurių užkietėjimui: Nors skaidulos paprastai gydo vidurių užkietėjimą, paradoksalu, bet vartojant didelį kiekį sėklų ir geriant per mažai vandens, būklė gali pablogėti. Sėklos sugeria drėgmę, todėl būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
- Vartojantiems kraują skystinančius vaistus: Granatuose esančios medžiagos gali sąveikauti su tam tikrais vaistais (pvz., varfarinu) ir paveikti jų veiksmingumą. Nors tai labiau taikoma didelės koncentracijos sultims ar ekstraktams, pasitarti su gydytoju vartojant didelius kiekius sėklų – būtina.
- Žmonėms su žemu kraujospūdžiu: Kadangi granatai natūraliai mažina kraujo spaudimą, hipotenzija sergantiems žmonėms reikėtų stebėti savo savijautą, kad spaudimas nenukristų iki pavojingos ribos.
Kaip teisingai paruošti ir vartoti
Daugelį žmonių nuo granatų valgymo atbaido ne skonis ar sėklos, o sudėtingas lupimo procesas, dažnai pasibaigiantis raudonomis dėmėmis ant drabužių ir virtuvės sienų. Tačiau dietologai ir kulinarijos ekspertai rekomenduoja paprastą metodą, kuris leis mėgautis sėklomis be vargo.
Geriausias būdas išimti sėklas – vandens dubens metodas. Nupjaukite granato viršūnėlę, padarykite negilius įpjovimus per vaisiaus žievę (tarsi dalintumėte jį skiltelėmis) ir panardinkite visą vaisių į dubenį su vandeniu. Laužykite vaisių po vandeniu – sėklos yra sunkesnės už vandenį, todėl jos nusės ant dugno, o balta plėvelė ir žievė iškils į paviršių. Taip ne tik išvengsite sulčių purslų, bet ir lengvai atskirsite valgomąją dalį nuo nevalgomos.
Granatų sėklas galima dėti į:
- Salotas (ypač tinka su gražgarstėmis, ožkos sūriu ir riešutais).
- Jogurtą ar avižinę košę pusryčiams.
- Mėsos patiekalus (kaip garnyrą prie paukštienos ar avienos).
- Gerti kaip glotnučių dalį (sutrynus galingu trintuvu sėklos tampa nepastebimos).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar granatų sėklos turi daug kalorijų?
Granatai yra vidutinio kaloringumo vaisiai. 100 gramų granatų sėklų su minkštimu turi apie 83 kilokalorijas. Tai puikus užkandis, nes dėl didelio skaidulų kiekio sotumas jaučiamas greičiau nei suvalgius analogiško kaloringumo saldumyną.
Ar galima duoti granatų sėklų mažiems vaikams?
Su mažais vaikais reikia būti atsargiems ne dėl cheminės sudėties, o dėl užspringimo pavojaus. Iki 3–4 metų amžiaus vaikams rekomenduojama sėklų neduoti arba jas sutrinti. Vyresniems vaikams sėklos yra saugios, tačiau svarbu pamokyti vaiką jas gerai sukramtyti.
Ar naudinga valgyti baltas plėveles tarp sėklų?
Baltosios pertvaros (mezokarpas) yra valgomos ir jose yra labai daug antioksidantų, tačiau jos yra itin karčios. Dauguma žmonių jų vengia dėl skonio, tačiau jei nedidelis kiekis patenka į burną kartu su sėklomis, tai tik padidins gaunamą naudą sveikatai.
Ar granatų sėklos gali sukelti apendicitą?
Tai senas mitas. Nėra mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog granatų ar kitų vaisių (pvz., vynuogių, arbūzų) sėklos sukelia apendicitą. Apendicitas dažniausiai kyla dėl limfoidinio audinio hiperplazijos arba išmatų kamščių, o ne dėl atsitiktinai prarytos sėklos.
Kaip išsirinkti patį geriausią vaisių
Norint gauti maksimalią naudą ir skonio malonumą, svarbu mokėti išsirinkti tinkamą granatą. Daugelis pirkėjų klysta rinkdamiesi patį raudoniausią vaisių. Iš tiesų, žievės spalva gali varijuoti nuo šviesiai rausvos iki tamsiai bordinės ir tai nebūtinai rodo sunokimo lygį. Svarbiausias rodiklis yra vaisiaus svoris ir forma.
Prinokęs, sultingas granatas turi būti sunkus – tai rodo, kad sėklos viduje yra pilnos sulčių. Jei vaisius lengvas, tikėtina, kad vidus išdžiūvęs. Taip pat atkreipkite dėmesį į formą: geriausi granatai nėra idealiai apvalūs kaip kamuoliukai. Jie turėtų būti šiek tiek kampuoti (kvadratinės formos). Taip yra todėl, kad pilnai prisipildžiusios sėklos spaudžia žievę iš vidaus, iškreipdamos tobulą apvalumą. Vengti reikėtų vaisių su minkštomis dėmėmis ar įtrūkimais, nes tai gali rodyti prasidėjusį gedimo procesą ar pelėsį viduje.
