Nors daugelis žmonių žodį „artritas“ sieja tik su vyresnio amžiaus senjorais ir natūraliu senėjimo procesu, realybė yra kur kas sudėtingesnė ir paliečia kur kas platesnę visuomenės dalį. Tai nėra viena konkreti liga, o greičiau skėtinis terminas, apibūdinantis daugiau nei šimtą skirtingų būklių, kurios veikia sąnarius, audinius aplink juos ir kitus jungiamuosius audinius. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sąnarių ligos yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių visame pasaulyje, smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę. Skausmas, ribotas judrumas ir nuolatinis diskomfortas gali trukdyti atlikti paprasčiausius kasdienius darbus, pavyzdžiui, užlipti laiptais ar net atsukti stiklainio dangtelį. Laimei, supratus šios ligos prigimtį ir laiku ėmusis tinkamų priemonių, ligos progresą galima sulėtinti, o simptomus – sėkmingai valdyti.
Kas iš tiesų yra artritas ir kodėl jis atsiranda?
Išvertus iš graikų kalbos, žodis „artritas“ reiškia sąnario uždegimą. Tačiau medicininiu požiūriu tai apima tiek uždegimines, tiek degeneracines sąnarių ligas. Sveikame sąnaryje kaulų galus dengia lygus ir slidus audinys, vadinamas kremzle. Ji veikia kaip amortizatorius, leidžiantis kaulams slysti vienas kito atžvilgiu be trinties. Artrito atveju ši sistema sutrinka: kremzlė dėvisi, plonėja arba sąnario viduje prasideda autoimuninis uždegimas, kuris ardo audinius.
Nors tikslios priežastys priklauso nuo artrito tipo, dažniausiai išskiriami keli rizikos veiksniai:
- Genetika: Kai kurios artrito formos yra paveldimos. Jei jūsų tėvai ar seneliai kentėjo nuo sąnarių ligų, tikimybė susirgti padidėja.
- Amžius: Sąnarių nusidėvėjimo rizika didėja senstant, tačiau reumatoidinis artritas gali pasireikšti ir jauniems žmonėms.
- Buvusios traumos: Lūžiai, raiščių plyšimai ar stiprūs sumušimai gali paskatinti artrito vystymąsi toje vietoje net ir praėjus daugeliui metų po sužeidimo.
- Antsvoris: Papildomi kilogramai sukelia didelę mechaninę apkrovą klubų, kelių ir stuburo sąnariams, greitindami kremzlės irimą.
Dažniausiai pasitaikančios artrito formos
Norint pasirinkti tinkamą gydymo ar pagalbos sau strategiją, būtina suprasti, su kokia artrito forma susiduriama. Nors jų yra daug, dvi formos yra pačios dažniausios.
Osteoartritas (OA)
Tai labiausiai paplitusi forma, dažnai vadinama „nusidėvėjimo“ liga. Ji atsiranda, kai sąnario kremzlė laikui bėgant dyla. Kai kremzlė visiškai susidėvi, kaulas pradeda trintis į kaulą, sukeldamas skausmą, tinimą ir sąnario sustingimą. Dažniausiai pažeidžiami keliai, klubai, plaštakos ir stuburas.
Reumatoidinis artritas (RA)
Tai autoimuninė liga, kai žmogaus imuninė sistema klaidingai atakuoja paties organizmo audinius, šiuo atveju – sąnario kapsulę (sinoviją). Tai sukelia lėtinį uždegimą, kuris gali deformuoti sąnarius ir sukelti kaulų eroziją. Skirtingai nei osteoartritas, RA dažniausiai pažeidžia sąnarius simetriškai (pvz., abiejų rankų riešus) ir gali paveikti vidaus organus.
Svarbiausi simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Artrito simptomai gali vystytis palaipsniui per kelerius metus arba atsirasti staiga. Nors kiekvienas žmogus skausmą jaučia individualiai, egzistuoja universalūs ženklai, įspėjantys apie sąnarių problemas:
- Skausmas: Gali būti nuolatinis arba atsirandantis tik judant. Osteoartrito atveju skausmas dažnai sustiprėja po fizinio krūvio, o reumatoidinio artrito atveju – gali būti jaučiamas net ramybės būsenoje.
- Sąstingis: Ypač būdingas rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30 minučių. Žmogui sunku „išsijudinti“ po nakties miego arba ilgesnio sėdėjimo.
- Patinimas ir paraudimas: Uždegimo paveiktas sąnarys gali būti patinęs, šiltas liečiant ir paraudęs.
- Sumažėjusi judesių amplitudė: Darosi sunku pilnai ištiesti ar sulenkti galūnę.
- Traškėjimas: Judant sąnariui gali būti girdimas specifinis garsas arba jaučiamas „smėlio“ jausmas viduje.
Mityba ir gyvenimo būdas: kaip sau padėti?
Nors medicina siūlo įvairius medikamentus skausmui malšinti, gyvenimo būdo pokyčiai yra kertinis akmuo valdant artritą. Tai, ką valgote ir kaip judate, turi tiesioginę įtaką uždegiminiams procesams organizme.
Priešuždegiminė mityba
Maistas gali būti vaistas arba nuodas. Sergant artritu, rekomenduojama vengti cukraus, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, kurie skatina uždegimą. Vietoj to, į racioną verta įtraukti:
- Riebią žuvį: Lašiša, skumbrė ar silkė turi daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurios natūraliai slopina uždegimą.
- Uogas ir vaisius: Mėlynės, braškės, vyšnios yra turtingos antioksidantais (antocianinais).
- Riešutus: Graikiniai riešutai, migdolai yra puikus sveikųjų riebalų šaltinis.
- Ciberžolę: Šis prieskonis turi kurkumino – medžiagos, pasižyminčios stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Fizinis aktyvumas – būtina sąlyga
Daugelis žmonių, jausdami sąnarių skausmą, stengiasi kuo mažiau judėti, manydami, kad taip saugo sąnarius. Tai yra viena didžiausių klaidų. Nejudrumas silpnina raumenis, kurie prilaiko sąnarį, todėl jam tenka dar didesnė apkrova. Būtina pasirinkti mažo intensyvumo pratimus:
Plaukimas ir vandens aerobika yra idealus pasirinkimas, nes vanduo sumažina kūno svorį ir nuima apkrovą nuo sąnarių, leisdamas atlikti judesius be skausmo. Taip pat rekomenduojamas vaikščiojimas lygiu paviršiumi, važinėjimas dviračiu bei tempimo pratimai (joga, pilatesas), kurie padeda išlaikyti lankstumą.
Natūralios ir papildomos pagalbos priemonės
Be mitybos ir sporto, egzistuoja ir kitų būdų palengvinti simptomus namų sąlygomis. Svarbu pabrėžti, kad prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
Šilumos ir šalčio terapija yra paprastas, bet efektyvus metodas. Šiltas dušas ar kompresas ryte gali padėti atpalaiduoti sustingusius sąnarius ir paruošti juos dienai. Tuo tarpu šaltis (ledo kompresai) geriausiai tinka po fizinio krūvio, esant ūmiam skausmui ar patinimui, nes sutraukia kraujagysles ir mažina uždegimą.
Taip pat populiarūs maisto papildai, tokie kaip gliukozaminas ir chondroitinas. Nors moksliniai tyrimai dėl jų efektyvumo yra nevienareikšmiai, dalis pacientų, sergančių osteoartritu, pastebi skausmo sumažėjimą vartojant šiuos preparatus ilgesnį laiką. Svarbu stebėti ir vitamino D kiekį kraujyje, nes jo trūkumas gali padidinti jautrumą skausmui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrus su artritu kyla daug klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
Ar tiesa, kad pirštų sąnarių „traškėjimas“ sukelia artritą?
Ne, tai yra mitas. Sąnarių traškėjimas atsiranda dėl dujų burbuliukų sprogimo sąnario skystyje. Nors šis įprotis gali erzinti aplinkinius ir teoriškai silpninti griebimo jėgą, tiesioginio ryšio su artrito atsiradimu mokslininkai nenustatė.
Ar oro permainos tikrai veikia sąnarių skausmą?
Daugelis pacientų teigia, kad jaučia orų permainas „savo kaulais“, ir tai turi mokslinį pagrindą. Krentant atmosferos slėgiui (prieš lietų ar audrą), audiniai gali minimaliai išsiplėsti. Sveikas žmogus to nejaučia, tačiau uždegimo pažeistame sąnaryje tai gali padidinti spaudimą ir sukelti skausmą.
Ar artritas yra visiškai išgydomas?
Dauguma artrito formų, įskaitant osteoartritą ir reumatoidinį artritą, yra lėtinės ligos. Tai reiškia, kad visiškai jas išgydyti šiuo metu neįmanoma, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją (simptomų išnykimą) ir sustabdyti ligos progresavimą, leidžiant žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą.
Sąnarių tausojimas ir ergonomika kasdienybėje
Gyvenant su artritu, svarbu išmokti klausytis savo kūno ir adaptuoti aplinką taip, kad ji keltų kuo mažiau streso pažeistoms vietoms. Tai vadinama sąnarių tausojimu. Tai nereiškia veiklos atsisakymo, bet veiklos atlikimą protingiau. Pavyzdžiui, nešdami sunkius pirkinių krepšius, stenkitės svorį paskirstyti tolygiai arba naudoti dilbius vietoj vien tik pirštų jėgos. Darbo vietoje svarbu sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad keliai būtų sulenkti 90 laipsnių kampu, o pėdos remtųsi į žemę.
Avalynės pasirinkimas taip pat atlieka kritinį vaidmenį. Batai turėtų būti su storu, amortizuojančiu padu ir pakankamai vietos pirštams. Aukštakulniai ar visiškai plokščiapadžiai batai be atramos gali pakeisti kūno ašį ir padidinti krūvį keliams bei klubams. Nuolatinis dėmesys savo kūno signalams, poilsio ir aktyvumo balansas bei tinkamai parinktos pagalbinės priemonės leidžia išlaikyti savarankiškumą ir džiaugtis judėjimo laisve nepaisant diagnozės.
