Cidonijų nauda: kaip jas valgyti, kad gautumėte daugiausia naudos

Ruduo dažnai asocijuojasi su krintančiais lapais, vėstančiu oru ir, deja, silpnėjančiu imunitetu. Tačiau gamta pasirūpino, kad būtent šiuo metu sunoktų vaisiai, galintys tapti tikru išsigelbėjimu mūsų organizmui. Vienas iš tokių stebuklų – cidonija. Nors dažnai painiojama su savo giminaičiu svarainiu, tikroji cidonija yra didesnė, primenanti kriaušę ar obuolį, ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Daugelis žmonių šį vaisių vertina tik dėl malonaus aromato ar kaip priedą prie arbatos, tačiau nežino, kaip jį vartoti teisingai. Dažniausiai daroma klaida – perteklinis terminis apdorojimas, kuris sunaikina didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Norint cidoniją paversti tikra vitaminų bomba, svarbu suprasti ne tik jos sudėtį, bet ir paruošimo subtilybes, kurios leis išsaugoti gyvybiškai svarbius elementus.

Kodėl cidonija vadinama šiaurės citrina ir kuo ji ypatinga?

Cidonijos dažnai tituluojamos „šiaurės citrinomis”, ir ne be reikalo. Nors savo išvaizda jos labiau primena kietas, gumbuotas kriaušes, jų maistinė vertė yra stulbinanti. Visų pirma, tai yra vienas geriausių natūralių vitamino C šaltinių. Vitaminas C yra būtinas imuninei sistemai stiprinti, jis veikia kaip galingas antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais ir lėtinantis senėjimo procesus. Tačiau cidonijų nauda tuo neapsiriboja.

Šiuose vaisiuose gausu:

  • Pektinų: Tai tirpios skaidulos, kurios veikia kaip organizmo „šluota”. Jos padeda šalinti toksinus, sunkiuosius metalus ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Geležies ir vario: Šie elementai būtini kraujodarai. Cidonijos rekomenduojamos žmonėms, kenčiantiems nuo mažakraujystės ar bendro silpnumo.
  • Kalio: Svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, padeda reguliuoti kraujospūdį.
  • Organinių rūgščių: Obuolių, citrinų ir vyno rūgštys ne tik suteikia specifinį skonį, bet ir gerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Svarbu paminėti, kad cidonijos pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Liaudies medicinoje jos nuo seno naudojamos kvėpavimo takų ligoms lengvinti, kosuliui slopinti ir gerklės skausmui mažinti.

Didžiausia klaida: kaip karštis žudo vitaminus

Norint gauti daugiausiai naudos iš cidonijų, būtina atkreipti dėmesį į apdorojimo temperatūrą. Vitaminas C yra termolabilus – tai reiškia, kad jis skyla veikiant aukštai temperatūrai. Tradiciniai cidonijų paruošimo būdai, tokie kaip ilgas virimas uogienėms, kompotams ar džemams, nors ir sukuria skanų produktą, tačiau maistine prasme paverčia vaisių beveik beverčiu cukraus ir ląstelienos mišiniu.

Tyrimai rodo, kad verdant vaisius ilgesnį laiką, vitamino C kiekis gali sumažėti net 80-90 procentų. Todėl, jei jūsų tikslas yra sveikata ir imuniteto stiprinimas, turėtumėte rinktis šaltuosius paruošimo būdus arba minimalų terminį apdorojimą.

Auksinė taisyklė: žalias vaisius – geriausias vaisius

Nors žalia cidonija yra labai kieta, rūgšti ir turi sutraukiantį skonį (dėl didelio taninų kiekio), ją įmanoma valgyti ir neapdorotą. Norint tai padaryti maloniau, rekomenduojama vaisių supjaustyti ypač plonomis, beveik permatomomis skiltelėmis. Toks pjaustymo būdas suardo kietąsias ląsteles ir leidžia lengviau sukramtyti vaisių, o rūgštis tampa ne tokia koncentruota viename kąsnyje.

Kaip paruošti cidonijas žiemai, išsaugant vitaminus?

Jei žalios cidonijos valgymas atrodo per didelis iššūkis, egzistuoja keletas būdų, kaip paruošti šį vaisių žiemai, neprarandant jo gydomųjų savybių. Šie metodai nereikalauja virimo ir leidžia mėgautis „vitaminų bomba” visą šaltąjį sezoną.

1. Cidonijos su medumi (fermentacija)

Tai vienas seniausių ir veiksmingiausių būdų. Medus ne tik veikia kaip natūralus konservantas, bet ir pats savaime turi gydomųjų savybių, kurios sinergiškai veikia su cidonijų vitaminais.

  1. Kruopščiai nuplaukite cidonijas. Būtinai nušveiskite paviršių šiurkščia kempinėle, kad pašalintumėte pūkelį, kuris gali dirginti gerklę.
  2. Išimkite sėklalizdžius (sėklų neišmeskite – apie jas kalbėsime vėliau).
  3. Supjaustykite vaisius plonomis skiltelėmis arba mažais kubeliais.
  4. Dėkite sluoksnį cidonijų į stiklainį, užpilkite sluoksniu kokybiško medaus. Kartokite, kol stiklainis prisipildys.
  5. Uždarykite stiklainį ir laikykite tamsioje, vėsioje vietoje arba šaldytuve.

Po kelių dienų cidonijos išskirs sultis, kurios susimaišys su medumi ir suformuos nuostabų, aukso spalvos sirupą. Šį sirupą galima dėti į drungną (ne karštą!) arbatą, gerti po šaukštelį profilaktiškai arba skiesti vandeniu.

2. Džiovinimas žemoje temperatūroje

Džiovinimas yra puikus būdas koncentruoti skonį ir išsaugoti maistines medžiagas, jei laikomasi temperatūros režimo. Svarbiausia taisyklė – temperatūra neturi viršyti 45–50 °C.

Supjaustytas cidonijas džiovinkite specialioje vaisių džiovyklėje arba orkaitėje su pravertomis durelėmis. Džiovintos cidonijos tampa puikiu užkandžiu vietoj saldainių, jas galima dėti į kepinius, košes ar tiesiog kramtyti, kai norisi kažko rūgštaus. Tokiu būdu paruoštos cidonijos išlaiko didžiąją dalį vitamino C ir visus mikroelementus.

3. Šaldymas

Mažai kas žino, kad cidonijas galima šaldyti. Sutarkuokite švarias cidonijas burokine tarka, sumaišykite su nedideliu kiekiu cukraus (kad nesušaltų į akmenį) ir sudėkite į šaldymo indelius. Šaldytos cidonijos puikiai tinka įmaišyti į rytinius kokteilius (smučius), jogurtą ar košę. Šaltis konservuoja vitaminus geriau nei bet koks virimas.

Cidonijos kulinarijoje: ne tik desertams

Nors esame įpratę cidonijas matyti saldžiuose patiekaluose, jų panaudojimas kulinarijoje yra kur kas platesnis. Iš tiesų, cidonijos yra puikus priedas prie riebios mėsos patiekalų – paukštienos (ypač antienos ar žąsienos), avienos ar kiaulienos.

Vaisiuose esančios rūgštys padeda skaidyti riebalus ir baltymus, todėl mėsa tampa minkštesnė, o organizmas ją lengviau virškina. Jei troškinate mėsą, likus 15–20 minučių iki gaminimo pabaigos, įmeskite keletą skiltelių cidonijos. Ji suteiks patiekalui pikantišką aromatą ir malonią rūgštelę, kuri subalansuos riebumą. Nors termiškai apdorojant vitaminas C žus, tačiau išliks pektinai ir mineralai, kurie padės virškinimo sistemai susidoroti su sunkiu maistu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima valgyti cidonijų sėklas?

Cidonijų sėklos yra dviprasmiškas produktas. Kramtyti jų dideliais kiekiais nerekomenduojama, nes jose yra amigdalino, kuris organizme gali virsti cianidu. Tačiau sveikos, nesutraiškytos sėklos, užpiltos vandeniu, išskiria gleives, kurios yra labai naudingos. Todėl patartina sėklų nekramtyti, bet naudoti jas nuovirams ar užpilams ruošti.

Kuo skiriasi cidonija nuo svarainio?

Nors abu augalai priklauso tai pačiai šeimai ir pasižymi panašiomis savybėmis, tai skirtingi augalai. Svarainis (Chaenomeles) dažniausiai yra krūmas, vedantis mažus, labai rūgščius vaisius. Cidonija (Cydonia oblonga) yra medis, vedantis didelius, kriaušės formos vaisius, kurie yra kieti, bet mažiau rūgštūs už svarainius. Abu yra labai sveiki, tačiau cidoniją lengviau nulupti ir apdoroti dėl jos dydžio.

Ar cidonijos tinka vaikams?

Taip, cidonijos tinka vaikams, tačiau dėl didelio rūgštingumo jas reikėtų duoti atsargiai, geriausia – maišytas su kitais vaisiais, medumi (jei vaikas nealergiškas) ar kompotuose. Grynos cidonijos sultys gali būti per stiprios jautriam vaiko skrandžiui.

Ar būtina lupti cidonijos odelę?

Odelėje susikaupę daugiausiai eterinių aliejų, suteikiančių cidonijai tą nepakartojamą aromatą. Taip pat odoje yra daug skaidulų. Jei gaminate sirupą ar džiovinate vaisius, odelės lupti nebūtina. Tačiau jei vaisius valgote žalius, odelė gali būti nemaloniai kieta ir vaškuota, todėl lupimas gali pagerinti valgymo patirtį.

Kaip ilgai galima laikyti šviežias cidonijas?

Cidonijos pasižymi puikiomis laikymo savybėmis. Nepažeisti vaisiai vėsioje vietoje (rūsyje ar šaldytuve) gali išsilaikyti net kelis mėnesius. Svarbu jų nelaikyti kartu su obuoliais ar kriaušėmis, nes cidonijos skleidžia stiprų aromatą, kuris gali įsigerti į kitus vaisius, be to, jos išskiria etileną, skatinantį kitų vaisių gedimą.

Cidonijų sėklų panaudojimas kosmetikoje ir gydymui

Kaip jau minėta, cidonijų sėklos nusipelno atskiro dėmesio. Neskubėkite jų išmesti ruošdami vaisius maistui. Cidonijų sėklų luobelėse gausu gleivių, kurios pasižymi raminančiu, drėkinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Tai – tikras lobis natūralios kosmetikos ir namų medicinos gerbėjams.

Norėdami pasigaminti gydomąjį užpilą, paimkite šaukštelį sveikų (nesmulkintų!) sėklų ir užpilkite stikline šilto virinto vandens. Palikite pastovėti keletą valandų arba per naktį, retkarčiais pamaišydami. Vanduo taps tirštas, primenantis gelį.

Šis natūralus gelis gali būti naudojamas:

  • Kaip veido kaukė ar tonikas: Puikiai drėkina sausą odą, ramina sudirgimus ir mažina paraudimą. Tinka jautriai odai, nes neturi dirbtinių kvapiklių ar konservantų.
  • Nuo kosulio: Cidonijų sėklų gleivės švelniai padengia gerklės gleivinę, mažina dirginimą ir slopina sausą kosulį. Tai saugi priemonė, tinkanti tiek suaugusiems, tiek vaikams.
  • Nudegimams ir žaizdelėms: Dėl savo vėsinančių ir regeneruojančių savybių, šis gelis gali būti tepamas ant lengvų nudegimų (taip pat ir nuo saulės) ar suskilinėjusių lūpų, kad pagreitintų gijimą.

Taigi, cidonija yra vaisius, kuriame naudinga viskas – nuo aromatingos odelės ir vitaminų pilno minkštimo iki gydomųjų savybių turinčių sėklų. Išmokę teisingai paruošti šį rudens turtą, galėsite mėgautis ne tik puikiu skoniu, bet ir geležine sveikata visus metus.