Kai Lietuvos krepšinio aistruoliai prisimena auksinius mūsų šalies krepšinio laikus, viena figūra iškyla aukščiau už kitus tiesiogine ir perkeltine prasme. Eurelijus Žukauskas, dažnai vadinamas „milžinu iš Klaipėdos”, yra neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis. Nors profesionalaus sportininko karjera jau seniai baigta, o triukšmingas arenas pakeitė ramesnis gyvenimo ritmas, 218 cm ūgio vidurio puolėjas krepšinio pasaulio durų nėra visiškai užvėręs. Daugelis sirgalių domisi, kaip šiandien gyvena vienas geriausių visų laikų Europos „blokų karalių”, kokie pomėgiai užpildo jo kasdienybę ir kokį ryšį jis vis dar palaiko su sporto šaka, kuri jį išgarsino visame pasaulyje. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime Eurelijaus Žukausko gyvenimą baigus karjerą, jo požiūrį į šiuolaikinį krepšinį bei veiklas, kurios teikia džiaugsmą legendiniam aukštaūgiui.
Nuo Eurolygos viršūnės iki ramybės uoste
Eurelijus Žukauskas savo karjeros piku buvo vienas dominuojančių gynybinių vidurio puolėjų visoje Europoje. Jo pasiekimų sąrašas įspūdingas: Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu” 1999 metais, Europos čempionas su Lietuvos rinktine 2003 metais, dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojas. Tačiau kiekvienam profesionaliam atletui ateina laikas, kai tenka pakabinti sportbačius ant vinies. Perėjimas iš griežto režimo, nuolatinių treniruočių ir adrenalino kupinų rungtynių į „paprastą” gyvenimą dažnam sportininkui tampa dideliu psichologiniu iššūkiu.
Baigęs karjerą, E. Žukauskas pasirinko ne triukšmingą trenerio karjerą didmiesčiuose ar nuolatinį šmėžavimą televizijos ekranuose, o grįžimą į gimtąją Klaipėdą. Ramybė ir šeima tapo jo prioritetais. Skirtingai nei kai kurie jo kartos kolegos, kurie iškart nėrė į aukščiausio lygio trenerių štabus ar krepšinio federacijos veiklą, Eurelijus pasirinko nuosaikesnį kelią. Jis niekada neslėpė, kad profesionalus sportas pareikalavo daug jėgų, todėl pirmieji metai po karjeros buvo skirti poilsiui ir kūno atstatymui.
Visgi, visiškai atsiriboti nuo krepšinio nepavyko. Klaipėdoje krepšinio bendruomenė yra itin glaudi, ir toks autoritetas kaip Žukauskas visada yra laukiamas. Jis dažnai pastebimas stebint vietos komandų, ypač Klaipėdos „Neptūno”, rungtynes. Jo buvimas arenoje vis dar sukelia pagarbą, o jauniesiems krepšininkams tai – papildoma motyvacija stengtis. Eurelijus pripažįsta, kad stebėti žaidimą iš šalies yra visai kitoks jausmas nei būti aikštelėje – mažiau fizinio krūvio, bet jaudulys dėl saviškių išlieka toks pat.
Nauja aistra – meškerė vietoj kamuolio
Jei reikėtų įvardinti vieną didžiausių Eurelijaus Žukausko aistrų baigus profesionalo karjerą, tai neabejotinai būtų žvejyba. Tai tapo vieša paslaptimi ir savotiška legenda tarp krepšinio sirgalių. Klaipėdos kraštas, Kuršių marios ir Baltijos jūra suteikia idealias sąlygas šiam pomėgiui. Buvusiam krepšininkui žvejyba nėra tik laiko praleidimo būdas ar būdas pagauti vakarienę – tai savotiška meditacija ir pabėgimas nuo šurmulio.
Žvejybos teikiami privalumai buvusiam sportininkui:
- Psichologinis poilsis: Vandens ramybė padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą.
- Fizinis aktyvumas: Nors tai ne krepšinis, žvejyba reikalauja judėjimo, buvimo gryname ore, kas yra svarbu sveikatai.
- Azartas: Sportinį azartą laimėti rungtynes pakeičia azartas pagauti didžiausią laimikį.
- Bendravimas: Tai puiki proga susitikti su draugais neformalioje aplinkoje, toli nuo krepšinio aikštelės prožektorių.
E. Žukauskas ne kartą yra minėjęs, kad gamta jam yra geriausias vaistas. Po dešimtmečių, praleistų uždarose sporto salėse, lėktuvuose ir viešbučiuose, galimybė tiesiog būti gamtoje, niekur neskubėti ir mėgautis procesu yra neįkainojama. Žvejyba taip pat leidžia išlaikyti ryšį su senais bičiuliais, tarp kurių neretai pasitaiko ir kitų buvusių sportininkų.
Sveikata ir „milžino kaina”
Viena iš temų, kurios Eurelijus Žukauskas nevengia, yra profesionalaus sporto kaina sveikatai. Būti 218 cm ūgio žmogumi savaime yra iššūkis sąnariams ir nugarai, o pridėjus milžiniškus fizinius krūvius, kuriuos jis patyrė per daugiau nei dešimtmetį trukusią karjerą, pasekmės yra neišvengiamos. Vidurio puolėjai dažniau nei gynėjai susiduria su specifinėmis problemomis baigę karjerą.
Pagrindiniai sveikatos iššūkiai, apie kuriuos kalba aukštaūgiai veteranai:
- Kelių sąnarių problemos: Nuolatiniai šuoliai, bėgiojimas ir svoris daro didelę įtaką keliams.
- Nugaros skausmai: Aukštas ūgis dažnai lemia didesnę apkrovą stuburui, ypač krepšinio aikštelėje grumiantis po krepšiu.
- Pėdų traumos: Didelis krūvis tenka pėdoms, todėl dažnai reikalinga speciali avalynė ir priežiūra net ir baigus sportuoti.
Nepaisant šių iššūkių, E. Žukauskas stengiasi išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Jis supranta, kad visiškas pasyvumas tik pablogintų situaciją. Mankšta, vaikščiojimas ir saikingas judėjimas yra būtini norint išlaikyti gyvenimo kokybę. Buvęs krepšininkas atvirai kalba apie tai, kad profesionalus sportas yra alinantis darbas, o ne tik pramoga, ir kad medaliai turi savo „nematomą” kainą, kurią tenka mokėti vėliau.
Šiuolaikinis krepšinis pro legendos akis
Krepšinis per pastaruosius 20 metų pasikeitė neatpažįstamai. Eurelijus Žukauskas atstovavo tai erai, kai dominuojantis, didelis vidurio puolėjas (centras) buvo komandos ašis. Žaidimas vyko lėčiau, daugiau pozicinių atakų, o kova po krepšiu buvo fizinė ir kieta. Šiandien matome greitą krepšinį, kuriame dominuoja tritaškiai metimai, o vidurio puolėjai dažnai privalo mesti iš toli ir bėgti į greitą puolimą lygiai taip pat, kaip gynėjai.
Ar Žukauskas pritaptų šiandienos aikštelėje?
Tai dažnas klausimas, kurį užduoda ekspertai. Eurelijus pasižymėjo ne tik ūgiu, bet ir puikia nuojauta blokuojant metimus – „stoguojant”. Gynyba yra amžina vertybė, todėl toks žaidėjas, gebantis saugoti krepšį, būtų vertingas bet kurioje eroje. Nors šiandienos tempas reikalauja daugiau mobilumo, Žukausko gebėjimas „uždaryti” baudos aikštelę būtų didelis privalumas net ir prieš šiuolaikines komandas.
Pats Eurelijus stebi Lietuvos rinktinės ir klubų pasirodymus. Jis džiaugiasi matydamas naująją lietuvių aukštaūgių kartą, tokią kaip Jonas Valančiūnas ar Domantas Sabonis, kurie sėkmingai adaptavosi NBA lygoje. Legenda vertina jų universalumą, tačiau kartais su nostalgija prisimena laikus, kai krepšinis buvo labiau kontaktinis sportas baudos aikštelėje.
Veikla su jaunimu ir veteranų lygos
Nors oficialiai trenerio kostiumo E. Žukauskas nesimatuoja, jo patirtis yra neįkainojama perduodant žinias jaunimui. Klaipėdoje jis kartais dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose, susitikimuose su vaikais ar parodomosiose treniruotėse. Vaikams pamatyti „gyvą legendą”, kurios ūgis siekia beveik 2,20 metro, yra didelis įspūdis. Eurelijus moka bendrauti paprastai ir nuoširdžiai, akcentuodamas ne tik pergales, bet ir darbo etiką.
Be to, Eurelijus kartais pasirodo ir veteranų krepšinio renginiuose. Nors sveikata neleidžia žaisti pilna jėga, pats dalyvavimas, buvimas rūbinėje su senais bendražygiais – Sauliumi Štombergu, Šarūnu Jasikevičiumi, Ramūnu Šiškausku ir kitais – primena „auksinius” laikus. Šie susitikimai parodo, kad komandinė dvasia, užgimusi laimint Europos auksą, niekur nedingo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Apie Eurelijų Žukauską internete vis dar dažnai ieškoma informacijos. Štai atsakymai į populiariausius klausimus:
-
Koks tikslus Eurelijaus Žukausko ūgis?
Oficialiuose šaltiniuose Eurelijaus Žukausko ūgis nurodomas 218 cm. Tai daro jį vienu aukščiausių žaidėjų Lietuvos krepšinio istorijoje. -
Kur šiuo metu gyvena Eurelijus Žukauskas?
Baigęs karjerą, krepšininkas apsistojo Klaipėdoje, kur ir gimė. Jis vertina uostamiesčio ramybę ir artumą prie gamtos. -
Kokie didžiausi E. Žukausko karjeros pasiekimai?
Svarbiausi titulai: 1999 m. Eurolygos čempionas (su „Žalgiriu”), 2003 m. Europos čempionas (su Lietuvos rinktine), 1996 m. ir 2000 m. Olimpinių žaidynių bronzos medalininkas. -
Ar Eurelijus Žukauskas dirba treneriu?
Eurelijus nėra pasirinkęs profesionalaus vyriausiojo trenerio kelio aukščiausiame lygyje, tačiau jis yra prisidėjęs prie jaunųjų krepšininkų ugdymo ir konsultavimo Klaipėdoje, taip pat dirbęs teisėju mėgėjų lygose. -
Koks yra pagrindinis Eurelijaus Žukausko hobis?
Pagrindinis ir labiausiai žinomas jo hobis yra žvejyba.
Lietuvos krepšinio milžino palikimas ateičiai
Eurelijaus Žukausko istorija yra puikus pavyzdys, kaip oriai ir prasmingai gyventi pasibaigus didžiajai šlovei. Nors prožektorių šviesos nebešviečia taip ryškiai, jo indėlis į Lietuvos krepšinį niekur nedingo. Jis parodė, kad po karjeros pabaigos gyvenimas nesustoja – jis tiesiog keičia formą. Nuo kovų su geriausiais pasaulio centrais iki ramių rytų su meškere rankose – tai yra to paties žmogaus, atidavusio savo sveikatą ir jaunystę Lietuvai, kelias.
Jaunajai kartai Eurelijus Žukauskas išlieka autoritetu ne tik dėl savo ūgio ar medalių, bet ir dėl savo paprastumo bei ištikimybės gimtajam kraštui. Krepšinis visada bus jo dalis, o jo vardas visada bus įrašytas aukso raidėmis mūsų šalies sporto metraščiuose. Nesvarbu, ar jis stebi rungtynes tribūnoje, ar pataria jaunam žaidėjui, ar tiesiog džiaugiasi gyvenimu Klaipėdoje – Eurelijus Žukauskas įrodo, kad tikrosios legendos krepšinio niekada nepamiršta.
