Šiuolaikiniame pasaulyje gebėjimas greitai įsisavinti naują informaciją tapo viena svarbiausių kompetencijų. Nesvarbu, ar esate studentas, besiruošiantis egzaminams, ar profesionalas, siekiantis pakelti savo kvalifikaciją, informacijos kiekis, kurį tenka apdoroti, nuolat auga. Dažnai susiduriame su situacija, kai perskaityta knyga ar išklausytas kursas po kelių dienų išgaruoja iš atminties. Tačiau problema dažniausiai slypi ne mūsų atminties pajėgumuose, o netinkamai pasirinktuose mokymosi metoduose. Moksliniai tyrimai kognityvinės psichologijos srityje atskleidė, kad daugelis tradicinių mokymosi būdų, tokių kaip daugkartinis teksto skaitymas ar žymėjimas spalvotais markeriais, yra stebėtinai neefektyvūs. Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina suprasti, kaip veikia mūsų smegenys, ir pritaikyti strategijas, kurios skatina ilgalaikį įsiminimą.
Aktyvus prisiminimas: kodėl skaitymas nėra mokymasis
Viena didžiausių klaidų, kurią daro besimokantieji, yra pasyvus informacijos vartojimas. Mes dažnai manome, kad jei perskaitėme skyrių vadovėlyje tris kartus, medžiagą jau išmokome. Deja, tai sukuria tik „kompetencijos iliuziją”. Tuo momentu informacija atrodo atpažįstama, tačiau tai nereiškia, kad ji įsitvirtino atmintyje. Priešnuodis šiai iliuzijai yra aktyvus prisiminimas (angl. Active Recall).
Aktyvus prisiminimas reikalauja, kad jūs sąmoningai stengtumėtės atkurti informaciją iš savo atminties be jokių pagalbinių priemonių. Tai sunkus procesas, reikalaujantis protinių pastangų, tačiau būtent šis sunkumas ir signalizuoja smegenims, kad informacija yra svarbi ir ją reikia išsaugoti. Štai kaip galite taikyti šį metodą:
- Perskaitę pastraipą ar skyrių, užverskite knygą ir paklauskite savęs: „Ką aš ką tik perskaičiau?”. Bandykite suformuluoti pagrindines mintis savais žodžiais.
- Užuot tiesiog užsirašinėję konspektus, formuluokite klausimus. Vėliau, peržiūrėdami užrašus, skaitykite tik klausimus ir bandykite į juos atsakyti prieš pažiūrėdami atsakymą.
- Nenaudokite užrašų kaip pasyvaus skaitymo šaltinio. Uždenkite tekstą ir bandykite atkurti struktūrą ar faktus atmintyje.
Intervalinis kartojimas: kova su užmiršimo kreive
Vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas dar XIX a. nustatė, kad informacija, kurios nekartojame, nyksta eksponentiškai. Tai vadinama „užmiršimo kreive”. Jau po 24 valandų galime prarasti iki 70% išmoktos informacijos. Tačiau yra būdas šią kreivę „nulaužti”. Tai – intervalinis kartojimas (angl. Spaced Repetition).
Šios strategijos esmė yra kartoti informaciją vis didėjančiais laiko intervalais. Užuot „kalę” tą pačią informaciją penkias valandas iš eilės (kas yra labai neefektyvu), tą patį laiką paskirstykite per kelias savaites. Kaskart, kai bandote prisiminti informaciją, kurią jau beveik pamiršote, neuronų jungtys smegenyse stiprėja. Efektyvus tvarkaraštis galėtų atrodyti taip:
- Pirmasis pakartojimas: iš karto po mokymosi sesijos.
- Antrasis pakartojimas: po 1 dienos.
- Trečiasis pakartojimas: po 3 dienų.
- Ketvirtasis pakartojimas: po 1 savaitės.
- Penktasis pakartojimas: po 1 mėnesio.
Šiam metodui taikyti puikiai tinka skaitmeninės kortelių sistemos (pvz., „Anki” ar „Quizlet”), kurios automatiškai apskaičiuoja, kada jums reikia pakartoti konkrečią kortelę, priklausomai nuo to, kaip gerai ją prisiminėte.
Feinmano metodas: mokymasis per aiškinimą
Nobelio premijos laureatas fizikas Richardas Feynmanas garsėjo gebėjimu sudėtingas sąvokas paaiškinti paprasta kalba. Jo vardu pavadintas metodas remiasi prielaida: jei negalite kažko paaiškinti paprastai, vadinasi, patys to gerai nesuprantate. Tai yra galingas įrankis spragoms žiniose identifikuoti.
Feinmano technika susideda iš keturių paprastų žingsnių:
- Pasirinkite koncepciją. Užrašykite temos pavadinimą tuščio lapo viršuje.
- Paaiškinkite ją vaikui. Bandykite raštu paaiškinti temą taip, lyg mokytumėte 10–12 metų vaiką. Venkite sudėtingo žargono ir specifinių terminų. Naudokite analogijas ir paprastus sakinius.
- Identifikuokite spragas. Jei stringate ties kuria nors vieta ar pradedate naudoti sudėtingus terminus, tai ženklas, kad čia jūsų supratimas nėra gilus. Grįžkite prie šaltinių ir išstudijuokite tą dalį iš naujo.
- Supaprastinkite ir sujunkite. Kai jau turite aiškų paaiškinimą, perrašykite jį sklandžiai, sujungdami į vientisą pasakojimą.
Smegenų „būstinė”: miegas ir poilsis
Mokymasis nevyksta tik tada, kai sėdite prie stalo. Didžioji dalis informacijos konsolidacijos (įtvirtinimo ilgalaikėje atmintyje) vyksta miego metu. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas drastiškai sumažina gebėjimą įsiminti naują informaciją. Miego metu smegenys „išvalo” nereikalingus toksinus ir perkelia informaciją iš trumpalaikės atminties (hipokampo) į ilgalaikę saugyklą (neokorteksą).
Be kokybiško miego, svarbu daryti pertraukas mokymosi metu. Čia labai praverčia Pomodoro technika. Jos principas – 25 minutės intensyvaus darbo be jokių trikdžių, po kurių seka 5 minučių pertrauka. Po keturių tokių ciklų daroma ilgesnė, 15–30 minučių pertrauka. Trumpos pertraukos leidžia smegenims pailsėti ir atkurti dėmesio koncentraciją, todėl bendras produktyvumas išlieka aukštas ilgesnį laiką.
Kontekstinis mokymasis ir asociacijos
Mūsų smegenys yra asociatyvios mašinos. Jos sunkiai įsimena izoliuotus faktus, bet puikiai tvarkosi su informacija, kuri yra susieta su jau turimomis žiniomis. Tai vadinama elaboracija. Norėdami greičiau įsiminti naują faktą, paklauskite savęs: „Kaip tai susiję su tuo, ką jau žinau?”.
Pavyzdžiui, jei mokotės naują užsienio kalbos žodį, nebandykite jo tiesiog „iškalti”. Susiekite jį su vaizdiniu, garsu arba situacija. Dar galingesnis metodas yra „Atminties rūmai” (arba Loci metodas). Jis remiasi erdvine atmintimi. Įsivaizduokite gerai pažįstamą vietą (savo namus) ir mintyse išdėliokite informaciją, kurią norite įsiminti, tam tikrose vietose (pvz., ant sofos, virtuvėje). Norėdami prisiminti informaciją, mintyse tiesiog „pasivaikščiokite” po savo namus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar tiesa, kad kiekvienas žmogus turi savo „mokymosi stilių” (vizualinį, auditinį ir t.t.)?
Nors ši teorija labai populiari, moksliniai tyrimai jos nepatvirtina. Nėra svarių įrodymų, kad pritaikius mokymą pagal specifinį „stilių”, rezultatai pagerėja. Veiksmingiausia yra derinti įvairius metodus – vizualizaciją, tekstą ir praktiką – nepriklausomai nuo asmeninių preferencijų.
Ar galima mokytis klausantis muzikos?
Tai priklauso nuo muzikos tipo ir užduoties sudėtingumo. Muzika su žodžiais dažniausiai blaško dėmesį, ypač jei skaitote ar rašote, nes kalbos centrai smegenyse yra apkraunami. Rami, instrumentinė muzika (pvz., klasikinė ar „lo-fi”) gali padėti susikaupti ir izoliuoti aplinkos triukšmą.
Ką daryti, jei iki egzamino liko tik viena naktis?
Nors tai nėra rekomenduojama, „paskutinės nakties” atveju svarbiausia nepanikuoti ir fokusuotis į svarbiausią informaciją. Neskiaitykite viso vadovėlio. Peržiūrėkite santraukas, ankstesnių egzaminų klausimus ir bandykite atlikti praktines užduotis. Būtinai pamiegokite bent kelias valandas – visiškai nemiegojus, kognityviniai gebėjimai drastiškai krenta.
Kaip įveikti prokrastinaciją (atidėliojimą) prieš pradedant mokytis?
Dažniausiai atidėliojame, nes užduotis atrodo per didelė ir gąsdinanti. Naudokite „5 minučių taisyklę”: susitarkite su savimi, kad pasimokysite tik 5 minutes. Dažniausiai sunkiausia yra pradėti, o po 5 minučių baimė dingsta ir lengva tęsti darbą.
Asmeninės mokymosi sistemos kūrimas
Žinoti teoriją apie efektyvų mokymąsi yra viena, o taikyti ją praktiškai – visai kas kita. Norint, kad šios strategijos taptų įpročiu, reikia sukurti asmeninę sistemą. Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite vieną dalyką, kurį norite išmokti, ir pritaikykite jam aktyvaus prisiminimo metodą. Susidarykite paprastą pasikartojimo tvarkaraštį kalendoriuje. Svarbiausia yra nuoseklumas, o ne intensyvumas. Mokymasis po 30 minučių kasdien yra nepalyginamai efektyvesnis nei 5 valandų maratonas kartą per savaitę. Keisdami savo požiūrį į mokymosi procesą ir atsisakydami pasyvaus stebėtojo vaidmens, jūs ne tik sutaupysite laiko, bet ir atrasite džiaugsmą tobulėti greičiau ir užtikrinčiau.
