Artėjant didžiajai vasaros krepšinio šventei, krepšinio aistruolių širdys pradeda plakti smarkiau, o lūkesčiai nacionalinei rinktinei tradiciškai šauna į aukštumas. Lietuvoje, kur krepšinis neretai vadinamas antrąja religija, kiekvienas čempionatas pasitinkamas su viltimi išvysti trispalvę ant nugalėtojų pakylos. Tačiau šiemet krepšinio analitikai, treneriai ir apžvalgininkai siunčia atsargius, o kartais net ir nerimą keliančius signalus. Nors talento mūsų šalyje niekada netrūko, o rinktinės marškinėlius vilkintys žaidėjai visada pasižymi kovingumu, ekspertai vieningai sutaria: šis Europos krepšinio čempionatas bus vienas sudėtingiausių iššūkių per pastarąjį dešimtmetį. Tai lemia ne tik vidinės komandos problemos, bet ir drastiškai pasikeitęs bendras Europos krepšinio lygis, kuriame „silpnų” varžovų sąvoka praktiškai išnyko.
Pasikeitęs Europos krepšinio žemėlapis
Vienas pagrindinių aspektų, kurį pabrėžia ekspertai, yra milžiniška konkurencija senajame žemyne. Jei prieš 15 ar 20 metų medalių dalybas dažniausiai spręsdavo kelios tos pačios valstybės – Ispanija, Prancūzija, Lietuva, Serbija ir Graikija – tai šiandien situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Krepšinio globalizacija lėmė tai, kad net ir šalys, anksčiau nelaikytos krepšinio grandėmis, dabar turi NBA lygio žvaigždes arba pajėgius natūralizuotus amerikiečius.
Ekspertai išskiria kelias tendencijas, kurios apsunkins Lietuvos rinktinės kelią:
- NBA žaidėjų gausa varžovų gretose: Vokietija, Suomija, Latvija ir net tokios šalys kaip Ukraina ar Gruzija dažnai turi lyderius, rungtyniaujančius stipriausioje pasaulio lygoje. Tai reiškia, kad individualus meistriškumas daugelyje komandų yra pasiekęs aukščiausią tašką.
- Natūralizacijos procesai: Daugelis Europos rinktinių, siekdamos užpildyti spragas tam tikrose pozicijose (dažniausiai įžaidėjo), pasitelkia aukšto lygio amerikiečius. Tai išbalansuoja tradicinį jėgų santykį ir priverčia ruoštis nenuspėjamiems scenarijams.
- Fizinis kontaktas ir atletizmas: Modernus krepšinis tapo neįtikėtinai greitas ir fiziškas. Lietuvos rinktinė, kuri istoriškai dažniau rėmėsi poziciniu, protingu krepšiniu, gali susidurti su sunkumais stabdant itin atletiškus ir greitus varžovus, kurie presinguoja visoje aikštelėje.
Amžina įžaidėjų problema ir žaidimo organizavimas
Jokia paslaptis, kad didžiausias galvos skausmas rinktinės trenerių štabui jau kurį laiką yra įžaidėjo pozicija. Nors turime perspektyvaus jaunimo ir Eurolygoje rungtyniaujančių gynėjų, ekspertai pabrėžia, kad trūksta stabilaus, aukščiausio lygio „aikštelės generolo”, kuris galėtų kontroliuoti rungtynių tempą kritinėmis akimirkomis. Šarūno Jasikevičiaus ar Manto Kalniečio era baigėsi, o nauji lyderiai vis dar bando įsitvirtinti.
Analizuojant varžovų gynybos schemas, matyti tendencija spausti Lietuvos įžaidėjus jau nuo pat jų aikštės pusės. Tai ne tik vargina pagrindinį kamuolio valdytoją, bet ir atima brangias atakos sekundes, todėl komanda priversta atakuoti skubotai. Jei pagrindinis įžaidėjas prisirenka pražangų arba patiria traumą, rinktinės žaidimas dažnai tampa chaotiškas. Ekspertai prognozuoja, kad būtent gebėjimas susitvarkyti su varžovų spaudimu perimetru bus vienas kertinių faktorių, lemsiančių galutinį rezultatą čempionate.
Aukštaūgių dominavimas prieš modernųjį „mažą“ krepšinį
Lietuva visame pasaulyje garsėja savo aukštaūgių mokykla. Turėdami NBA kalibro centrus, mes natūraliai stengiamės išnaudoti jėgą po krepšiu. Tačiau ekspertai įžvelgia čia slypintį paradoksą ir didelį taktinį iššūkį. Pasaulinės krepšinio tendencijos juda link „small-ball” (žaidimo žemu penketu), kur mobilumas, tritaškiai metimai ir greitis yra svarbiau už fizinę jėgą baudos aikštelėje.
Kyla klausimas: kaip Lietuvos rinktinės gynyba atrodys prieš komandas, kurių visi penki žaidėjai gali pataikyti iš toli? Kai varžovų vidurio puolėjas išsiveda mūsiškį aukštaūgį prie tritaškio linijos, atsiveria erdvės prasiveržimams. Ekspertai pabrėžia, kad trenerių štabui reikės rasti subtilų balansą – kaip išnaudoti savo jėgą puolime po krepšiu, bet tuo pačiu netapti pažeidžiamiems gynyboje, kai varžovai žaidžia greitai ir plačiai. Būtent „du prieš du” (pick and roll) gynyba prieš mobilius varžovų gynėjus gali tapti Achilo kulnu, jei nebus atrastas efektyvus rotacijos mechanizmas.
Psichologinis spaudimas ir lūkesčių našta
Nereikėtų nuvertinti ir psichologinio faktoriaus. Lietuvoje krepšininkai gyvena po didinamuoju stiklu. Kiekvienas pralaimėjimas draugiškose rungtynėse ar prastesnė atkarpa čempionato metu sulaukia didžiulės kritikos lavinos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis spaudimas ypač sunkiai veikia jaunesnius žaidėjus arba tuos, kurie rinktinėje atlieka pagalbinius vaidmenis.
Šis čempionatas bus išbandymas komandos mentalitetui. Gebėjimas atsitiesti po nesėkmingų rungtynių, nepasiduoti panikai atsiliekant dviženkliu skirtumu ir išlaikyti šaltą protą baudų metimų metu – tai savybės, kurios skiria čempionus nuo tiesiog gerų komandų. Prognozuojama, kad grupės etape bus ne viena drama, kur rungtynių baigtis spręsis paskutinėmis sekundėmis, todėl psichologinis tvirtumas bus ne mažiau svarbus nei taktiniai deriniai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Artėjant čempionatui, sirgaliams kyla daugybė praktinių ir techninių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius klausimus, susijusius su rinktinės dalyvavimu:
Kur ir kada vyks Europos krepšinio čempionatas?
Čempionato datos ir vietos priklauso nuo konkrečių metų tvarkaraščio (FIBA ciklo). Rekomenduojama sekti oficialius FIBA puslapius arba didžiuosius Lietuvos naujienų portalus, kur skelbiami tikslūs tvarkaraščiai, miestai ir arenos.
Ar rinktinėje žais visi geriausi NBA ir Eurolygos žaidėjai?
Tai priklauso nuo kelių veiksnių: žaidėjų sveikatos būklės, asmeninių apsisprendimų bei, kartais, draudimo klausimų (ypač NBA žaidėjams). Galutinis dvyliktukas paprastai paaiškėja likus kelioms dienoms iki čempionato pradžios, po pasiruošimo stovyklos.
Kur bus galima stebėti rungtynes?
Lietuvoje didžiųjų krepšinio turnyrų transliavimo teises dažniausiai turi nacionaliniai transliuotojai arba didžiosios komercinės televizijos. Rungtynės paprastai rodomos tiesiogiai per televiziją bei internetines platformas.
Kokie yra rinktinės tikslai šiame čempionate?
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) tradiciškai kelia aukščiausius tikslus – kovą dėl medalių. Minimalus tikslas dažniausiai būna patekimas į olimpinės atrankos turnyrą (jei čempionatas yra atrankinis) arba geriausiųjų ketvertuką.
Kaip įsigyti bilietus į rinktinės rungtynes?
Bilietai platinami per oficialius čempionato organizatorių partnerius. Patariama bilietus įsigyti tik iš oficialių šaltinių, kad išvengtumėte sukčiavimo atvejų, kurie padažnėja prieš didžiuosius renginius.
Atsarginio suolelio indėlis ir X faktoriai
Nors visų akys krypsta į ryškiausias žvaigždes, ekspertai vienbalsiai tvirtina: čempionatus laimi ne startinis penketas, o ilgas atsarginių žaidėjų suolelis. Intensyvaus turnyro metu, kai rungtynės vyksta kas antrą dieną ar net dažniau, lyderių nuovargis yra neišvengiamas. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka vadinamieji „role players” – žaidėjai, kurie turi konkrečias užduotis: apsiginti, pataikyti laisvą metimą ar suteikti energijos komandai.
Šiame čempionate Lietuvos rinktinei bus gyvybiškai svarbu atrasti netikėtų herojų – X faktorių. Tai gali būti žaidėjas, kuris, įėjęs į aikštelę penkioms minutėms, perims iniciatyvą, arba snaiperis, kuris „užsidegs” ir pataikys kelis tritaškius iš eilės, taip perlauždamas rungtynių eigą. Ekspertų prognozės rodo, kad varžovai daugiausia dėmesio skirs mūsų lyderių neutralizavimui, todėl atsiras erdvės pasireikšti tiems, kurie dažnai lieka šešėlyje. Būtent šių žaidėjų pasirengimas, drąsa imtis atsakomybės ir gebėjimas išnaudoti suteiktas minutes gali tapti tuo lemiamu veiksniu, kuris, nepaisant visų iššūkių ir niūrių prognozių, leis rinktinei žengti toli ir paneigti skeptikų nuomones.
