Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su nugaros skausmais, tačiau dažnai juos nurašome paprastam nuovargiui, „perpūtimui“ ar netinkamai miego pozai. Visgi, kai skausmas tampa lėtinis, plinta į galūnes ar sukelia tirpimo jausmą, tai gali būti rimtesnės patologijos signalas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau neretai klaidingai diagnozuojamų stuburo problemų yra foraminalinė stenozė. Gydytojai šią būklę vadina „klastinga“, nes jos simptomai gali vystytis lėtai, o žmogus prie jų pripranta, kol galiausiai nervo pažeidimas tampa kritinis. Svarbu suprasti, kas tiksliai vyksta mūsų stubure ir kokie organizmo siunčiami ženklai turėtų priversti nedelsiant kreiptis į specialistą.
Kas yra foraminalinė stenozė ir kodėl ji atsiranda?
Norint suprasti šią ligą, pirmiausia reikia įsivaizduoti stuburo anatomiją. Stuburas nėra vientisas kaulas – jis sudarytas iš slankstelių, diskų ir raiščių. Tarp kiekvieno slankstelio porų, šonuose, yra nedidelės angos, vadinamos tarpslankstelinėmis angomis arba foramenais. Per šias angas iš nugaros smegenų kanalo į visą kūną išeina nervų šaknelės. Jos yra atsakingos už jutimus ir judesius rankose, liemenyje bei kojose.
Foraminalinė stenozė yra būklė, kai šios angos (foramenai) susiaurėja. Kai erdvė sumažėja, pro ją einantis nervas yra užspaudžiamas. Tai sukelia uždegimą, kraujotakos sutrikimą nerve ir, žinoma, skausmą. Nors šis procesas gali pasireikšti bet kurioje stuburo dalyje, dažniausiai jis diagnozuojamas kaklinėje (kaklo) arba juosmeninėje (apatinės nugaros dalies) srityse, nes šios dalys yra judriausios.
Pagrindinės priežastys, lemiančios angų susiaurėjimą, yra šios:
- Degeneraciniai pokyčiai: Su amžiumi tarpslanksteliniai diskai praranda drėgmę ir suplokštėja, todėl sumažėja tarpas tarp slankstelių ir kartu – anga nervui.
- Osteofitai (kaulinės išaugos): Organizmui bandant stabilizuoti susidėvėjusį stuburą, aplink sąnarius formuojasi papildomas kaulinis audinys, kuris gali užtverti kelią nervui.
- Diskų išvaržos: Kai disko turinys išsiveržia į išorę, jis gali tiesiogiai spausti nervo šaknelę foraminalinėje angoje.
- Spondilolistezė: Tai būklė, kai vienas slankstelis pasislenka kito atžvilgiu, mechaniškai „už darydamas“ nervo išėjimo angą.
Kokie simptomai išduoda foraminalinę stenozę?
Gydytojai neurologai ir neurochirurgai pabrėžia, kad foraminalinės stenozės simptomatika tiesiogiai priklauso nuo to, kurioje stuburo vietoje užspaustas nervas. Skirtingai nei paprastas raumenų patempimas, šios ligos skausmas dažnai turi specifinį „elektrinį“ ar deginantį pobūdį ir plinta tolyn nuo pažeidimo vietos. Tai vadinama radikulopatija.
Kaklinės (cervikalinės) stenozės simptomai
Jei susiaurėjimas įvyko kaklo srityje, pacientai dažniausiai skundžiasi ne tik kaklo maudimu. Simptomai keliauja į viršutines galūnes:
- Aštrus, deginantis skausmas, plintantis iš kaklo į petį, mentę, alkūnę ar net pirštus.
- Rankos ar pirštų tirpimas (parestezija), tarsi „skruzdėlyčių bėgiojimas“.
- Jėgos sumažėjimas rankoje – tampa sunku laikyti daiktus, rašyti ar atlikti smulkius judesius.
- Skausmas gali paūmėti atlošus galvą atgal arba pasukus ją į skaudamą pusę (Spurlingo simptomas).
Juosmeninės (lumbalinės) stenozės simptomai
Tai pati dažniausia foraminalinės stenozės forma, nes apatinė nugaros dalis patiria didžiausią krūvį. Simptomai čia dažnai painiojami su klubo sąnario problemomis ar tiesiog „radikulitu“:
- Sėdmenų ir kojų skausmas: Skausmas plinta iš juosmens į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ir pėdą. Tai dažnai vadinama išialgija.
- Pėdų silpnumas: Pacientas gali pastebėti, kad sunku pakelti pėdą einant (vadinamoji „krentanti pėda“) arba sunku atsistoti ant pirštų/kulnų.
- Protarpinis šlubavimas: Tai specifinis simptomas, kai einant atsiranda skausmas ar sunkumas kojose, priverčiantis sustoti ir pailsėti.
- Palengvėjimas pasilenkus: Gydytojai pastebi, kad pacientai instinktyviai mėgsta sėdėti arba eiti šiek tiek pasilenkę į priekį (pavyzdžiui, pasirėmę į prekybos centro vežimėlį). Pasilenkus į priekį, tarpslankstelinės angos šiek tiek prasiplečia, ir nervas laikinai atlaisvinamas.
Kaip diagnozuojama ši liga?
Vien simptomų apibūdinimo dažniausiai nepakanka, nes panašius pojūčius gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, diabetinė neuropatija ar kraujagyslių ligos. Tiksli diagnozė nustatoma derinant klinikinį ištyrimą ir vaizdinius tyrimus.
Gydytojas patikrins jūsų refleksus, raumenų jėgą ir jutimus. Tačiau „auksinis standartas“ diagnozuojant foraminalinę stenozę yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šis tyrimas leidžia detaliai pamatyti minkštuosius audinius, nervų šakneles ir tiksliai įvertinti, kiek stipriai susiaurėjusi anga. Kai kuriais atvejais, jei pacientui negalima atlikti MRT, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija (KT).
Gydymo metodai: nuo vaistų iki operacijos
Išgirdus diagnozę „stenozė“, nereikėtų iškart galvoti apie operacinę. Didžioji dalis pacientų sėkmingai gydomi konservatyviais metodais. Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, atpalaiduoti raumenis ir pagerinti nervo funkciją.
Konservatyvus gydymas
- Medikamentai: Skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), raumenis atpalaiduojantys vaistai bei specifiniai vaistai neuropatiniam skausmui malšinti (pavyzdžiui, gabapentinas ar pregabalinas).
- Kineziterapija: Tai vienas svarbiausių gydymo etapų. Specialūs pratimai padeda sustiprinti nugaros raumenis, koreguoti laikyseną ir sumažinti krūvį pažeistiems segmentams. Taip pat taikomi tempimo pratimai, kurie gali padėti šiek tiek „atverti“ susiaurėjusias angas.
- Injekcijos: Jei skausmas labai stiprus, gali būti taikomos epidurinės steroidų injekcijos. Vaistai suleidžiami tiesiai į pažeistą sritį, kad greitai sumažintų stiprų uždegimą.
Chirurginis gydymas
Operacija siūloma tik tuomet, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų per 3–6 mėnesius, arba kai stebima progresuojanti neurologinė simptomatika (pavyzdžiui, didėjantis galūnių silpnumas, šlapimo nelaikymas). Chirurginės intervencijos tikslas – dekompresija, t.y. nervo išlaisvinimas.
Dažniausiai atliekama foraminotomija – procedūra, kurios metu pašalinama dalis kaulo ar audinių, spaudžiančių nervą, taip praplatinant angą. Tai vis dažniau atliekama minimaliai invaziniu būdu, naudojant endoskopą, kas leidžia pacientui greičiau atsigauti.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar foraminalinė stenozė gali praeiti savaime?
Deja, anatominiai pakitimai (kaulinės išaugos, disko suplonėjimas) savaime neišnyksta. Tačiau simptomai gali praeiti arba ženkliai sušvelnėti. Sumažinus uždegimą ir sustiprinus raumenis, nervas gali prisitaikyti ir nustoti siųsti skausmo signalus, nors pati anga ir liks susiaurėjusi.
Ar vaikščiojimas yra gerai sergant šia liga?
Judėjimas yra būtinas, tačiau sergant juosmenine stenoze ilgas vaikščiojimas gali provokuoti skausmą. Rekomenduojama vaikščioti trumpais atstumais, daryti pertraukas atsisėdant. Daugeliui pacientų važiavimas dviračiu (stacionariu ar paprastu) yra geresnė alternatyva, nes sėdint ir šiek tiek palinkus į priekį stuburo kanalas ir angos prasiplečia, todėl nervai mažiau spaudžiami.
Kokia miego poza yra geriausia?
Miegant ant nugaros rekomenduojama po keliais pasidėti pagalvę – tai sumažina juosmens linkį ir atpalaiduoja nervus. Miegant ant šono, pagalvę reikėtų dėti tarp kelių. Venkite miegojimo ant pilvo, nes tai didina stuburo įtampą.
Ar masažas gali padėti?
Masažas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius nugaros raumenis, kurie dažnai spazmuoja reaguodami į skausmą. Tai gali laikinai palengvinti savijautą, tačiau masažas negali pašalinti kaulinių išaugų ar išgydyti pačios stenozės priežasties. Masažą reikėtų derinti su kineziterapija.
Prevencija ir gyvenimo būdas su stenoze
Nors senėjimo proceso ir genetikos pakeisti negalime, yra būdų, kaip sulėtinti stenozės progresavimą ir išvengti simptomų pasikartojimo. Svarbiausias veiksnys yra kūno svorio kontrolė. Kiekvienas papildomas kilogramas didina krūvį stuburui, ypač juosmeninei daliai, ir greitina diskų dėvėjimąsi. Numetus svorio, sumažėja spaudimas tarpslanksteliniams tarpams.
Antrasis kritinis elementas – „korseto“ formavimas. Tai nereiškia, kad turite tapti kultūristu, tačiau stiprūs pilvo preso ir giliųjų nugaros raumenų audiniai veikia kaip natūralus stuburo įtvaras. Jie stabilizuoja slankstelius judesio metu ir neleidžia jiems per daug judėti, taip saugodami nervų šakneles nuo dirginimo. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo viena poza ir pasirūpinti ergonomiška darbo vieta. Jei jūsų darbas sėdimas, darykite pertraukėles kas 45 minutes – atsistokite, pasitempkite. Rūkymo atsisakymas taip pat yra svarbus, nes nikotinas blogina kraujotaką stuburo struktūrose ir greitina degeneraciją.
