Europos krepšinio rinkoje naujienos apie galingų klubų susidomėjimą elitiniais žaidėjais visada sukelia didelį ažiotažą, o kai kalba pasisuka apie Graikijos grandus ir Lietuvos rinktinės narius, dėmesys padvigubėja. Tokia informacija niekada nebūna tik paprastas gandas – tai ilgaamžių krepšinio tradicijų, siejančių šias dvi valstybes, atspindys. Graikijos krepšinio lyga ir ypač jos atstovai Eurolygoje nuolat ieško žaidėjų, pasižyminčių aukštu krepšinio intelektu, taktiniu drausmingumu ir geležiniu charakteriu – savybėmis, kurios yra tapusios Lietuvos krepšinio mokyklos vizitine kortele. Kiekvieną vasarą ar sezono viduryje pasirodantys pranešimai apie derybas signalizuoja ne tik apie galimus karjeros pokyčius konkrečiam atletui, bet ir apie strateginius klubų ėjimus siekiant Eurolygos trofėjų.
Kodėl Graikijos klubai nuolat žvalgosi į Lietuvą?
Graikijos krepšinio kultūra yra viena aistringiausių ir reikliausių visoje Europoje. Klubai, tokie kaip Atėnų „Panathinaikos“ ar Pirėjo „Olympiacos“, savo sirgaliams yra daugiau nei sporto komandos – tai religija. Dėl šios priežasties treneriai ir vadybininkai negali sau leisti klysti komplektuodami sudėtį. Lietuvos krepšininkai Graikijoje yra vertinami dėl kelių esminių priežasčių, kurios dažnai nusveria net ir atletiškumo trūkumus lyginant su amerikiečiais legionieriais.
Visų pirma, tai taktinis pasiruošimas. Lietuviai nuo pat jaunystės mokomi žaisti komandinį krepšinį, puikiai skaityti situacijas „du prieš du“ ir priimti greitus sprendimus. Graikijos krepšinis istoriškai remiasi lėtesniu, poziciniu žaidimu, kuriame kiekviena ataka turi būti išpildyta maksimaliai tiksliai. Tokiose sistemose, kurias propaguoja tokie treneriai kaip Georgios Bartzokas ar Ergin Ataman, lietuviškas krepšinio IQ tampa neįkainojamu įrankiu.
Antroji priežastis – psichologinis tvirtumas. Žaidimas OAKA arba „Taikos ir draugystės“ arenose reikalauja ne tik fizinių jėgų, bet ir gebėjimo atlaikyti milžinišką spaudimą. Lietuvos rinktinės žaidėjai, dažniausiai užgrūdinti Kauno „Žalgirio“ sistemos ir Eurolygos kovų, į Graikiją atvyksta jau pasiruošę triukšmingai atmosferai. Istorija rodo, kad lietuviai retai palūžta kritiniais momentais, o tai yra būtent tai, ko ieško titulus medžiojantys Graikijos grandai.
Finansiniai aspektai ir kontraktų ypatumai
Kai pasirodo antraštė, jog garsus Graikijos klubas domisi lietuviu, už to dažniausiai slypi ir solidus finansinis pasiūlymas. Graikijos krepšinio ekonomika, nors ir patyrusi svyravimų praeityje, pastaruoju metu išgyvena renesansą. Klubų savininkai vėl atveria pinigines, siekdami dominuoti Europos krepšinyje, todėl siūlomi atlyginimai dažnai viršija tai, ką gali pasiūlyti LKL klubai ar net Vokietijos bei Prancūzijos ekipos.
Perėjimas į Graikijos grandą lietuviui dažnai reiškia:
- Ženklų atlyginimo kėlimą: Eurolygos lygio žaidėjų kontraktai Graikijoje dažnai prasideda nuo šešiaženklių sumų ir gali siekti kelis milijonus eurų per sezoną lyderiams.
- Mokesčių sistemos niuansus: Graikijoje dažnai deramasi dėl „neto“ (į rankas) atlyginimų, o klubai prisiima atsakomybę už mokesčių mokėjimą, kas yra labai patrauklu žaidėjams.
- Išpirkos galimybes: Jei žaidėjas turi galiojantį kontraktą su kitu klubu (pvz., „Žalgiriu“ ar „Rytu“), Graikijos milžinai yra vieni iš nedaugelio Europos klubų, galinčių sumokėti solidžias išpirkas, siekiančias nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. eurų ar daugiau.
Istorinės sėkmės istorijos: nuo Šiškausko iki Lekavičiaus
Susidomėjimas Lietuvos rinktinės nariais nėra atsitiktinis – jis grįstas sėkminga istorine patirtimi. Graikijos klubų vadovai turi puikią atmintį ir gerai prisimena lietuvius, kurie atnešė jiems titulus. Šie pavyzdžiai dažnai tampa argumentu derybose su naujais kandidatais.
Šarūnas Jasikevičius ir „Panathinaikos“ era
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Šarūnas Jasikevičius. Jo laikotarpis Atėnuose tapo legendiniu. Įžaidėjo charizma, gebėjimas valdyti komandą ir lemiami metimai pavertė jį dievaičiu žaliai-baltoje Atėnų pusėje. Tai suformavo stereotipą, kad lietuvis įžaidėjas yra sėkmės garantas.
Ramūnas Šiškauskas – „Baltų Pippenas“
Ramūnas Šiškauskas dar labiau sustiprino lietuvių reputaciją. Jo universalumas, gynyba ir šaltakraujiškumas puolime padėjo „Panathinaikos“ iškovoti Eurolygos trofėjų. Šiškausko sėkmė parodė, kad lietuviai gali būti ne tik pagalbiniai žaidėjai, bet ir komandos lyderiai, aplink kuriuos statomas žaidimas.
Naujoji karta
Vėlesniais metais sėkmingai Graikijoje rungtyniavo tokie žaidėjai kaip Lukas Lekavičius, kuris tapo svarbiu „Panathinaikos“, o vėliau ir „Olympiacos“ (nors ir trumpiau) rotacijos žaidėju, ar Marius Grigonis. Nors ne visos istorijos baigiasi ilgalaikiais kontraktais, bendra tendencija išlieka teigiama – lietuviai Graikijoje vertinami kaip patikimi profesionalai.
Derybų užkulisiai: kaip vyksta procesas?
Kai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie susidomėjimą, dažniausiai tai reiškia, kad procesas jau yra pažengęs. Krepšinio agentai atlieka milžinišką darbą užkulisiuose, siūlydami savo klientus arba reaguodami į klubų užklausas. Procesas paprastai vyksta keliais etapais:
- Skautingas ir informacijos rinkimas: Klubas analizuoja ne tik žaidėjo statistiką, bet ir jo asmenybę. Skambinama buvusiems treneriams, komandos draugams. Graikijos klubams itin svarbu, kad naujokas nekeltų problemų rūbinėje.
- Kontaktas su agentu: Pradedamos preliminarios derybos dėl finansinių sąlygų ir vaidmens komandoje. Šiame etape dažnai ir nuteka informacija į spaudą, kartais – sąmoningai, siekiant paspausti vieną ar kitą pusę.
- Trenerio pokalbis: Jei finansinės sąlygos tinka, vyriausiasis treneris dažniausiai asmeniškai kalbasi su žaidėju, pristatydamas viziją. Lietuviams tai dažnai būna lemiamas faktorius – žinoti, kad esi reikalingas konkrečiai sistemai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai kylančius klausimus apie Lietuvos krepšininkų perėjimus į Graikijos klubus ir šio proceso specifiką.
Ar visi gandai apie Graikijos klubų susidomėjimą pasitvirtina?
Ne, toli gražu ne visi. Graikijos žiniasklaida yra labai aktyvi ir kartais spekuliatyvi. Dažnai „susidomėjimas“ gali reikšti tik tai, kad žaidėjas yra plačiame kandidatų sąraše. Tikroji derybų stadija prasideda tik pateikus oficialų pasiūlymą agentui.
Kodėl lietuviai kartais renkasi Graikiją, o ne Ispaniją ar Italiją?
Pagrindiniai faktoriai dažniausiai yra finansinis atlygis ir vaidmuo Eurolygos komandoje. Graikijos grandai („Panathinaikos“ ir „Olympiacos“) beveik visada garantuoja kovą dėl aukščiausių vietų Eurolygoje, o tai žaidėjams yra didelė motyvacija. Be to, gyvenimo sąlygos ir klimatas Graikijoje taip pat yra patrauklūs faktoriai.
Kaip žaidimas Graikijoje veikia krepšininko galimybes Lietuvos rinktinėje?
Paprastai – teigiamai. Žaisdamas aukščiausiame lygyje ir treniruodamasis pas elitinius strategus, žaidėjas tobulėja. Tačiau, dėl Eurolygos ir FIBA tvarkaraščių persidengimo, sezono metu žaidžiantys Graikijos Eurolygos klubuose krepšininkai dažnai negali padėti rinktinei atrankos languose.
Ar Graikijos klubai moka išpirkas LKL komandoms?
Taip, tai dažna praktika. Jei Graikijos klubas labai nori žaidėjo, kuris turi galiojantį kontraktą (pvz., su „Žalgiriu“), jie yra vieni iš nedaugelio rinkos dalyvių, galinčių sumokėti solidžią išpirką. Tai naudinga LKL klubams finansiškai, nors ir prarandamas talentas.
Kokie yra didžiausi iššūkiai lietuviams Graikijoje?
Didžiausias iššūkis – milžiniškas spaudimas ir reiklumas. Po pralaimėjimo derbyje sirgaliai gali būti negailestingi. Taip pat, pietietiškas temperamentas kartais lemia vėluojančius atlyginimus (nors top klubuose tai pasitaiko rečiau) arba labai emocingą vadovybės elgesį.
Konkurencinė aplinka ir ateities tendencijos
Vertinant situaciją globaliau, Lietuvos krepšininkų paklausa Graikijoje rodo gerą mūsų šalies krepšinio mokyklos sveikatą. Tačiau konkurencija rinkoje auga. Graikijos klubai vis dažniau žvalgosi ir į JAV rinką, ieškodami atletiškesnių žaidėjų, arba į Prancūziją, kuri pastaruoju metu „kepa“ talentus vieną po kito. Norėdami išlikti konkurencingi, Lietuvos žaidėjai turi ne tik išlaikyti aukštą krepšinio IQ lygį, bet ir gerinti fizinį pasirengimą bei universalumą.
Skautai atkreipia dėmesį, kad dabar labiausiai vertinami „hibridiniai“ žaidėjai – tie, kurie gali dengti kelias pozicijas. Pavyzdžiui, puolėjai, galintys pataikyti iš toli ir tuo pačiu metu gintis prieš žemesnius varžovus po susikeitimo ginamaisiais. Būtent tokio profilio lietuviai ateityje bus patys geidžiamiausi Atėnų ir Pirėjo arenose. Be to, sėkmingas Roko Jokubaičio ar kitų jaunų žaidėjų įsitvirtinimas elitinėse komandose (pvz., „Barcelona“, vėliau persikeliant kitur) rodo, kad Lietuvos gynėjų mokykla vis dar kotiruojama aukštai, o tai leidžia tikėtis, kad gandai apie „garsaus Graikijos klubo susidomėjimą“ antraštėse mirgės dar ne vieną vasarą.
