Finansų pasaulis daugeliui pradedančiųjų atrodo tarsi neįžengiamos džiunglės, pilnos sudėtingų terminų, grafikų ir nematomų rizikų. Dažnai žmonės susilaiko nuo investavimo vien todėl, kad bijo suklysti arba mano, jog tam reikia didžiulių santaupų bei ekonomikos mokslų daktaro laipsnio. Tačiau realybė yra visai kitokia – šiuolaikinės technologijos ir finansinių priemonių prieinamumas leidžia praktiškai kiekvienam pradėti kurti savo finansinę gerovę. Svarbiausia yra ne aklai sekti madomis ar „karštais“ patarimais socialiniuose tinkluose, o suprasti pamatinius principus, kaip veikia pinigai ir kokie įrankiai geriausiai atitinka jūsų asmeninius tikslus bei rizikos toleranciją.
Kas iš tikrųjų yra finansinės priemonės?
Prieš pradedant bet kokius veiksmus rinkoje, būtina aiškiai suvokti sąvokas. Finansinė priemonė – tai bet koks turtas, kuriuo galima prekiauti, arba piniginis kontraktas tarp dviejų šalių. Pradedantiesiems investuotojams dažniausiai aktualios vadinamosios grynosios finansinės priemonės, kurios padeda įdarbinti pinigus.
Ekspertai išskiria tris pagrindines kategorijas, kurias privalo žinoti kiekvienas naujokas:
- Nuosavybės vertybiniai popieriai (Akcijos): Įsigydami akciją, jūs tampate daliniu konkrečios įmonės savininku. Jūsų pelnas priklauso nuo įmonės sėkmės (akcijos kainos kilimo) ir išmokamų dividendų.
- Skolos vertybiniai popieriai (Obligacijos): Tai iš esmės yra paskola, kurią jūs suteikiate valstybei arba įmonei. Mainais už tai emitentas įsipareigoja grąžinti pasiskolintą sumą po nustatyto laiko ir mokėti palūkanas (kuponus).
- Išvestinės finansinės priemonės: Tai sudėtingesni instrumentai (opcionai, ateities sandoriai), kurių vertė priklauso nuo kito turto kainos. Pradedantiesiems ekspertai griežtai rekomenduoja vengti šių priemonių, kol nebus sukaupta pakankamai patirties.
Rizikos profilio nustatymas – pirmas namų darbas
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pradedantieji, yra investavimas be plano. Prieš pasirenkant konkrečią priemonę, turite sąžiningai atsakyti į klausimą: kiek pinigų galiu sau leisti prarasti be didelės žalos savo gyvenimo kokybei? Tai vadinama rizikos tolerancija.
Jei jūsų tikslas yra sukaupti pradinį įnašą būstui per ateinančius dvejus metus, rizikingos akcijos jums netinka, nes rinkos svyravimai gali sumažinti jūsų kapitalą kaip tik tada, kai jo reikės. Tokiu atveju saugesnės obligacijos ar indėliai yra tinkamesnis pasirinkimas. Tuo tarpu, jei kaupiate pensijai ir turite 20–30 metų laikotarpį, trumpalaikiai akcijų rinkos kritimai jums nėra baisūs, o ilguoju laikotarpiu akcijos istoriškai generuoja didžiausią grąžą.
Akcijos: augimo potencialas ir svyravimai
Akcijos yra populiariausia finansinė priemonė tarp siekiančiųjų didesnės grąžos. Tačiau svarbu suprasti, kad pirkdami akcijas jūs prisiimate ir verslo riziką. Ekspertai pataria:
- Analizuokite verslą, ne kainą: Nepirkite akcijos tik todėl, kad ji pigo ar brango. Domėkitės įmonės veikla, jos konkurenciniu pranašumu ir pelningumu.
- Diversifikuokite: Niekada nedėkite visų pinigų į vieną įmonę. Net ir didžiausios korporacijos gali susidurti su sunkumais. Turint portfelyje 15–20 skirtingų įmonių akcijų, vienos bankrotas nesunaikins viso jūsų turto.
- Galvokite apie dividendus: Pradedantiesiems dažnai rekomenduojama orientuotis į „dividendines aristokrates“ – įmones, kurios dešimtmečius stabiliai moka ir didina dividendus. Tai suteikia psichologinį komfortą net ir krentant rinkoms, nes vis tiek gaunate pasyvias pajamas.
Obligacijos: saugumo pagalvė jūsų portfelyje
Nors obligacijos dažnai vadinamos „nuobodžiomis“, jos atlieka kritiškai svarbų vaidmenį – stabilizuoja portfelį. Kai akcijų rinkos krenta dėl ekonominių krizių, vyriausybių obligacijos dažnai išlaiko savo vertę arba net brangsta, nes investuotojai ieško saugaus prieglobsčio.
Šiuolaikinėje rinkoje populiarėja ir įmonių obligacijos. Jos siūlo didesnes palūkanas nei valstybinės, tačiau ir rizika yra didesnė. Prieš skolinant įmonei, būtina patikrinti jos kredito reitingą. Pradedantiesiems geriausia orientuotis į investicinio reitingo (angl. investment grade) obligacijas.
Investiciniai fondai ir ETF – geriausias startas
Dauguma finansų ekspertų sutaria: geriausia finansinė priemonė visiškam naujokui yra biržoje prekiaujami fondai (ETF). Kodėl? Nes vienu pirkimu jūs įsigyjate šimtus ar net tūkstančius įmonių.
Kuo ETF skiriasi nuo paprastų fondų?
Tradiciniai investiciniai fondai yra valdomi aktyviai – vadybininkai bando nuspėti rinką, pirkti ir parduoti akcijas, siekdami uždirbti daugiau nei vidurkis. Už tai jie ima didelius mokesčius (dažnai 1–2% nuo turto). Tuo tarpu dauguma ETF yra pasyvūs – jie tiesiog seka indeksą (pavyzdžiui, „S&P 500“). Tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu pasyvūs fondai dažniausiai aplenkia aktyviai valdomus fondus būtent dėl mažesnių mokesčių, kurie ETF atveju gali siekti vos 0,07–0,2%.
Investuodami į pasaulio akcijų indeksą sekantį ETF, jūs automatiškai tampate tūkstančių didžiausių pasaulio įmonių dalininku. Jums nereikia analizuoti balansų ar sekti naujienų – jūs statote ant bendro pasaulio ekonomikos augimo.
Sudėtinių palūkanų magija
Nesvarbu, kokias finansines priemones pasirinksite, jūsų geriausias sąjungininkas yra laikas. Albertas Einšteinas sudėtines palūkanas yra pavadinęs aštuntuoju pasaulio stebuklu. Tai procesas, kai uždirbtas pelnas yra reinvestuojamas ir kitais metais pelną generuoja ne tik pradinė suma, bet ir jau uždirbtas priedas.
Pavyzdžiui, investuojant po 100 eurų kas mėnesį su vidutine 8% metine grąža, po 10 metų turėsite apie 18 tūkst. eurų, bet po 30 metų suma gali išaugti iki daugiau nei 140 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos bus ne jūsų įnešti pinigai, o palūkanos nuo palūkanų. Todėl pradėti investuoti reikia kuo anksčiau, net ir labai mažomis sumomis.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos ir kaip jų išvengti
Naudojant finansines priemones, emocijos yra didžiausias priešas. Štai keletas spąstų, į kuriuos dažnai patenka nepatyrę investuotojai:
- Bandymas „pagauti“ rinkos dugną: Niekas nežino, kada rinka pasieks žemiausią ar aukščiausią tašką. Geriausia strategija – periodinis investavimas (angl. Dollar Cost Averaging), kai perkama reguliariai už tą pačią sumą, nepriklausomai nuo kainos.
- Per didelis dėmesys mokesčiams: Nors mokesčiai svarbūs, kartais investuotojai pasirenka nepatikimą platformą vien dėl to, kad ten nėra komisinių. Saugumas ir reguliavimas turi būti prioritetas.
- Reagavimas į naujienų antraštes: Finansinė žiniasklaida dažnai dramatizuoja situaciją. Sėkmingas investuotojas į finansines priemones žiūri per 5–10 metų perspektyvą, o ne reaguoja į vienos dienos įvykius.
D.U.K. (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Pradedantiesiems dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su technine investavimo puse. Štai atsakymai į populiariausius iš jų:
Kokia minimali suma reikalinga norint pradėti investuoti?
Daugelyje šiuolaikinių platformų investuoti galima pradėti vos nuo 10 ar 50 eurų. Kai kurie tarpininkai siūlo įsigyti dalines akcijas (angl. fractional shares), todėl net brangias „Amazon“ ar „Google“ akcijas galite pirkti turėdami nedidelę sumą.
Ar mano pinigai investicinėje sąskaitoje yra saugūs?
Europos Sąjungoje veikiantys licencijuoti brokeriai privalo laikyti klientų lėšas atskirose sąskaitose nuo įmonės lėšų. Be to, egzistuoja investuotojų apsaugos sistemos, kurios, brokerio bankroto atveju, kompensuoja turtą iki nustatytos ribos (dažniausiai apie 20 000 eurų).
Kaip apmokestinamas pelnas iš finansinių priemonių?
Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas 15% gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo gauto pelno. Tačiau egzistuoja lengvata – 500 eurų per metus neapmokestinamasis dydis pelnui iš vertybinių popierių pardavimo (tai negalioja dividendams). Taip pat svarbu pasidomėti Investicine sąskaita, kuri leidžia atidėti mokesčių mokėjimą reinvestuojant pelną.
Ar verta naudotis bankų siūlomais investiciniais fondais?
Tai patogu, nes viskas vienoje vietoje, tačiau dažnai bankų fondai turi didesnius valdymo mokesčius nei tiesioginis ETF pirkimas per pigesnius tarptautinius brokerius. Visada lyginkite valdymo mokesčius (TER).
Nuolatinis mokymasis ir strategijos peržiūra
Sėkmingas finansinių priemonių naudojimas nėra vienkartinis veiksmas, tai – procesas. Rinkos keičiasi, atsiranda naujų instrumentų, keičiasi mokesčių įstatymai ir, svarbiausia, keičiasi jūsų asmeninė finansinė situacija. Tai, kas tiko studentui, gali visiškai netikti šeimą sukūrusiam asmeniui ar artėjančiam prie pensijos žmogui.
Ekspertai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti savo portfelio peržiūrą (rebalansavimą). Jei akcijos pabrango ir dabar sudaro pernelyg didelę jūsų portfelio dalį, galbūt verta dalį pelno realizuoti ir įsigyti saugesnių obligacijų, taip grįžtant prie pradinio rizikos plano. Svarbiausia taisyklė išlieka nepakitusi: geriausia investicija visada yra investicija į savo žinias. Kuo geriau suprasite, kaip veikia jūsų pasirinktos priemonės, tuo ramiau miegosite naktimis, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulio biržose.
