Daugelis pirkėjų, prekybos centre pamatę šiuos mažyčius, į pailgus apelsinus panašius vaisius, dažnai sutrinka arba tiesiog praeina pro šalį, nežinodami, ką su jais daryti. Kiti, vedami smalsumo, nusiperka indelį, tačiau namuose bando juos nulupti taip pat kruopščiai, kaip mandarinas ar apelsinas. Tai yra pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti klaida, kuri gali visiems laikams sugadinti pirmąjį įspūdį apie šį nuostabų citrusinį vaisių. Kinkanas, dar žinomas kaip kumkvatas, yra unikalus gamtos kūrinys, kuris laužo visas įprastas citrusinių vaisių valgymo taisykles. Šiame straipsnyje mes ne tik išsiaiškinsime, kaip teisingai mėgautis šiuo egzotišku gardėsiu, bet ir panagrinėsime jo maistines savybes bei kulinarijos paslaptis, kurios padės jums atrasti naujus skonių derinius.
Kas iš tiesų yra kinkanas?
Kinkanas (angl. *kumquat*) priklauso rūtinių šeimos augalams ir techniškai yra labai artimas citrusams, nors botanikai jį dažnai išskiria į atskirą *Fortunella* gentį. Šis augalas kilęs iš Pietų Azijos ir Kinijos, kur jo pavadinimas reiškia „auksinis apelsinas“. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas jau XII amžiuje, o į Europą atkeliavo tik XIX amžiaus viduryje, dėka botaniko Roberto Fortune’o, kurio garbei ir pavadinta gentis.
Vaisiai yra maždaug didelės vynuogės arba alyvuogės dydžio, dažniausiai ovalios arba apvalios formos. Jų spalva varijuoja nuo geltonos iki ryškiai oranžinės. Tačiau svarbiausia kinkano savybė, skirianti jį nuo citrinos ar greipfruto, yra jo struktūra ir skonių pasiskirstymas. Tai bene vienintelis citrusinis vaisius, kurio žievelė yra pati saldžiausia dalis, o minkštimas slepia rūgštelę ir pikantišką kartumą.
Didžiausia paslaptis: kodėl negalima lupti žievelės
Jei kada nors bandėte nulupti kinkaną, turbūt pastebėjote, kad tai ne tik varginantis, bet ir beveik neįmanomas procesas. Žievelė yra labai plona ir tvirtai suaugusi su minkštimu. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl nereikėtų to daryti, slypi ne patogume, o skonio chemijoje.
Skonių balansas: Kinkano žievelėje yra didelė koncentracija eterinių aliejų ir natūralių cukrų. Ji yra saldi, kvapni ir neturi to nemalonaus, sutraukiančio kartumo, būdingo apelsinų ar citrinų žievei (baltajai jos daliai). Tuo tarpu viduje esantis minkštimas yra itin rūgštus. Valgant vaisių visą, burnoje įvyksta tikras „sprogimas“: saldi žievelė neutralizuoja minkštimo rūgštį, sukurdama tobulą saldžiarūgštį, gaivų ir aromatingą poskonį.
Nulupę žievelę, jūs tiesiog išmetate geriausią vaisiaus dalį ir liekate su rūgščiu, mažai kuo ypatingu minkštimu. Todėl taisyklė numeris vienas – kinkanai valgomi su visu „kailiu“.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Nors kinkanai yra maži, jie yra tikri vitaminų užtaisai. Įtraukę šiuos vaisius į savo racioną, galite gauti įvairiapusės naudos sveikatai:
- Vitamino C šaltinis: Kaip ir visi citrusiniai vaisiai, kinkanai yra puikus vitamino C šaltinis. Vos keletas vaisių gali patenkinti didelę dalį paros normos. Tai stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su peršalimo ligomis ir skatina kolageno gamybą.
- Skaidulos ir virškinimas: Kadangi kinkanai valgomi su žievele, jūs gaunate žymiai daugiau maistinių skaidulų nei valgydami nuluptą apelsiną. Skaidulos gerina žarnyno peristaltiką, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir suteikia sotumo jausmą.
- Antioksidantai: Žievelėje gausu flavonoidų ir kitų antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme.
- Mineralai: Šiuose vaisiuose taip pat randama kalcio, kalio, magnio ir geležies, kurie būtini normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai.
Kaip išsirinkti ir laikyti kinkanus
Norint mėgautis geriausiu skoniu, svarbu prekybos centre išsirinkti kokybiškus vaisius. Ieškokite tvirtų, bet ne kietų kaip akmuo vaisių. Jų odelė turi būti ryškiai oranžinė arba geltona (priklausomai nuo veislės), lygi ir blizgi. Venkite vaisių, kurie turi žalių dėmių (jie dar neprinokę ir bus labai rūgštūs), įtrūkimų, sumušimų ar atrodo susitraukę.
Laikymo sąlygos:
- Kambario temperatūroje kinkanai išsilaiko apie 2–3 dienas. Jei planuojate juos suvalgyti greitai, geriau laikyti matomoje vietoje – taip nepamiršite pasimėgauti sveiku užkandžiu.
- Šaldytuve, sandariame indelyje arba plastikiniame maišelyje, jie gali išlikti švieži iki 2 savaičių.
- Jei turite didelį kiekį vaisių, juos galima užšaldyti arba džiovinti, nors tai šiek tiek pakeis jų tekstūrą.
Teisingas valgymo ritualas: žingsnis po žingsnio
Nors atrodo paprasta, yra keletas gudrybių, kaip maksimaliai atskleisti kinkano skonį prieš dedant jį į burną.
1. Kruopštus plovimas
Kadangi valgote žievelę, higiena yra kritiškai svarbi. Nuplaukite vaisius po tekančiu šiltu vandeniu, galite šiek tiek patrinti pirštais, kad pašalintumėte bet kokius nešvarumus ar vaško likučius, kurie kartais naudojami vaisių transportavimui.
2. Masažas
Tai yra paslaptis, kurią žino tikrieji gurmanai. Prieš valgydami, paimkite kinkaną tarp nykščio ir smiliaus ir švelniai paridenkite, pamasažuokite. Šis veiksmas padeda išlaisvinti eterinius aliejus žievelėje ir sumaišyti saldumą su viduje esančiu minkštimu. Vaisius taps kvapnesnis ir saldesnis.
3. Valgymas
Dėkite visą vaisių į burną. Jei vaisius didesnis, galite atsikąsti pusę, tačiau rekomenduojama kramtyti viską kartu, kad susijungtų skoniai. Pirmiausia pajusite rūgštelę, kurią netrukus pakeis intensyvus žievelės saldumas.
4. Sėklos
Kinkanų viduje gali būti keletas mažų sėklyčių. Jos yra valgomos ir nekenksmingos, tačiau gali būti šiek tiek karčios. Vieni žmonės jas sukramto (jose gausu pektino), kiti – tiesiog išspjauna. Jei pjaustote kinkanus salotoms, sėklytes geriau pašalinti peiliu.
Kulinarijos idėjos: kur panaudoti kinkanus?
Kinkanas nėra tik paprastas užkandis. Dėl savo intensyvaus skonio jis yra vertinamas ingredientas virtuvėje.
Salotose: Supjaustykite kinkanus plonais griežinėliais (ratukais) ir įmaišykite į žalias salotas su gražgarstėmis, ožkos sūriu ir graikiniais riešutais. Jų rūgštelė puikiai pakeičia citriną, o žievelės aromatas suteikia patiekalui prabangos.
Prie mėsos ir žuvies: Kinkanai idealiai tinka riebiai mėsai (pavyzdžiui, antienai ar kiaulienai) arba keptai žuviai gardinti. Galite juos kepti kartu su mėsa arba pagaminti padažą iš troškintų kinkanų, medaus ir čili pipirų.
Desertai ir gėrimai: Tai klasikinis pasirinkimas. Iš kinkanų verdamos nuostabios uogienės, džemai ir marmeladai. Cukruoti kinkanai yra puikus tortų papuošimas. Taip pat griežinėlis kinkano gali pakeisti citriną arbatos puodelyje arba tapti stilinga kokteilio detale, suteikiančia ne tik skonio, bet ir vizualinio patrauklumo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, pirmą kartą susidūrusiems su šiais vaisiais.
Ar kinkanų sėklos yra nuodingos?
Ne, kinkanų sėklos nėra nuodingos. Jos yra visiškai valgomos, tačiau turi kartų skonį, kuris gali patikti ne visiems. Jei gaminate džemą, sėklas rekomenduojama palikti virimo metu dėl jose esančio pektino (kuris tirština uogienę), o vėliau jas galima išgriebti.
Ar reikia kinkanus plauti su muilu ar soda?
Nors specialių ploviklių naudoti nebūtina, plovimas sodos tirpalu gali padėti efektyviau pašalinti vašką ar pesticidų likučius nuo žievelės. Tiesiog pamirkykite vaisius vandenyje su šaukšteliu sodos 10–15 minučių ir gerai nuskalaukite po tekančiu vandeniu.
Kuo skiriasi apvalūs ir ovalūs kinkanai?
Tai skirtingos veislės. Ovalūs kinkanai (dažniausiai *Nagami* veislės) yra patys populiariausi, jų skonis yra klasikinis saldžiarūgštis. Apvalūs kinkanai (dažniausiai *Meiwa* veislės) yra retesni, tačiau dažnai būna saldesni ir turi mažiau sėklų.
Ar kinkanai tinka žmonėms, turintiems skrandžio problemų?
Žmonės, kenčiantys nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, gastrito ar opų, turėtų vartoti kinkanus atsargiai. Nors žievelė saldi, minkštime esanti citrinų rūgštis gali dirginti jautrų skrandį. Rekomenduojama pradėti nuo vieno ar dviejų vaisių ir stebėti organizmo reakciją.
Kinkanų auginimas namuose ant palangės
Dar vienas įdomus aspektas, susijęs su šiais vaisiais – tai galimybė juos auginti kaip dekoratyvinį kambarinį augalą. Kinkanų medeliai yra vieni populiariausių citrusinių augalų, auginamų vazonuose Lietuvos namuose. Jie yra gana kompaktiški, turi gražius, tamsiai žalius, blizgius lapus ir žydi kvapniais baltais žiedais.
Skirtingai nei daugelis kitų citrusų, kinkanas yra gana atsparus vėsesnėms temperatūroms ir puikiai jaučiasi namų sąlygomis, jei gauna pakankamai šviesos. Tinkamai prižiūrimas medelis gali duoti derlių net ir augdamas ant palangės. Vaisiai sunoksta žiemą, todėl tai puikus būdas įnešti saulės spalvų ir vitaminų į namus tamsiuoju metų laiku. Svarbiausia užtikrinti gerą drenažą, reguliarų (bet ne per gausų) laistymą ir apsaugoti augalą nuo sauso radiatorių oro žiemą. Savo užaugintas kinkanas, nuskintas tiesiai nuo šakelės, dažniausiai būna dar aromatingesnis nei pirktas parduotuvėje.
