Daugelis pirkėjų, vaikščiodami prekybos centrų daržovių skyriuose ar lankydamiesi turguje, dažnai praeina pro šalį nepamatę vienos iš pačių universaliausių ir maistingiausių daržovių. Ji atrodo šiek tiek neįprastai, tarsi būtų atkeliavusi iš kosmoso – apvalus, stiebinis gumbas su kyšančiais lapais, primenantis mažą palydovą. Tai – kaliaropė. Nors Lietuvoje ji auginama jau seniai, vis dar dažnai lieka populiaresnių giminaičių, tokių kaip brokoliai, žiediniai kopūstai ar paprasti gūžiniai kopūstai, šešėlyje. Visgi mitybos specialistai ir virtuvės šefai vienbalsiai sutaria: šią daržovę į savo mitybos racioną įtraukti būtina ne tik dėl unikalio skonio, bet ir dėl įspūdingos maistinės vertės, kuri gali padėti spręsti įvairias sveikatos problemas bei praturtinti kasdienį meniu naujais potyriais.
Kas iš tiesų yra kaliaropė ir koks jos skonis?
Kaliaropė (Brassica oleracea Gongylodes grupė) priklauso tai pačiai kryžmažiedžių daržovių šeimai kaip ir kopūstai, brokoliai, briuselio kopūstai ar lapiniai kopūstai (kale). Tačiau, skirtingai nei dauguma jos giminaičių, kaliaropė vertinama ne dėl žiedynų ar lapų gūžės, bet dėl išsipūtusio stiebo. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra šakniavaisis, kaip dažnai klaidingai manoma – ji auga virš žemės.
Skonio prasme kaliaropė yra tikras atradimas tiems, kurie vengia aštresnio ridikėlių skonio ar specifinio ropių kvapo. Jos skonis geriausiai apibūdinamas kaip švelnus, salstelėjęs ir riešutinis, primenantis patį kopūsto gūžės viduriuką (koceną), kurį daugelis mėgome vaikystėje, tačiau be jokio kartumo ar kietumo. Kaliaropė yra sultinga ir traški, todėl puikiai tinka tiek žaliavalgiams, tiek termiškai apdorotam maistui. Priklausomai nuo veislės, ji gali būti šviesiai žalios arba violetinės spalvos, tačiau viduje minkštimas visada išlieka kreminės baltos spalvos.
Maistinė bomba: vitaminų ir mineralų šaltinis
Nepaisant kuklios išvaizdos, kaliaropė yra tikra maistinių medžiagų saugykla. Ji ypač vertinama dėl didelio vitamino C kiekio. Vos viename puodelyje smulkintos žalios kaliaropės yra daugiau nei 100% rekomenduojamos paros normos šio vitamino. Tai reiškia, kad ji gali konkuruoti net su citrusiniais vaisiais, kai kalbama apie imuninės sistemos stiprinimą.
Be vitamino C, kaliaropėje gausu ir kitų organizmui būtinų elementų:
- Kalis: Svarbus širdies veiklai, raumenų funkcijoms ir nervų sistemai.
- Vitaminas B6: Padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Skaidulos: Būtinos geram virškinimui ir sotumo jausmui palaikyti.
- Varis ir manganas: Mikroelementai, dalyvaujantys fermentų veikloje.
Taip pat verta paminėti, kad kaliaropėje yra įvairių fitocheminių medžiagų, pavyzdžiui, gliukozinolatų, kurie tyrimuose siejami su priešvėžiniu poveikiu ir uždegiminių procesų mažinimu organizme.
Kodėl kaliaropė naudinga jūsų organizmui?
Reguliarus šios daržovės vartojimas gali turėti teigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl verta ją valgyti dažniau:
Virškinimo sistemos gerinimas
Kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, kaliaropė yra puikus dietinių skaidulų šaltinis. Skaidulos padeda reguliuoti žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Sveikas žarnynas yra tiesiogiai susijęs su stipriu imunitetu ir gera bendra savijauta.
Pagalba metant svorį
Jei ieškote maisto produktų, kurie padėtų kontroliuoti kūno svorį, kaliaropė yra idealus pasirinkimas. Ji turi labai mažai kalorijų (100 gramų produkto yra tik apie 27 kcal), tačiau dėl didelio vandens ir skaidulų kiekio suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Tai leidžia sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį nejaučiant alkio.
Kraujospūdžio reguliavimas
Dėl sudėtyje esančio kalio, kaliaropė gali padėti natūraliai reguliuoti kraujo spaudimą. Kalis veikia kaip kraujagysles plečianti medžiaga, mažinanti įtampą kraujagyslėse ir arterijose. Tai gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip insultas ar infarktas.
Kaip teisingai išsirinkti ir paruošti vartojimui?
Norint mėgautis geriausiu skoniu, svarbu mokėti išsirinkti tinkamą daržovę parduotuvėje ar turguje. Daugelis daro klaidą rinkdamiesi pačias didžiausias kaliaropes, manydami, kad taip gaus daugiau produkto. Tačiau tiesa ta, kad mažesnės ir vidutinio dydžio kaliaropės yra kur kas skanesnės.
Dideli, peraugę gumbai dažnai būna sumedėję, plaušingi ir sausi viduje. Geriausia rinktis tokias, kurios yra sunkios (pagal savo dydį), kietos, be įtrūkimų ar dėmių. Jei daržovė parduodama su lapais, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų žali ir nenuvytę – tai šviežumo ženklas.
Prieš vartojimą kaliaropę reikia tinkamai paruošti:
- Nupjaukite lapus (neišmeskite jų!).
- Kruopščiai nuplaukite gumbą po tekančiu vandeniu.
- Būtina nulupti storą išorinę žievę. Kaliaropės oda yra plaušinga ir kieta, todėl ją sunku kramtyti ir virškinti. Nulupkite tiek, kol pasieksite sultingą, traškų minkštimą.
Kulinarijos horizontai: ką gaminti iš kaliaropės?
Vienas didžiausių šios daržovės privalumų – jos universalumas. Ji gali būti valgoma žalia, virta, kepta, troškinta ar net marinuota. Štai keletas idėjų, kaip ją panaudoti virtuvėje:
Žalių daržovių užkandžiai ir salotos
Pats paprasčiausias būdas – supjaustyti kaliaropę griežinėliais arba šiaudeliais ir valgyti ją vieną arba su mėgstamu padažu (humusu, gvakamole). Ji puikiai tinka salotoms: sutarkuokite kaliaropę, morką, įdėkite obuolio dėl saldumo ir užpilkite citrinos sulčių bei alyvuogių aliejaus padažu. Tokios salotos yra gaivios ir traškios.
Kreminės sriubos
Kaliaropė puikiai tinka trintoms sriuboms. Išvirta ji tampa švelni ir suteikia sriubai aksominę tekstūrą. Pabandykite derinti ją su bulvėmis, porais ar žiediniais kopūstais. Pagardinkite muskato riešutu ir šlakeliu grietinėlės.
Orkaitėje keptos „bulvytės”
Tai sveikesnė alternatyva tradicinėms skrudintoms bulvytėms. Supjaustykite kaliaropę lazdelėmis, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska, pipirais, rūkyta paprika ir kepkite orkaitėje, kol gražiai apskrus. Rezultatas nustebins – išorė bus traški, o vidus minkštas ir salstelėjęs.
Nepamirškite lapų!
Daugelis žmonių daro klaidą išmesdami kaliaropės lapus. Maistine verte jie dažnai netgi lenkia patį gumbą! Jaunus lapelius galima dėti į salotas, o didesnius – troškinti kaip špinatus ar lapinius kopūstus, dėti į sriubas ar žaliuosius kokteilius. Juose gausu geležies ir karotinoidų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar būtina nulupti kaliaropę prieš valgant?
Taip, dažniausiai rekomenduojama nulupti. Nors pati odelė nėra nuodinga, ji paprastai būna labai kieta, plaušinga ir nemaloni kramtyti. Išimtis gali būti labai jaunos, mažos daržovės, kurių odelė dar nesumedėjusi, tačiau net ir tokiu atveju dauguma žmonių renkasi ją nulupti.
Ar kaliaropė pučia pilvą?
Kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai), kaliaropė gali sukelti dujų kaupimąsi kai kuriems žmonėms, ypač jei valgoma dideliais kiekiais žalia. Jei jūsų virškinimo sistema jautri, rekomenduojama pradėti nuo termiškai apdorotos kaliaropės (virtos ar troškintos) – taip ji tampa lengviau virškinama.
Kaip ilgai galima laikyti kaliaropę?
Šaldytuve, daržovių skyriuje, nulupta kaliaropė gali išsilaikyti iki 2-3 savaičių. Jei pirkote su lapais, geriausia juos nupjauti ir laikyti atskirai (suvartoti per kelias dienas), nes lapai iš gumbo traukia drėgmę, todėl jis greičiau vysta.
Ar galima valgyti violetinės kaliaropės vidų?
Taip, violetinės kaliaropės vidus yra toks pat baltas arba šviesiai gelsvas kaip ir žaliosios. Violetinė yra tik išorinė odelė. Skonio savybėmis jos skiriasi labai nežymiai – violetinės kartais būna šiek tiek aštresnės ar pikantiškesnės.
Kūrybiškumas ir eksperimentai lėkštėje
Kaliaropė yra viena iš tų daržovių, kuri leidžia virtuvėje jaustis laisvai. Jos neutralus, bet kartu charakteringas skonis dera su daugybe produktų – nuo obuolių ir pankolių iki riebios mėsos ar žuvies patiekalų. Nebijokite eksperimentuoti: pabandykite ją įtarkuoti į bulvinius blynus, kad jie taptų lengvesni, arba naudokite plonai pjaustytus kaliaropės griežinėlius vietoje makaronų lakštų gaminant vegetarišką lazaniją. Įtraukdami šią „pamirštą” daržovę į savo meniu, ne tik paįvairinsite mitybą, bet ir suteiksite savo organizmui vertingą natūralių vitaminų dozę, kuri ypač svarbi šaltuoju metų laiku.
