Kai žiemos metu mūsų organizmui ima trūkti saulės ir šilumos, dažnas iš mūsų instinktyviai tiesia ranką link ryškių, citrusinių vaisių. Apelsinai, mandarinai ir greipfrutai yra įprasti svečiai mūsų vaisių krepšeliuose, tačiau pastaraisiais metais prekybos centruose vis dažniau galima išvysti ir mažus, pailgus, ryškiai oranžinius vaisius, primenančius miniatiūrinius apelsinus. Tai – kinkanai, dar vadinami kumkvatais. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti tik kaip dekoratyvinė stalo puošmena, iš tiesų šie mažyliai slepia neįtikėtiną skonių gamą ir gausybę naudingųjų medžiagų, kurios gali padėti sustiprinti imunitetą bei pagerinti bendrą savijautą. Daugelis pirkėjų vis dar aplenkia šiuos vaisius, nes paprasčiausiai nežino, kaip juos taisyklingai valgyti arba ką su jais daryti virtuvėje, todėl šiame straipsnyje detaliai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie šį egzotiškąjį „auksinį apelsiną”.
Kas tas „auksinis apelsinas” ir iš kur jis atsirado?
Kinkanas (Fortunella) – tai rūtinių šeimos augalas, kuris dažnai priskiriamas citrusinių vaisių grupei, nors botaniškai jis išskiriamas į atskirą gentį. Šio vaisiaus pavadinimas „kumkvatas” yra kilęs iš kinų kalbos (kantono dialekto), reiškiančio „auksinį apelsiną” arba „auksinį mandariną”. Istoriniai šaltiniai rodo, kad kinkanai Kinijoje buvo auginami jau XII amžiuje, o iš ten paplito į Japoniją ir Taivaną, kur tapo neatsiejama kultūros ir kulinarijos dalimi.
Į Europą šiuos vaisius tik XIX amžiaus viduryje atvežė škotų botanikas Robertas Fortune’as, kurio garbei ir buvo suteiktas mokslinis genties pavadinimas – Fortunella. Kinkanai yra patys mažiausi iš visų komerciškai auginamų citrusinių vaisių. Savo dydžiu ir forma jie dažniausiai primena dideles alyvuoges arba vynuoges. Jų oda yra glotni, blizgi ir ryškiai oranžinė, o viduje slypi sultingas minkštimas. Tačiau didžiausias šio vaisiaus išskirtinumas slypi ne jo išvaizdoje, bet skonio struktūroje, kuri yra visiškai priešinga įprastiems citrusams.
Kuo kinkanai ypatingi mūsų sveikatai?
Kinkanai yra tikra maistinių medžiagų bomba. Nors vaisiai yra maži, jų koncentruota sudėtis daro juos itin vertingu priedu prie kasdienės mitybos. Skirtingai nei daugelis kitų vaisių, kinkanai valgomi su žievele, todėl organizmas gauna ne tik minkštime esančius vitaminus, bet ir eterinius aliejus bei papildomas skaidulas, esančias odelėje.
Imuninės sistemos stiprinimas
Kaip ir visi citrusiniai vaisiai, kinkanai yra puikus vitamino C šaltinis. Šis vitaminas yra gyvybiškai svarbus stipriai imuninei sistemai palaikyti, ypač šaltuoju metų laiku, kai siaučia virusai ir peršalimo ligos. Suvalgius vos kelis kinkanus, galima patenkinti nemenką dalį rekomenduojamos paros vitamino C normos. Be to, vitaminas C skatina kolageno gamybą, kuris būtinas odos elastingumui, žaizdų gijimui ir kraujagyslių stiprinimui.
Virškinimo gerinimas ir svorio kontrolė
Vienas didžiausių kinkanų privalumų – didelis skaidulinių medžiagų kiekis. Kadangi šie vaisiai valgomi su visa žievele, žmogus gauna žymiai daugiau netirpių ir tirpių skaidulų nei valgydamas nuluptą apelsiną ar mandariną. Skaidulos yra būtinos:
- Sklandžiam virškinamojo trakto darbui užtikrinti;
- Vidurių užkietėjimo profilaktikai;
- Alkio jausmui mažinti, nes suteikia sotumo jausmą;
- Cukraus ir cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti.
Dėl nedidelio kaloringumo ir didelio vandens bei skaidulų kiekio, kinkanai yra idealus užkandis tiems, kurie siekia atsikratyti viršsvorio ar tiesiog palaikyti sveiką kūno masę.
Antioksidantų galia
Kinkanų žievelėje gausu flavonoidų, tokių kaip margaritinas, izomargaritinas, fortunelinas ir poncirinas. Taip pat juose randama daug eterinių aliejų, suteikiančių vaisiui specifinį aromatą (pavyzdžiui, limoneno). Šios medžiagos veikia kaip stiprūs antioksidantai, kovojantys su laisvaisiais radikalais organizme. Laisvieji radikalai sukelia oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis, senėjimo procesais ir uždegimais. Reguliarus antioksidantų vartojimas gali padėti sumažinti širdies ligų ir net tam tikrų vėžio formų riziką.
Kaip išsirinkti tobulą vaisių ir kaip jį laikyti
Norint patirti tikrąjį kinkano skonį, labai svarbu parduotuvėje išsirinkti kokybiškus vaisius. Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Spalva: Vaisiai turi būti ryškiai oranžinės arba auksinės geltonos spalvos. Venkite vaisių, kurie turi žalsvų dėmių, nes tai rodo, kad jie dar nėra visiškai prinokę ir gali būti pernelyg rūgštūs ar kartūs.
- Tekstūra: Vaisius turi būti tvirtas, bet ne kietas kaip akmuo. Švelniai paspaudus, jis turi būti stangrus. Venkite minkštų, susiraukšlėjusių ar pažeistų vaisių.
- Odelė: Ji turi būti lygi ir blizgi, be įpjovimų ar tamsių dėmių.
Parsinešus namo, kinkanus galima laikyti kambario temperatūroje keletą dienų. Tačiau, jei planuojate jų iš karto nesuvalgyti, geriausia juos laikyti šaldytuve, sandariame inde ar plastikiniame maišelyje. Šaldytuve jie išliks švieži ir sultingi iki dviejų savaičių.
Svarbiausia dalis: kaip valgyti kinkanus?
Tai yra ta vieta, kur dauguma žmonių daro klaidą. Pamatę citrusinį vaisių, mes instinktyviai norime jį nulupti. Su kinkanis to daryti griežtai negalima!
Kinkano skonio paslaptis slypi kontraste: jo žievelė yra labai saldi ir aromatinga, o viduje esantis minkštimas – itin rūgštus ir aitrus. Jei nulupsite žievelę ir valgysite tik vidų, vaisius pasirodys nepakenčiamai rūgštus. Jei valgysite tik žievelę, prarasite gaivų rūgštelės balansą.
Štai žingsniai, kaip taisyklingai mėgautis šiuo vaisiumi:
- Nuplaukite: Kadangi valgysite visą vaisių su žieve, būtina jį kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, kad pašalintumėte nešvarumus ar vaško likučius (jei vaisiai buvo vaškuoti transportavimui).
- Pamaigykite: Prieš dėdami į burną, švelniai patrinkite ar pamaigykite vaisių tarp pirštų. Tai padeda išlaisvinti žievelėje esančius eterinius aliejus, todėl aromatas taps intensyvesnis, o žievelė – saldesnė.
- Valgykite visą: Įsidėkite visą vaisių į burną (arba pusę, jei jis didesnis) ir kramtykite. Iš pradžių pajusite žievelės saldumą, tada – minkštimo rūgštelę, o galiausiai šie skoniai susijungs į harmoningą, gaivų kokteilį.
- Sėklos: Kinkanų viduje gali būti keletas mažų sėklyčių. Jos yra valgomos, tačiau gali būti šiek tiek karčios. Jei norite, galite jas išspjauti arba vaisių perpjauti pusiau ir sėklas pašalinti peiliu prieš valgant.
Kinkanai virtuvėje: ne tik užkandis
Nors švieži kinkanai yra puikus užkandis, jų panaudojimo galimybės kulinarijoje yra beribės. Jų unikalus saldžiarūgštis skonis puikiai dera tiek su saldžiais, tiek su sūriais patiekalais.
Džemai ir marmeladai: Dėl didelio pektino kiekio žievelėje, kinkanai idealiai tinka verdant uogienes, marmeladus ar cukatas. Toks marmeladas yra nuostabus priedas prie rytinio skrebučio ar sūrių lėkštės.
Salotos: Supjaustykite kinkanus plonais griežinėliais (ratukais) ir įmaišykite į žalias salotas. Jie puikiai dera su gražgarstėmis (rukola), ožkos sūriu, graikiniais riešutais ir balzamiko padažu. Kinkanų rūgštelė suteikia salotoms gaivumo ir pakeičia citrinos sultis.
Mėsos ir žuvies patiekalai: Kinkanai yra puikus garnyras prie paukštienos (ypač antienos ar vištienos) bei riebios žuvies (lašišos). Kepti ar troškinti kinkanai kartu su mėsa karamelizuojasi ir sukuria nuostabų glazūros efektą.
Gėrimai: Šie vaisiai gali būti naudojami kokteiliams gardinti vietoj laimo ar citrinos. Taip pat jie puikiai tinka įmesti į karštą arbatą – perpjautas kinkanas suteiks gėrimui ne tik rūgšties, bet ir malonų eterinių aliejų aromatą, kuris veikia raminančiai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint pilnai išsklaidyti abejones apie šį egzotišką vaisių, atsakome į dažniausiai kylančius klausimus.
Ar galima valgyti žalius (neprinokusius) kinkanus?
Nors tai nėra pavojinga, neprinokę (žalsvi) kinkanai bus labai rūgštūs ir turės daugiau kartumo. Rekomenduojama rinktis pilnai prinokusius, oranžinius vaisius, kad pajustumėte tikrąjį skonių balansą.
Ar kinkanų sėklos yra nuodingos?
Ne, kinkanų sėklos nėra nuodingos. Jos yra valgomos, tačiau turi šiek tiek kartumo, kuris kai kuriems žmonėms gali būti nemalonus. Dauguma žmonių jas tiesiog sukramto kartu su vaisiumi, bet gurmanai rekomenduoja jas pašalinti gaminant patiekalus.
Kiek kinkanų galima suvalgyti per dieną?
Nėra griežtos ribos, tačiau, kaip ir su visais daug ląstelienos turinčiais produktais, persistengti nereikėtų. Didelis kiekis rūgšties gali sudirginti jautresnį skrandį, o didelis skaidulų kiekis – sukelti pilvo pūtimą. 5–7 kinkanai yra puikus kiekis užkandžiui.
Ar galima šaldyti kinkanus?
Taip, kinkanus galima šaldyti. Galite šaldyti juos sveikus arba supjaustytus griežinėliais. Šaldyti jie puikiai tinka kokteiliams atvėsinti (vietoj ledo kubelių) arba vėliau naudoti kepiniams bei džemams.
Ar kinkanai tinka žmonėms, turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą?
Žmonės, kenčiantys nuo rėmens graužimo ar gastrito, turėtų atsargiai vartoti kinkanus. Nors žievelė yra saldi, viduje esanti rūgštis yra gana intensyvi ir gali sukelti diskomfortą.
Kinkanų auginimas namuose: egzotika ant palangės
Dar vienas aspektas, dėl kurio kinkanai populiarėja, yra galimybė juos auginti namuose kaip dekoratyvinius augalus. Skirtingai nei daugelis kitų citrusinių medžių, kinkanai yra gana atsparūs ir kompaktiški, todėl puikiai jaučiasi augdami vazonuose.
Kinkanų medelis yra visžalis, pasižymintis tamsiai žaliais, blizgiais lapais ir kvepiančiais baltais žiedais, kurie vėliau virsta ryškiais vaisiais. Tai ne tik praktiška nauda (švieži vaisiai tiesiai nuo medelio), bet ir estetinė namų puošmena. Augalas mėgsta šviesą, todėl geriausiai jaučiasi ant pietinės palangės. Vasarą medelį galima išnešti į balkoną ar terasą, o žiemą jam reikia vėsesnės, bet šviesios vietos poilsiui.
Svarbu atminti, kad namuose auginami kinkanai dažnai būna skiepyti, todėl derlių gali pradėti duoti gana greitai. Auginant namuose, labai svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės režimą – žemė neturi išdžiūti, bet ir neturi būti permirkusi. Taip pat augalą reikia reguliariai purkšti vandeniu, nes sausas patalpų oras žiemą (dėl šildymo) gali pakenkti lapams. Tinkamai prižiūrimas medelis ne tik džiugins akį, bet ir taps puikia pokalbių tema, kai svečius pavaišinsite savo paties užaugintais egzotiškais vaisiais. Tai puikus būdas įnešti šiek tiek subtropikų dvelksmo į savo kasdienybę ir praturtinti mitybą natūraliais vitaminais.
