Retai kada sporto pasaulyje debiutantai sugeba sukelti tokį didžiulį rezonansą, kokį 2023 metų FIBA Pasaulio taurėje sukėlė Latvijos vyrų krepšinio rinktinė. Mūsų kaimynai, „braliukai”, į turnyrą atvyko be didžiausios savo žvaigždės, lydimi skeptiškų prognozių ir patekę į vadinamąją „mirtininkų grupę”. Tačiau tai, kas vyko toliau, tapo viena gražiausių istorijų šiuolaikinio krepšinio metraščiuose. Latvijos rinktinės žygis nebuvo tik atsitiktinė sėkmė – tai buvo kruopštaus darbo, neįtikėtino komandinio susižaidimo ir geležinės valios triumfas, kuris privertė krepšinio ekspertus iš naujo perbraižyti galios žemėlapius ir pripažinti, kad Baltijos šalių krepšinis išgyvena renesansą.
Kaip „mirtininkų grupė” tapo tramplinu į elitą
Prieš čempionatą burtai latviams atrodė negailestingi. Džakartoje vykusiose H grupės varžybose debiutantų laukė tikri krepšinio titanai: olimpinė vicečempionė Prancūzija ir pajėgi Kanados rinktinė, prikimšta NBA žvaigždžių. Daugelis analitikų prognozavo, kad Latvijos pasirodymas baigsis jau po pirmojo etapo, o pergalė prieš Libaną bus vienintelis jų pasiekimas.
Tačiau realybė buvo visiškai kitokia. Nors rungtynės su Libanu tapo lengvu apšilimu, tikroji drama ir lūžio taškas įvyko mače su Prancūzija. Prancūzai, turintys tokias žvaigždes kaip Rudy Gobertas ir Evanas Fournier, didžiąją rungtynių dalį kontroliavo situaciją. Visgi, ketvirtajame kėlinyje Latvijos rinktinė pademonstravo neįtikėtiną charakterį. Fantastiškas tritaškių pataikymas, agresyvi gynyba ir visiškas prancūzų pasimetimas lėmė sensacingą pergalę, kuri pasiuntė vienus iš čempionato favoritų namo dar neprasidėjus atkrintamosioms varžyboms. Tai buvo pirmasis signalas pasauliui: Latvija čia atvyko ne dalyvauti, o laimėti.
Ispanijos skalpas ir ketvirtfinalio drama
Patekę į antrąjį etapą, latviai nesustojo. Jų kelyje atsidūrė ne bet kas, o tuometiniai pasaulio ir Europos čempionai – Ispanijos rinktinė. Sergio Scariolo vadovaujama komanda garsėjo savo taktiniu brandumu ir gebėjimu laimėti lemiamas rungtynes, tačiau prieš Latvijos uraganinį puolimą jie neturėjo priešnuodžių.
Ši pergalė prieš ispanus buvo ne mažiau svarbi nei triumfas prieš prancūzus. Ji įrodė, kad Latvijos sėkmė nėra vienkartinis atsitiktinumas. Komanda žaidė modernų, greitą krepšinį, paremtą kamuolio dalijimusi (angl. ball movement) ir erdvių išnaudojimu. Tai leido jiems žengti į ketvirtfinalį, kuriame laukė dar vienas milžinas – Vokietija.
Rungtynės su Vokietija tapo viena dramatiškiausių turnyro akimirkų. Vokiečiai, kurie vėliau tapo pasaulio čempionais, visą mačą jautė latvių alsavimą į nugarą. Rungtynių pabaiga priminė Holivudo filmo scenarijų: likus kelioms sekundėms, Latvijos lyderis Davis Bertans turėjo progą išplėšti pergalę tolimu metimu. Nors metimas skriejo pro šalį ir Latvija pralaimėjo vos dviem taškais, ši nesėkmė buvo sutikta su didžiule pagarba. Latvija buvo vienintelė komanda, kuri taip stipriai pasipriešino būsimiems čempionams.
Architektas be priekaištų: Luca Banchi fenomenas
Kalbėdami apie šią sėkmės istoriją, negalime nepaminėti žmogaus, stovėjusio už šoninės linijos. Italų specialistas Luca Banchi tapo tikru Latvijos herojumi. Prieš perimdamas rinktinės vairą, Banchi nebuvo laikomas elitiniu Eurolygos treneriu, tačiau jo darbas su Latvijos rinktine buvo tiesiog nepriekaištingas.
Banchi sukūrė sistemą, kuri idealiai tiko turimiems žaidėjams:
- Pasitikėjimas žaidėjais: Treneris suteikė laisvę mesti tritaškius ne tik pripažintiems snaiperiams, bet ir aukštaūgiams.
- Gynybinė disciplina: Nors Latvija garsėjo puolimu, jų gynyba, paremta nuolatiniu susikeitimu dengiamaisiais, išmušė iš vėžių ne vieną varžovą.
- Emocinis ryšys: Banchi sugebėjo sukurti „šeimos” atmosferą, kuri jautėsi kiekviename minutės pertraukėlės metu.
Ne veltui Luca Banchi buvo pripažintas geriausiu 2023 m. Pasaulio taurės treneriu. Tai retas atvejis, kai šį apdovanojimą gauna strategas, kurio komanda nepateko į geriausiųjų ketvertą, tačiau jo įtaka komandos žaidimui buvo akivaizdi.
Naujų žvaigždžių gimimas: Artūrs Žagars ir kiti
Prieš čempionatą didžiausias klausimas buvo: kas pakeis traumuotą Kristapą Porzingį? Atsakymas nustebino visus. Nors Davis Bertans ir Rolands Šmits žaidė puikiai, tikrąja turnyro atradimu tapo jaunas įžaidėjas Artūrs Žagars.
Iki čempionato Žagars buvo žinomas kaip talentingas, bet traumų kamuojamas žaidėjas, neturintis kontrakto su elitiniu klubu. Pasaulio taurėje jis tiesiog sprogo. Jo greitis, aikštės matymas ir šaltakraujiškumas lemiamais momentais buvo stulbinantys. Rungtynėse dėl 5-osios vietos prieš Lietuvą, Žagars pasiekė visų laikų Pasaulio čempionatų rekordą, atlikdamas net 17 rezultatyvių perdavimų ir nepadarydamas nė vienos klaidos. Po šio turnyro jo karjera šovė į viršų, ir jis pasirašė kontraktą su Eurolygos klubu.
Be Žagaro, puikiai pasirodė ir kiti žaidėjai:
- Rolands Šmits: Kauno „Žalgirio” (tuo metu) puolėjas buvo stabilumo garantas, kovojęs po krepšiais ir pataikęs svarbius metimus.
- Andrejs Gražulis: Šis puolėjas sužaidė gyvenimo turnyrą, ypač pasižymėdamas rungtynėse prieš Italiją ir Lietuvą, kur pademonstravo neįtikėtiną efektyvumą.
- Rodions Kurucs: Jo gynyba prieš varžovų lyderius buvo vienas iš raktų į pergales.
Baltijos derbis: saldi pergalė prieš Lietuvą
Lietuviams ši dalis gali būti kiek skaudi, tačiau objektyviai vertinant, mačas dėl 5-osios vietos tapo Latvijos triumfo vyšnia ant torto. Abi komandos turėjo puikų čempionatą – Lietuva nugalėjo JAV, Latvija įveikė Ispaniją ir Prancūziją. Susitikimas dėl 5-osios vietos buvo principinė kova dėl „geriausios Baltijos komandos” vardo.
Šiose rungtynėse Latvija tiesiog dominavo. Jų energija, pataikymas ir jau minėtas Artūro Žagaro šou nepaliko vilčių Kazio Maksvyčio auklėtiniams. Latvija iškovojo pergalę triuškinamu skirtumu, taip užtvirtindama savo istorinį pasiekimą – 5-ąją vietą debiutiniame pasaulio čempionate. Tai buvo aukščiausia vieta tarp visų debiutantų istorijoje per pastaruosius dešimtmečius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šis Latvijos rinktinės pasirodymas sukėlė didžiulį susidomėjimą ne tik krepšinio specialistų, bet ir paprastų gerbėjų tarpe. Štai atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie šį istorinį žygį.
Kelintą vietą Latvija užėmė 2023 m. Pasaulio taurėje?
Latvijos vyrų krepšinio rinktinė galutinėje rikiuotėje užėmė 5-ąją vietą. Tai buvo jų debiutas Pasaulio taurės varžybose.
Kodėl rinktinėje nežaidė Kristapas Porzingis?
Didžiausia Latvijos žvaigždė Kristapas Porzingis praleido čempionatą dėl pėdos traumos (padų fascito). Nors jis vyko su komanda ir palaikė ją nuo atsarginių suolelio, medikai rekomendavo jam nerungtyniauti, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos problemų prieš NBA sezoną.
Kokias garsias rinktines nugalėjo Latvija?
Turnyro metu Latvija įveikė Prancūziją, Ispaniją (pasaulio ir Europos čempionus), Italiją, Braziliją ir Lietuvą.
Kas tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju?
Nors statistika keitėsi kiekvienose rungtynėse, Andrejs Gražulis buvo vienas efektyviausių žaidėjų, o Artūrs Žagars ir Davis Bertans taip pat fiksavo dviženklius vidurkius ir buvo komandos puolimo ašis.
Ar Latvija pateko į Olimpines žaidynes?
Užimta 5-oji vieta negarantavo tiesioginio kelialapio į Paryžiaus Olimpines žaidynes (tiesiogiai pateko dvi geriausios Europos komandos – Vokietija ir Serbija), tačiau Latvija užsitikrino teisę dalyvauti Olimpinės atrankos turnyre.
Latvijos krepšinio perspektyvos ir ateities lūkesčiai
Po tokio stulbinančio pasirodymo, lūkesčiai Latvijos krepšiniui išaugo iki neregėtų aukštumų. Svarbiausia, kad šis rezultatas pasiektas be ryškiausios žvaigždės, o tai rodo didžiulį komandos potencialą. Kai į rikiuotę sugrįš Kristapas Porzingis, o jaunieji talentai, tokie kaip Artūrs Žagars, įgaus dar daugiau patirties aukščiausiame lygyje, Latvija gali tapti nuolatine medalių pretendente Europos ir pasaulio čempionatuose.
Tačiau didžiausias šio čempionato laimėjimas yra ne tik užimta vieta, bet ir krepšinio kultūros suklestėjimas Latvijoje. Tūkstančiai sirgalių, keliavusių į Indoneziją ir Filipinus, sukūrė nepakartojamą atmosferą ir parodė, kad Latvija, kaip ir Lietuva, yra tikra krepšinio šalis. „Šeštasis žaidėjas” tapo neatsiejama komandos sėkmės dalimi.
Ekspertai sutaria, kad Latvijos krepšinio sistema veikia teisingai. Jaunimo programos, trenerių edukacija (vadovaujama tokių strategų kaip L. Banchi) ir žaidėjų atsidavimas valstybei suformavo tvirtą pamatą. Ateityje iš šios rinktinės galime tikėtis ne tik atskirų sensacijų, bet ir stabilaus buvimo krepšinio elite. Kaimynų sėkmė taip pat turėtų būti motyvacija ir Lietuvos krepšiniui – sveika konkurencija Baltijos regione tik kelia abiejų šalių krepšinio lygį ir verčia pasitempti.
