Lietuvos ledo šokėja Margarita Drobiazko oficialiai kreipėsi į teismą, siekdama panaikinti šalies prezidento Gitano Nausėdos dekretą, kuriuo iš jos buvo atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Šis žingsnis žymi naują etapą rezonansinėje istorijoje, kuri prasidėjo dar vasarą, kai garsi sportininkė, nepaisydama Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir vykdomo brutalaus karo, nusprendė dalyvauti renginiuose Rusijoje. Skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o jame ginčijamas ne tik pats sprendimas, bet ir procedūriniai niuansai bei teisiniai argumentai, kuriais remiantis buvo pritaikytos Pilietybės įstatymo pataisos. Ši situacija tapo precedentu Lietuvos teisės istorijoje, nes tai pirmas kartas, kai pilietybė, suteikta išimties tvarka už nuopelnus sportui, yra atimama dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir valstybės vardo žeminimo.
Konflikto priešistorė ir pasirodymai Sočyje
Visuomenės pasipiktinimo banga kilo po to, kai paaiškėjo, kad Margarita Drobiazko kartu su savo vyru ir partneriu Povilu Vanagu dalyvauja Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos organizuojamuose ledo šou. Renginiai vyko Sočyje tuo metu, kai Rusijos kariuomenė intensyviai bombardavo Ukrainos miestus.
Lietuvos visuomenė ir politikai šį poelgį įvertino kaip cinišką paramą agresoriui. Nors pati čiuožėja tiesiogiai politinių pareiškimų vengė, jos dalyvavimas Kremliaus režimui artimų asmenų organizuojamuose renginiuose buvo traktuojamas kaip „minkštosios galios“ (soft power) instrumentas, padedantis Rusijai kurti normalumo iliuziją karo metu.
Svarbu paminėti šiuos esminius įvykių eigos momentus:
- Tatjanos Navkos projektai: M. Drobiazko dalyvavo spektaklyje „Gulbių ežeras“, kuris buvo plačiai reklamuojamas Rusijos žiniasklaidoje.
- Valstybinių apdovanojimų atėmimas: Dar prieš pilietybės atėmimo procesą, prezidentas Gitanas Nausėda išbraukė porą iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, atimdamas jiems anksčiau suteiktus Gedimino ordino Riterio kryžius.
- Pilietybės komisijos rekomendacija: Pilietybės reikalų komisija vienbalsiai rekomendavo prezidentui atimti M. Drobiazko pilietybę, motyvuodama tuo, kad ji viešai palaiko valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumui.
Teisiniai argumentai ir Pilietybės įstatymo pataisos
Sprendimas atimti pilietybę nebuvo priimtas spontaniškai – jis remiasi konkrečiais teisiniais pakeitimais. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios numato, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimta iš asmens, įgijusio ją išimties tvarka, jeigu šis asmuo savo veiksmais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba viešai reiškia palaikymą valstybei, vykdančiai agresiją prieš kitas valstybes.
Ši įstatymo norma taikoma tik tiems asmenims, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę (M. Drobiazko yra ir Rusijos pilietė), todėl asmuo nelieka be pilietybės (apatridas), kas prieštarautų tarptautinei teisei.
Teisininkai pabrėžia, kad ši byla yra sudėtinga, nes teismas turės vertinti ne tik faktines aplinkybes (dalyvavimą šou), bet ir tai, ar šie veiksmai teisiškai atitinka „grėsmės nacionaliniam saugumui“ ar „agresoriaus palaikymo“ sąvokas konstitucine prasme. M. Drobiazko advokatai tikėtina argumentuos, kad meninė veikla neturėtų būti tapatinama su politine pozicija, tačiau valstybės atstovai laikosi pozicijos, kad sportas ir kultūra autoritariniuose režimuose yra neatsiejama propagandos dalis.
Margaritos Drobiazko gynybinė pozicija
Savo skunde ir ankstesniuose viešuose laiškuose Margarita Drobiazko bando apeliuoti į savo nuopelnus Lietuvos sportui ir ilgametį atstovavimą šaliai tarptautinėje arenoje. Sportininkė pabrėžia, kad ji nėra politikė ir jos tikslas visada buvo „nešti šviesą ir kultūrą“, nepriklausomai nuo geografinės vietos.
Pagrindiniai gynybos argumentai gali būti grupuojami taip:
- Nuopelnai Lietuvai: M. Drobiazko kartu su P. Vanagu yra iškovoję Europos ir pasaulio čempionatų medalius, dalyvavę penkiose olimpinėse žaidynėse, taip garsindami Lietuvos vardą.
- Ryšys su Lietuva: Čiuožėja teigia, kad jaučiasi Lietuvos dalimi, čia turi daug draugų, projektų ir emocinį ryšį, todėl pilietybės atėmimą laiko neproporcinga bausme.
- Politinis neutralumas: Gynyba bando įrodyti, kad dalyvavimas ledo šou yra profesinė veikla, o ne politinis pareiškimas, ir kad ji niekada viešai nepasakė kalbų, remiančių karą.
Visgi, oponentai atkerta, kad tylėjimas karo akivaizdoje ir bendradarbiavimas su režimo elitu yra lygiavertis pritarimui, o pilietybė išimties tvarka yra privilegija, kuri reikalauja lojalumo valstybės vertybėms.
Kodėl Povilas Vanagas neprarado pilietybės?
Vienas dažniausiai visuomenėje kylančių klausimų – kodėl sankcijos dėl pilietybės palietė tik M. Drobiazko, nors Povilas Vanagas elgėsi identiškai ir kartu dalyvavo tuose pačiuose renginiuose.
Atsakymas slypi teisiniame reglamentavime. Povilas Vanagas yra Lietuvos pilietis pagal kilmę (gimęs Lietuvoje, lietuvių šeimoje). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Pilietybės įstatymą, iš piliečio pagal kilmę pilietybė negali būti atimta, nepriklausomai nuo jo veiksmų ar pažiūrų. Tuo tarpu M. Drobiazko pilietybę gavo 1993 metais išimties tvarka už nuopelnus sportui. Įstatymai numato, kad tokia „dovanota“ pilietybė gali būti atšaukta, jei atsiranda aplinkybės, kurios būtų užkirtusios kelią ją gauti, arba jei asmuo diskredituoja valstybę.
Visuomenės reakcija ir kultūrinio boikoto klausimai
Ši istorija Lietuvoje sukėlė aštrias diskusijas apie menininkų ir sportininkų atsakomybę karo metu. Dauguma visuomenės veikėjų, politikų ir paprastų piliečių palaikė prezidento sprendimą. Buvo pabrėžiama, kad negalima sėdėti ant dviejų kėdžių – naudotis Europos Sąjungos valstybės pilietybės privilegijomis ir tuo pačiu metu uždarbiauti valstybėje, kuri tą pačią Europą vadina priešu.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir kitos sporto organizacijos taip pat atsiribojo nuo poros veiksmų. Tai rodo, kad Lietuvoje formuojasi griežta nuostata: tolerancija kolaboravimui su Rusijos režimu, net ir „nekaltais“ kultūriniais formatais, yra pasibaigusi.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje sekcijoje pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus, susijusius su Margaritos Drobiazko bylos eiga ir teisiniais aspektais.
Kada tiksliai buvo atimta M. Drobiazko pilietybė?
Prezidentas Gitanas Nausėda dekretą dėl pilietybės atėmimo pasirašė 2023 metų rugsėjo viduryje, po to, kai Pilietybės reikalų komisija pateikė atitinkamą rekomendaciją.
Ar M. Drobiazko gali susigrąžinti pilietybę, jei laimės teismą?
Taip, jeigu teismas nuspręstų, kad prezidento dekretas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, pilietybė jai būtų atkurta. Tačiau tokie sprendimai administraciniuose teismuose priklauso nuo procedūrinių pažeidimų arba netinkamo įstatymo taikymo įrodymo.
Ar ši byla turi įtakos kitiems dvigubą pilietybę turintiems asmenims?
Tiesiogiai – ne, nebent tie asmenys taip pat gavo Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir vykdo veiklą, kuri gali būti traktuojama kaip parama valstybei agresorei. Tai yra specifinė įstatymo norma, taikoma siauram asmenų ratui.
Kiek laiko gali trukti teismo procesas?
Tokio pobūdžio bylos gali būti nagrinėjamos nuo keleto mėnesių iki metų. Taip pat tikėtina, kad pirmojo teismo sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), todėl galutinio verdikto gali tekti palaukti.
Tolimesni teisiniai žingsniai ir bylos reikšmė
Bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus atidus ir detalus procesas. Teisėjų kolegija turės įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas pažymas, kuriose detalizuojamos grėsmės, kylančios iš Rusijos propagandos mašinos veikimo mechanizmų, ir M. Drobiazko vaidmuo juose.
Teismo sprendimas turės didžiulę reikšmę ne tik pačiai sportininkei, bet ir Lietuvos teisinei sistemai. Jei teismas paliks galioti prezidento dekretą, tai galutinai įtvirtins principą, kad pilietybė išimties tvarka yra ne tik apdovanojimas už praeities nuopelnus, bet ir įpareigojimas ateičiai – būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos geopolitinei krypčiai.
Priešingas sprendimas, jei dekretas būtų panaikintas, sukeltų politinį rezonansą ir galimai paskatintų įstatymų leidėjus dar kartą peržiūrėti Pilietybės įstatymą, siekiant užpildyti teisines spragas. Bet kuriuo atveju, M. Drobiazko sprendimas bylinėtis rodo, kad ji nėra pasiryžusi lengvai atsisakyti europinio paso, nepaisant savo pasirinkimo tęsti karjerą Rusijoje. Visuomenė ir teisininkai atidžiai stebės šį procesą, kuris taps lakmuso popierėliu vertinant valstybės gebėjimą gintis nuo hibridinių grėsmių teisinėmis priemonėmis.
