Krepšinio pasaulyje Maiklo Džordano vardas yra tapatinamas su nepalaužiama valia, begaliniu pasitikėjimu savimi ir negailestingu dominavimu. Jo karjeros istorijos dažniau pasakoja apie tai, kaip jis įbaugindavo varžovus vienu žvilgsniu ar psichologiniu spaudimu, nei apie tai, kad jis pats būtų jautęs nerimą prieš ką nors kitą. „Jo Orelybė“ sukūrė tokią aurą, kurioje baimė tiesiog negalėjo egzistuoti. Tačiau net ir patys didžiausi sporto titanai yra žmonės, o analizuojant Džordano interviu, archyvinius kadrus ir pasisakymus apie didžiausius karjeros iššūkius, išryškėja viena pavardė. Tai žaidėjas, kurio Džordanas ne tik gerbė, bet ir, tam tikra prasme, vengė susidurti aukščiausioje įtampoje – tai buvo vienintelis varžovas, kurio talentas ir fizinės savybės vertė Čikagos legendą suabejoti savo komandos galimybėmis laimėti.
Kas yra tas krepšininkas, pelnęs Džordano „baimę“?
Nors daugelis galėtų spėlioti, kad tai buvo aršūs varžovai kaip Isiah Thomasas iš Detroito „Pistons“ ar legendinis Magicas Johnsonas, tiesa yra kiek kitokia. Žmogus, kurio žaidimas kėlė didžiausią nerimą Maiklui Džordanui, buvo Hjustono „Rockets“ lyderis, legendinis vidurio puolėjas Hakeemas Olajuwonas, dar žinomas kaip „The Dream“ (Svajonė).
Kodėl būtent jis? Džordanas ne kartą yra užsiminęs, kad Olajuwonas buvo vienintelis žaidėjas lygoje, kurio Čikagos „Bulls“ tiesiog neturėjo kaip sustabdyti. 1984 metų NBA naujokų biržoje Hakeemas buvo pasirinktas pirmuoju šaukimu, o Džordanas – trečiuoju. Nors paprastai Džordanas naudodavo bet kokį neįvertinimą kaip motyvaciją sunaikinti varžovą, Hakeemo atveju jis visada pripažino, kad pirmasis šaukimas buvo visiškai pelnytas.
Kodėl Hakeemas Olajuwonas buvo toks pavojingas?
Norint suprasti Džordano požiūrį, reikia pažvelgti į Hakeemo Olajuwono žaidimo stilių, kuris 10-ajame dešimtmetyje buvo visiškai unikalus. Jis nebuvo tipinis, lėtas ir jėga paremtas centras.
- Neįtikėtinas pėdų darbas: Hakeemas į krepšinį atėjo iš futbolo, todėl jo koordinacija ir pėdų darbas (footwork) buvo neprilygstami. Jis judėjo greičiau ir sklandžiau nei bet kuris kitas to meto aukštaūgis.
- „Dream Shake“ judesys: Jo firminis klaidinantis judesys tapo košmaru gynėjams. Hakeemas galėdavo suklaidinti varžovą kelis kartus vienos atakos metu, neprarasdamas balanso. Džordanas suprato, kad „Bulls“ vidurio puolėjai – Billas Cartwrightas ar Lucas Longley – neturi jokių šansų prieš tokį technikos arsenalą.
- Gynybinė siena: Olajuwonas buvo ne tik puolimo mašina. Jis yra visų laikų NBA blokų lyderis. Džordanas, kurio žaidimas rėmėsi prasiveržimais į baudos aikštelę, puikiai suvokė riziką susidurti su Hakeemu ore.
Istorinis kontekstas: Finalas, kuris neįvyko
Viena iš didžiausių NBA „kas būtų, jeigu būtų“ istorijų yra susijusi būtent su Čikagos „Bulls“ ir Hjustono „Rockets“ akistata. Tuo metu, kai Džordanas dominavo lygoje (1991–1993 m. ir 1996–1998 m.), šios dvi komandos niekada nesusitiko NBA finale.
Kai Džordanas pirmą kartą pasitraukė iš krepšinio 1993 metais, būtent Hakeemo vedama „Rockets“ užpildė vakuumą ir laimėjo du čempionų titulus iš eilės (1994 ir 1995 m.). Kai Džordanas sugrįžo, daugelis ekspertų ir paties Maiklo aplinka svarstė: kas būtų nutikę, jei „Bulls“ būtų tekę žaisti prieš „Rockets“ finale?
Vėlesniuose interviu Džordanas yra pripažinęs, kad Hjustonas buvo ta komanda, kurios jie galbūt nebūtų įveikę. Jis teigė: „Mes neturėjome atsakymo Hakeemui“. Tai yra didžiulis pripažinimas iš žmogaus, kuris tikėjo, kad gali įveikti bet ką. Tarpusavio reguliaraus sezono rungtynėse „Rockets“ dažnai keldavo problemų Čikagos ekipai, o Hakeemo dominavimas prieš „Bulls“ aukštaūgius vertė Philą Jacksoną (Čikagos trenerį) laužyti galvą dėl dvigubos gynybos schemų, kurios atverdavo erdves Hjustono tritaškininkams.
Pagarba, peraugusi į baimę
Svarbu atskirti „baimę“ sportiniame kontekste nuo fizinės baimės. Džordanas nebijojo nieko, kas susiję su kontaktu ar kova. Tačiau jis bijojo pralaimėti. Hakeemas Olajuwonas kėlė grėsmę Džordano dominavimui, nes jis buvo jėga, kurios Maiklas negalėjo kontroliuoti.
Džordanas yra pasakęs: „Jei man reikėtų pasirinkti vieną žaidėją, su kuriuo norėčiau žaisti vienoje komandoje, tai būtų Hakeemas.“ Tai rodo ne tik pagarbą, bet ir strateginį supratimą – geriau turėti tokį ginklą savo pusėje, nei stovėti prieš jį.
Kiti žaidėjai, kurie buvo arti šio statuso
Nors Hakeemas užima ypatingą vietą, Džordanas yra išskyręs ir keletą kitų žaidėjų, kuriuos vertino itin aukštai, nors žodis „baimė“ jiems galbūt tinka mažiau:
- Kobe Bryantas: Džordanas Kobę vadino savo „mažuoju broliu“. Jis gerbė Bryanto darbo etiką ir tai, kad šis nukopijavo visus jo judesius. Džordanas yra sakęs, kad vienintelis, kuris galėtų jį įveikti vienas prieš vieną, yra Kobe, nes „jis pavogė visus mano judesius“.
- Lawrence’as Tayloras: Nors tai ne krepšininkas, o amerikietiškojo futbolo legenda, Džordanas juokais yra sakęs, kad LT buvo vienintelis atletas, kurio jis fiziškai bijojo dėl jo brutalios jėgos ir intensyvumo.
- Jerry Westas: Džordanas dažnai minėjo, kad norėtų sužaisti prieš „Logotipą“ jo piko metu, kad pasitikrintų savo galimybes prieš vieną geriausių visų laikų gynėjų.
Psichologinis Džordano pranašumas ir Hakeemo išimtis
Maiklas Džordanas buvo meistras psichologiniuose žaidimuose. Jis dažnai susikurdavo dirbtinius konfliktus, kad motyvuotų save. Tačiau Hakeemo atveju to nereikėjo ir tai neveikė. Olajuwonas buvo ramus, dvasingas (vėlesnėje karjeros stadijoje atsidavęs musulmonas) ir itin profesionalus. Jo nebuvo įmanoma „palaužti“ kalbomis aikštelėje (trash-talk).
Šis atsparumas psichologiniam spaudimui dar labiau didino Džordano atsargumą. Kovojant prieš tokį žaidėją kaip Patrickas Ewingas ar Charlesas Barkley, Džordanas žinojo, kaip juos išvesti iš pusiausvyros. Prieš Hakeemą jis turėjo pasikliauti tik krepšinio įgūdžiais, o ten „Svajonė“ turėjo fizinių pranašumų, kurių Džordanas negalėjo kompensuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar Maiklas Džordanas ir Hakeemas Olajuwonas kada nors žaidė NBA finale?
Ne, jie niekada nesusitiko NBA finale. Džordanas laimėjo titulus 1991–1993 ir 1996–1998 metais, o Hakeemas atvedė Hjustono „Rockets“ į viršūnę 1994 ir 1995 metais, būtent tuo laikotarpiu, kai Džordanas buvo pasitraukęs arba tik grįžęs į krepšinį.
Ką Džordanas manė apie 1984 metų naujokų biržą?
Nors Džordanas buvo pasirinktas tik trečias (po Hakeemo ir Samo Bowie), jis niekada nereiškė nepasitenkinimo dėl to, kad Hakeemas buvo pasirinktas pirmas. Jis pripažino Hjustono sprendimą kaip logišką, turint omenyje to meto krepšinio tendencijas ir Hakeemo talentą. Tačiau Samo Bowie pasirinkimas antruoju šaukimu (Portlando „Trail Blazers“) tapo didele motyvacija Džordanui.
Ar Hakeemas Olajuwonas yra geriausias centras istorijoje pagal Džordaną?
Džordanas dažnai vengė rikiuoti žaidėjus į griežtus sąrašus, tačiau jis visada įvardijo Hakeemą kaip patį universaliausią ir techniškiausią centrą. Džordanas teigė, kad pagal talentą ir įtaką žaidimui Hakeemas patenka į visų laikų geriausiųjų penketuką.
Kaip baigėsi jų tarpusavio dvikovos reguliariajame sezone?
Per visą karjerą Džordanas ir Olajuwonas reguliariajame sezone susitiko 23 kartus. Maiklas Džordanas laimėjo 10 kartų, o Hakeemas Olajuwonas – 13 kartų. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai superžvaigždė turi neigiamą balansą prieš Džordaną.
Hakeemo palikimas šiuolaikiniame krepšinyje
Šiandienos krepšinyje, kai matome tokius centrus kaip Joelis Embiidas ar Nikola Jokičius, mes matome Hakeemo Olajuwono įtaką. Tačiau net ir dabartiniame, talentų kupiname NBA pasaulyje, Džordano pagarba Hakeemui išlieka svarbiu istorijos puslapiu. Tai priminimas, kad krepšinis yra ne tik apie taškų rinkimą, bet ir apie intelektą, pėdų darbą ir gebėjimą dominuoti abiejose aikštelės pusėse.
Faktas, kad geriausias visų laikų krepšininkas įvardijo Hakeemą kaip žmogų, kurio būtų „bijojęs“ ar bent jau vengęs svarbiausiose kovose, yra didžiausias įmanomas komplimentas. Tai liudija, kad „The Dream“ buvo ne šiaip žvaigždė, o unikali anomalija, kuriai net pats Maiklas Džordanas neturėjo paruošto atsakymo. Jo žaidimas buvo toks visapusiškas, kad jis peržengė įprastą konkurenciją ir privertė net patį didžiausią egocentriką krepšinio istorijoje nulenkti galvą prieš jo talentą.
