Viduriavimas yra viena iš tų nemalonių būklių, kuri užklumpa netikėtai ir gali visiškai sujaukti dienos planus ar net priversti kelias dienas praleisti lovoje. Nors pirmoji reakcija dažnai būna bėgti į vaistinę ieškoti greitai veikiančių medikamentų, gydytojai vieningai sutaria: pagrindinis gydymo būdas ir greičiausias kelias į pasveikimą yra tinkama mityba bei skysčių balansas. Jūsų virškinimo traktas šiuo periodu yra itin jautrus, uždegiminis ir „pavargęs“, todėl netinkamas maisto kąsnis gali ne tik pratęsti kančias, bet ir pabloginti situaciją. Supratimas, kaip veikia virškinimo sistema sutrikimo metu ir kokios „statybinės medžiagos“ jai reikalingos atsistatymui, yra raktas į gerą savijautą.
Kodėl mityba yra tokia svarbi viduriuojant?
Kai žmogus viduriuoja, maistas per žarnyną juda pernelyg greitai. Dėl padidėjusios peristaltikos (žarnyno susitraukimų) organizmas nespėja pasisavinti vandens, mineralų ir maistinių medžiagų. Gleivinė dažnai būna sudirgusi ar net pažeista virusų bei bakterijų. Todėl mitybos tikslas viduriuojant yra dvejopas: pirma, neapsunkinti virškinimo sistemos, kad ji galėtų „pailsėti“, ir antra, padėti sutirštinti išmatas bei atstatyti prarastus elektrolitus.
Gydytojai dažnai pabrėžia, kad badavimas nėra geriausia išeitis, nebent tai būtų pirmosios kelios valandos esant itin stipriam pykinimui. Organizmui reikia energijos kovai su infekcija, tačiau ta energija turi ateiti iš lengvai virškinamų šaltinių.
Skysčių atstatymas – svarbiausias žingsnis
Prieš pradedant kalbėti apie kietąjį maistą, būtina pabrėžti skysčių svarbą. Dehidratacija yra didžiausias pavojus viduriuojant, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau ne visi skysčiai tinka.
- Vanduo: Tai bazinis skystis, tačiau vien jo gali nepakakti, nes viduriuojant prarandamas ne tik vanduo, bet ir druskos (natris, kalis, chloras).
- Rehidrataciniai tirpalai: Vaistinėse parduodami specialūs milteliai su elektrolitais yra geriausias pasirinkimas. Jie užtikrina optimalų druskų ir gliukozės balansą.
- Žolelių arbatos: Ramunėlių, mėtų ar kmynų arbatos gali veikti raminančiai, mažinti spazmus ir uždegimą. Svarbu jas gerti šiltas, bet ne karštas.
- Sultinys: Neriebus vištienos ar daržovių sultinys yra puikus būdas gauti skysčių ir druskos.
Ką valgyti: rekomenduojami produktai (BRAT dieta ir ne tik)
Daugelis gydytojų ir mitybos specialistų rekomenduoja remtis vadinamąja BRAT dieta, kuri susideda iš keturių pagrindinių produktų: bananų, ryžių, obuolių tyrės ir skrebučių. Tai mažai skaidulų turintys produktai, kurie padeda suformuoti kietesnes išmatas.
1. Ryžiai ir ryžių nuoviras
Baltieji ryžiai yra vienas geriausių produktų viduriuojant. Jie yra lengvai virškinami angliavandeniai, kurie suteikia energijos, bet nedirgina žarnyno. Svarbu rinktis būtent baltuosius, o ne ruduosius ryžius, nes pastarieji turi daug skaidulų, kurios gali paskatinti tuštinimąsi. Ryžius virkite paprastame vandenyje, be riebalų ar aštrių prieskonių. Ryžių nuoviras (vanduo, kuriame virė ryžiai) taip pat veikia kaip natūralus elektrolitų šaltinis.
2. Bananai
Bananai yra puikus pasirinkimas dėl kelių priežasčių. Pirma, jie yra minkšti ir lengvai virškinami. Antra, juose gausu kalio – elektrolito, kurio organizmas netenka gausiai viduriuojant ar vemiant. Be to, bananuose yra pektino – tirpios skaidulos, kuri padeda sugerti skysčių perteklių žarnyne.
3. Skrebučiai ir džiūvėsėliai
Kalba eina apie baltą duoną. Skrudinta balta duona arba džiūvėsėliai yra geriau nei šviežia duona, nes terminio apdorojimo metu suskyla dalis krakmolo, todėl organizmui lengviau ją suvirškinti. Venkite pilno grūdo duonos gaminių.
4. Virtos daržovės ir liesa mėsa
Kai apetitas pradeda grįžti, galima įtraukti virtas morkas ar moliūgus. Šios daržovės, gerai išvirtos, yra lengvai pasisavinamos. Morkose taip pat gausu maistinių medžiagų. Kalbant apie baltymus, rinkitės virtą vištienos krūtinėlę, kalakutieną arba garuose ruoštą baltą žuvį. Baltymai reikalingi audinių atstatymui, tačiau venkite odelės, riebalų ir kepimo aliejuje.
Kokių produktų griežtai atsisakyti?
Žinojimas, ko nevalgyti, yra lygiai tiek pat svarbus, kaip ir žinojimas, ką valgyti. Tam tikri produktai veikia kaip žarnyno dirgikliai, skatina peristaltiką arba sukelia dujų kaupimąsi, kas sukelia papildomą skausmą.
Pienas ir pieno produktai
Net jei nesate alergiški laktozei, viduriuojant organizmas laikinai praranda fermentą laktazę, reikalingą pieno cukrui skaidyti. Vartojant pieną, grietinę, ledus ar sūrį, viduriavimas gali smarkiai paūmėti, atsirasti pilvo pūtimas. Išimtis kartais taikoma tik natūraliam jogurtui su gyvosiomis bakterijomis, tačiau ir jį reiktų vartoti atsargiai.
Riebus ir keptas maistas
Riebalai skatina žarnyno susitraukimus ir lėtina skrandžio išsituštinimą, kas gali sukelti pykinimą. Kepti kiaušiniai, šoninė, gruzdintos bulvytės, riebūs padažai – visi šie produktai yra griežtame „draudžiamų“ sąraše, kol visiškai nepasveiksite.
Saldumynai ir dirbtiniai saldikliai
Cukrus dideliais kiekiais į žarnyną pritraukia vandenį (osmosinis efektas), todėl išmatos tampa dar skystesnės. Tai galioja tiek paprastam cukrui (saldainiai, pyragai), tiek vaisių sultims. Dar blogesnis pasirinkimas – dirbtiniai saldikliai, tokie kaip sorbitolis ar ksilitolis (dažnai randami kramtomojoje gumoje ar dietiniuose gėrimuose). Jie patys savaime gali sukelti laisvus vidurius net sveikam žmogui.
Daug netirpių skaidulų turintys produktai
Nors sveikai mitybai skaidulos yra būtinos, ūmaus viduriavimo metu jos veikia kaip „šveitimo priemonė“ jautriam žarnynui. Venkite:
- Šviežių, termiškai neapdorotų daržovių (kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų).
- Ankštinių daržovių (pupelių, žirnių, lęšių), nes jos sukelia dujų kaupimąsi.
- Riešutų ir sėklų.
- Pilno grūdo produktų (sėlenų, rudųjų ryžių).
Kofeinas ir alkoholis
Kava, stipri juoda arbata ir energetiniai gėrimai veikia kaip diuretikai – skatina skysčių šalinimą iš organizmo, o tai didina dehidratacijos riziką. Be to, kofeinas stimuliuoja žarnyno veiklą. Alkoholis dirgina skrandžio gleivinę ir taip pat skatina skysčių netekimą.
Probiotikai: ar jie padeda?
Gydytojai vis dažniau rekomenduoja vartoti probiotikus viduriavimo metu ir po jo. Tai gerosios bakterijos, kurios padeda atkurti natūralią žarnyno mikroflorą, kuri dažnai būna „išplauta“ ligos metu. Nors natūralūs šaltiniai (kefyras, rauginti kopūstai) yra vertingi, viduriavimo metu geriau rinktis vaistinėje parduodamus preparatus (kapsules ar miltelius), nes maisto produktuose esanti rūgštis gali papildomai dirginti skrandį.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima gerti Coca-Cola ar kitus gazuotus gėrimus viduriuojant?
Tai populiarus mitas, tačiau gydytojai to nerekomenduoja. Gazuoti gėrimai turi labai daug cukraus, kuris gali dar labiau suskystinti vidurius. Be to, angliarūgštė (burbuliukai) pučia pilvą. Jei visgi labai norisi, gėrimą reiktų „nugazuoti“ ir praskiesti vandeniu, tačiau geriau rinktis specialius elektrolitų tirpalus.
Kiek laiko laikytis dietos po to, kai viduriavimas baigiasi?
Nereikėtų skubėti grįžti prie įprastos mitybos tą pačią dieną, kai pasijuntate geriau. Žarnyno gleivinei atsistatyti reikia laiko. Rekomenduojama laikytis tausojančios mitybos (virto, troškinto maisto) dar bent 2–3 dienas po simptomų išnykimo, pamažu įvedant kitus produktus.
Ar kiaušiniai yra tinkamas maistas?
Taip, bet tik kietai virti. Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis ir neturi skaidulų. Tačiau keptų kiaušinių ar kiaušinienės su riebalais reikėtų vengti.
Kada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas trunka ilgiau nei 2–3 dienas, jei išmatose pastebėjote kraujo ar gleivių, jei jaučiate labai stiprų pilvo skausmą, karščiuojate (daugiau nei 38.5°C) arba pastebite dehidratacijos požymius (sausos lūpos, retas šlapinimasis, galvos svaigimas).
Prevencija ir higienos svarba atsigaunant
Kai mityba sureguliuota ir simptomai rimsta, svarbu nepamiršti, kad daugelis viduriavimo atvejų yra infekcinės kilmės (virusai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, arba bakterijos). Todėl sveikstantis žmogus vis dar gali užkrėsti aplinkinius. Griežta asmens higiena yra būtina: dažnas rankų plovimas su muilu, ypač pasinaudojus tualetu ir prieš valgį, yra geriausia apsauga. Taip pat rekomenduojama atskirti sergančiojo indus ir rankšluosčius.
Atsigaunant po ligos, grįžimas prie įprasto gyvenimo ritmo turėtų būti laipsniškas. Pradėkite nuo mažų porcijų, valgykite lėtai ir gerai sukramtykite maistą. Klausykite savo organizmo – jei suvalgius tam tikrą produktą vėl pajuntate diskomfortą, atidėkite jį vėlesniam laikui. Nuoseklus ir atsargus mitybos raciono plėtimas padės išvengti atkryčio ir greičiau atgauti jėgas.
