Daugeliui žmonių staigus, veriantis skausmas nugaroje ar kakle yra pažįstamas ne iš nuogirdų, tačiau ne kiekvienas nugaros skausmas reiškia tą patį. Kai skausmas tampa ne tik vietinis, bet pradeda plisti į galūnes, atsiranda tirpimas ar „skruzdėlyčių bėgiojimo” pojūtis, dažnai diagnozuojamas nervų šaknelių uždegimas, mediciniškai vadinamas radikulopatija arba tiesiog radikulitu. Tai būklė, kuri gali visiškai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, priversti atsisakyti darbo ir aktyvaus laisvalaikio. Pacientams, susidūrusiems su šia diagnoze, dažniausiai kyla du pagrindiniai klausimai: kaip atpažinti, kad tai tikrai nervų šaknelių pažeidimas, ir, svarbiausia, kiek laiko teks kęsti šiuos nemalonius simptomus.
Kas iš tikrųjų yra nervų šaknelių uždegimas?
Nors terminas „uždegimas” dažnai asocijuojasi su infekcija ar peršalimu, nervų šaknelių atveju procesas yra kiek kitoks. Radikulopatija atsiranda, kai stuburo smegenų nervo šaknelė – vieta, kur nervas atsišakoja nuo pagrindinio nugaros smegenų kanalo – yra suspaudžiama arba dirginama. Šis suspaudimas sukelia mechaninį pažeidimą, kuris iššaukia cheminį uždegiminį procesą aplinkiniuose audiniuose.
Dažniausia šio reiškinio priežastis yra tarpslankstelinio disko išvarža. Kai disko, esančio tarp stuburo slankstelių, minkštasis branduolys išsiveržia pro įtrūkusį žiedą, jis gali tiesiogiai spausti šalia esančią nervo šaknelę. Kitos priežastys gali būti stuburo kanalo stenozė (susiaurėjimas), kaulinės išaugos (osteofitai), atsirandančios dėl osteochondrozės, ar net raumenų spazmai.
Kiek laiko trunka gijimo procesas?
Vienareikšmiško atsakymo, kiek dienų truks skausmas, nėra, nes tai priklauso nuo pažeidimo laipsnio, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Tačiau medicininėje praktikoje išskiriami keli etapai, padedantys prognozuoti ligos eigą:
- Ūminė fazė (nuo kelių dienų iki 4 savaičių): Tai pats sunkiausias laikotarpis, kai skausmas yra intensyviausias, o judesiai labiausiai apriboti. Dažnai patys aštriausi simptomai, taikant tinkamą gydymą, pradeda slopti po 1–2 savaičių.
- Poūmė fazė (nuo 4 iki 12 savaičių): Jei skausmas nepraeina per pirmąjį mėnesį, uždegimas pereina į poūmę stadiją. Šiuo metu skausmas gali būti ne toks aštrus, labiau maudžiantis, tačiau vis dar varginantis.
- Lėtinė fazė (ilgiau nei 12 savaičių): Jei simptomai išlieka ilgiau nei tris mėnesius, liga laikoma lėtine. Tokiu atveju gydymas tampa sudėtingesnis, o pilnas pasveikimas gali užtrukti ilgiau.
Statistika rodo, kad apie 80–90 procentų pacientų reikšmingą pagerėjimą pajunta per pirmąsias 6 savaites, taikant konservatyvų (nechirurginį) gydymą. Svarbu suprasti, kad nervinis audinys gyja lėtai. Net pašalinus spaudimą (pvz., ištirpus išvaržos daliai ar sumažėjus uždegimui), nervo funkcijos atsistatymas – jautrumo grįžimas, raumens jėgos atgavimas – gali užtrukti kelis mėnesius.
Simptomai, išduodantys nervų šaknelių pažeidimą
Skirtingai nuo paprasto nugaros raumenų patempimo, nervų šaknelių uždegimas pasižymi specifine simptomatika, kuri tiesiogiai priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje (kaklinėje, krūtininėje ar juosmeninėje) yra pažeidimas.
Juosmeninės dalies radikulopatija
Tai dažniausia lokalizacija, nes juosmeniui tenka didžiausias krūvis. Simptomai dažniausiai jaučiami apatinėje kūno dalyje:
- Išplitęs skausmas: Skausmas prasideda nugaroje, bet „šauna” per sėdmenį į koją, dažnai pasiekdamas blauzdą ar net pėdą. Tai vadinama išialgija.
- Jutimų sutrikimai: Tirpimas, deginimo pojūtis, „badymas adatėlėmis” tam tikrose kojos vietose.
- Raumenų silpnumas: Sunkesniais atvejais tampa sunku pasistiebti ant pirštų arba eiti ant kulnų (vadinamoji „krentanti pėda”).
Kaklinės dalies radikulopatija
Jei užspaustas nervas kaklo srityje, simptomai keliauja į viršutines galūnes:
- Skausmas plinta į petį, mentę, ranką ar net pirštus.
- Gali tirpti rankos pirštai (priklausomai nuo pažeisto slankstelio, gali tirpti nykštys, viduriniai pirštai arba mažylis).
- Susilpnėja rankos paspaudimo jėga, sunku išlaikyti daiktus.
Pavojaus signalai
Nors dauguma atvejų nėra pavojingi gyvybei, egzistuoja simptomai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos. Tai vadinamasis „arklio uodegos” sindromas, kai pasireiškia šlapimo ar išmatų nelaikymas, nejautra tarpvietės srityje („balno nejautra”) bei staigus abiejų kojų silpnumas.
Kaip diagnozuojama liga?
Diagnozė pradedama nuo išsamios neurologo apžiūros. Gydytojas tikrina refleksus, raumenų jėgą, jutimus ir atlieka specialius tempimo testus (pvz., Lasėgo simptomo patikrinimą). Tačiau tiksliausiai nervų šaknelių būklę parodo vizualiniai tyrimai:
- Magnetinis rezonansas (MRT): Tai „auksinis standartas” diagnozuojant radikulopatiją. Jis aiškiai parodo minkštuosius audinius, diskų būklę, nervų suspaudimo laipsnį ir uždegimo židinius.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Dažniau skiriama vertinant kaulines struktūras arba kai negalima atlikti MRT.
- Elektroneuromiografija (ENMG): Šis tyrimas padeda įvertinti nervinio impulso sklidimo greitį ir nustatyti, ar nervo pažeidimas yra senas, ar naujas, bei koks jo sunkumo laipsnis.
Gydymo strategijos: nuo poilsio iki chirurgijos
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, numalšinti skausmą ir sudaryti sąlygas nervui atsistatyti. Gydymas beveik visada pradedamas nuo konservatyvių metodų.
Medikamentinis gydymas
Ūminiu periodu skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), raumenis atpalaiduojantys vaistai (miorelaksantai) ir B grupės vitaminai, kurie yra būtini nervinio audinio mitybai. Esant labai stipriam skausmui, gali būti taikomos blokados – steroidinių vaistų injekcijos tiesiai į pažeistą sritį.
Kineziterapija ir fizioterapija
Kai tik aštrus skausmas atlėgsta, kineziterapija tampa svarbiausia gydymo dalimi. Specialūs pratimai padeda sustiprinti giliuosius nugaros raumenis, kurie laiko stuburą, taip sumažinant krūvį tarpslanksteliniams diskams. Fizioterapijos procedūros (elektrostimuliacija, magnetoterapija, lazeris) padeda gerinti kraujotaką ir mažinti uždegimą.
Chirurginis gydymas
Operacija svarstoma tik kraštutiniais atvejais: kai konservatyvus gydymas nepadeda 6–12 savaičių, kai skausmas yra nepakeliamas arba kai progresuoja neurologinis deficitas (nyksta raumenys, sutrinka dubens organų veikla). Šiuolaikinės mikrochirurginės operacijos yra minimaliai invazinės ir leidžia greitai grįžti į normalų gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Susidūrus su nervų šaknelių uždegimu, pacientams kyla daugybė praktinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
Ar galima šildyti skaudamą vietą?
Pirmosiomis dienomis (ūminėje fazėje), kai uždegimas yra aktyvus, šildyti nerekomenduojama, nes tai gali padidinti audinių patinimą ir sustiprinti skausmą. Geriau tinka šaltis arba neutralios temperatūros tepalai. Šiluma gali būti naudinga vėlesnėje stadijoje, siekiant atpalaiduoti įsitempusius raumenis.
Ar būtina gulėti lovoje, kol praeis skausmas?
Tai pasenusi nuomonė. Griežtas gulimas režimas rekomenduojamas tik pirmas 1–2 dienas, jei skausmas labai stiprus. Vėliau būtina kuo greičiau pradėti judėti pagal galimybes. Ilgas gulėjimas silpnina nugaros raumenis ir lėtina gijimą.
Ar masažas padeda esant radikulitui?
Ūminio uždegimo metu stiprus masažas gali pakenkti ir suintensyvinti uždegimą. Tačiau atlėgus skausmui, lengvas masažas padeda atpalaiduoti spazmuotus raumenis ir gerina kraujotaką. Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradedant masažų kursą.
Kaip miegoti, kad neskaudėtų?
Rekomenduojama miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus pagalvę – tai nuima įtampą nuo juosmens. Jei mėgstate miegoti ant nugaros, pasidėkite pagalvę po keliais, kad išlaikytumėte natūralų stuburo linkį.
Profilaktika ir ilgalaikė stuburo sveikata
Net ir sėkmingai įveikus ūminį nervų šaknelių uždegimą, rizika, kad jis pasikartos, išlieka gana didelė, jei nepakeisite savo gyvenimo būdo. Stuburas yra struktūra, kuri „mėgsta” judesį ir „nekenčia” statinių pozų. Ilgalaikis sėdėjimas biure ar automobilyje yra vienas didžiausių rizikos veiksnių.
Norint išvengti atkryčio, svarbiausia taisyklė yra ergonomika ir reguliarus judėjimas. Darbo vieta turi būti pritaikyta taip, kad ekranas būtų akių lygyje, o kojos remtųsi į žemę 90 laipsnių kampu. Tačiau net ir tobuliausia kėdė neapsaugos, jei joje sėdėsite 8 valandas be pertraukų. Būtina daryti pertraukėles kas 45–60 minučių: atsistoti, pasivaikščioti, atlikti kelis paprastus tempimo pratimus.
Antrasis kertinis akmuo – raumenų korseto stiprinimas. Gilieji nugaros ir pilvo preso raumenys veikia kaip natūralus korsetas, laikantis slankstelius savo vietose. Plaukimas, pilatesas, specializuota mankšta ar tiesiog spartus ėjimas yra puikios priemonės stuburo sveikatai palaikyti. Svarbu atsiminti, kad rūpinimasis stuburu nėra vienkartinė akcija gydant skausmą, tai – nuolatinis procesas, užtikrinantis judėjimo laisvę ir gyvenimo kokybę ilgus metus.
