Futbolas dažnai vadinamas emocijų žaidimu, tačiau retai kada šios emocijos pasiekia tokį aukštą virimo tašką, kokį stebėjome vakarykščiame pusfinalio susitikime. Nyderlandų vyrų futbolo rinktinė, pademonstravusi neįtikėtiną valią, geležinę kantrybę ir taktinį lankstumą, sugebėjo peržengti pusfinalio barjerą ir užsitikrinti vietą didžiajame čempionato finale. Tai nebuvo tiesiog pergalė; tai buvo pareiškimas visam futbolo pasauliui, kad „Oranje” sugrįžta į elitą ne tik kaip gražaus žaidimo propaguotojai, bet ir kaip komanda, gebanti „ištraukti” rezultatą net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Stadione tvyrojusi įtampa, sirgalių dainos ir aikštėje vykęs bekompromisis mūšis tapo vakaro puošmena, kurią futbolo ekspertai ir aistruoliai aptarinės dar ilgai.
Dramatiška rungtynių eiga: nuo prarajos iki triumfo
Rungtynių scenarijus priminė geriausius Holivudo trilerius. Nuo pat pirmojo teisėjo švilpuko buvo aišku, kad abi komandos jaučia milžinišką atsakomybę. Varžovai, pasirinkę atsargią taktiką, bandė uždaryti erdves Nyderlandų atakuojantiems saugams, ir pirmajame kėlinyje tai jiems puikiai sekėsi. Olandai dominavo kontroliuodami kamuolį, tačiau pavojingų progų prie varžovų vartų sukurti nepavyko. Tuo tarpu viena kontrataka tapo šaltu dušu Ronaldomo Koemano auklėtiniams – praleistas įvartis pirmojo kėlinio viduryje privertė „oranžinius” atsidurti besivejančiųjų vaidmenyje.
Tačiau tikrasis komandos charakteris atsiskleidžia būtent kritinėse situacijose. Antrasis kėlinys tapo visiška olandų dominavimo demonstracija. Virgilas van Dijkas, kaip tikras kapitonas, ne tik užtikrintai vadovavo gynybai, neleisdamas varžovams net pagalvoti apie antrojo įvarčio galimybę, bet ir pats aktyviai jungėsi į atakas standartinių situacijų metu.
Esminis lūžis įvyko atlikus keitimus. Šviežios jėgos puolimo grandyje įnešė reikiamo chaoso į drausmingą varžovų gynybą. Išlyginamasis įvartis, kritęs likus mažiau nei 15 minučių iki pagrindinio laiko pabaigos, buvo logiška nuoseklaus spaudimo pasekmė. Tačiau tai buvo tik pradžia. Rungtynėms persikėlus į pratęsimą (arba dramatišką pabaigą), Nyderlandų rinktinė parodė, kad jų fizinis pasirengimas yra aukščiausio lygio. Lemiamas epizodas, nulėmęs kelialapį į finalą, tapo techninio meistriškumo ir šaltakraujiškumo pavyzdžiu, kuris privertė tūkstančius į stadioną atvykusių olandų sirgalių sprogti iš džiaugsmo.
Taktiniai sprendimai, pakeitę žaidimo eigą
Vyriausiojo trenerio vaidmuo tokiose rungtynėse yra neįkainojamas. Nors Nyderlandai istoriškai siejami su 4-3-3 sistema ir „Totaliniu futbolu”, šiuolaikiniame žaidime būtinas pragmatizmas. Šiose rungtynėse pamatėme keletą esminių taktinių niuansų:
- Hibridinis presingas: Olandai keitė spaudimo aukštį priklausomai nuo situacijos. Praradę kamuolį jie stengėsi jį susigrąžinti per 5 sekundes, tačiau nepavykus to padaryti, greitai atsitraukdavo į kompaktišką gynybinį bloką.
- Krašto gynėjų vaidmuo: Denzelis Dumfriesas ir kiti krašto žaidėjai veikė beveik kaip krašto puolėjai. Jų nuolatiniai reidai flangais draskė varžovų gynybą ir kūrė kiekybinę persvarą atakos trečdalyje.
- Kūryba aikštės viduryje: Saugų grandies gebėjimas ne tik griauti varžovų atakas, bet ir vienu perdavimu „atrakinti” gynybą buvo kritinis faktorius. Žaidėjų rotacija pozicijose dažnai klaidino oponentus, kurie nebespėjo sekti judėjimo be kamuolio.
Trenerio sprendimas rizikuoti ir mesti papildomas pajėgas į puolimą, aukojant vieną iš atraminių saugų, buvo drąsus, bet pasiteisinęs ėjimas. Tai parodė, kad ši rinktinė nebebijo pralaimėti – ji bijo nelaimėti.
Lyderystė ir individualus meistriškumas
Nors futbolas yra komandinis žaidimas, kelialapį į finalą dažnai „išrašo” individualybės. Šiame mače spindėjo ne viena žvaigždė. Cody Gakpo ir vėl įrodė, kad yra vienas pavojingiausių puolėjų Europoje, gebantis susikurti progą iš niekur. Jo greitis, kamuolio kontrolė ir gebėjimas smūgiuoti iš įvairių distancijų kėlė nuolatinę grėsmę.
Ne mažiau svarbus buvo ir Xavi Simonso indėlis. Jaunasis talentas pademonstravo ne pagal amžių brandų žaidimą, drąsiai imdamasis iniciatyvos ir kurdamas progas komandos draugams. Jo energija ir nestandartiniai sprendimai dažnai tapdavo neįmenama mįsle varžovų gynėjams.
Tačiau didžiausių pagyrų nusipelno gynybinis blokas ir vartininkas. Dramatiškais momentais, kai atrodė, kad varžovai gali perimti iniciatyvą, būtent vartininko reakcija ir gynėjų pasiaukojimas (blokuoti smūgiai, laimėtos oro dvikovos) išlaikė komandą žaidime. Tai buvo kolektyvinė pergalė, kurioje kiekvienas sraigtelis mechanizme veikė nepriekaištingai.
Istorinė „Oranje” našta ir lūkesčiai
Nyderlandų futbolas visada turėjo ypatingą aurą. Tai šalis, padovanojusi pasauliui Johaną Cruyffą, Marco van Basteną ir daugelį kitų legendų. Tačiau tuo pačiu tai ir „nekarūnuotų karalių” etiketė. Pralaimėti 1974, 1978 ir 2010 metų Pasaulio čempionato finalai paliko gilų randą tautos sąmonėje. Vienintelis didelis trofėjus – 1988 metų Europos čempionų titulas – yra tas švyturys, į kurį lygiuojasi kiekviena nauja karta.
Ši pergalė pusfinalyje yra daugiau nei tik sportinis pasiekimas. Tai psichologinio barjero įveikimas. Ilgą laiką atrodė, kad Nyderlandams trūksta sėkmės ar šaltakraujiškumo lemiamais momentais. Šį kartą viskas buvo kitaip. Komanda nepalūžo, nepanikavo ir išlaikė struktūrą net tada, kai viskas klostėsi ne pagal planą. Pateikimas į finalą atgaivino viltį, kad ši karta, vedama patyrusių lyderių ir alkano jaunimo mišinio, gali pagaliau nutraukti titulų badą.
Fanų armijos įtaka
Negalima nepaminėti „Oranžinės jūros” fenomeno. Į čempionatą atvykę dešimtys tūkstančių Nyderlandų sirgalių sukūrė atmosferą, kurioje komanda jautėsi lyg žaistų namuose. Jų garsusis šokis į kairę ir į dešinę, užpildęs miesto gatves ir stadiono tribūnas, tapo neatsiejama šio žygio dalimi. Žaidėjai po rungtynių ne kartą pabrėžė, kad būtent sirgalių palaikymas sunkiausiais momentais suteikė „antrąjį kvėpavimą”. Tai simbiozė, kuri šiuolaikiniame komercializuotame futbole yra vis didesnė retenybė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada paskutinį kartą Nyderlandų rinktinė žaidė didelio turnyro finale?
Priklausomai nuo turnyro (Pasaulio ar Europos čempionatas), paskutinis didelis finalas buvo 2010 m. Pasaulio čempionate Pietų Afrikoje, kur jie po pratęsimo nusileido Ispanijai. Tautų lygoje jie taip pat pasiekė finalą 2019 m., tačiau pralaimėjo Portugalijai.
Kas yra dabartinis Nyderlandų rinktinės kapitonas?
Komandos kapitonas yra „Liverpool” klubo gynybos ramstis Virgilas van Dijkas. Jo lyderystė tiek aikštėje, tiek už jos ribų yra laikoma vienu svarbiausių faktorių, vienijančių komandą.
Koks žaidimo stilius būdingas šiai rinktinei?
Nors istoriškai Nyderlandai garsėja „Totaliniu futbolu” (agresyvus puolimas, pozicijų kaita), dabartinė rinktinė žaidžia pragmatiškiau. Ronaldas Koemanas įdiegė tvirtą gynybinę struktūrą, dažnai naudodamas trijų arba penkių gynėjų liniją, ir remiasi greitais perėjimais į atakas, išnaudojant individualų krašto žaidėjų meistriškumą.
Kokie žaidėjai šiuo metu yra rezultatyviausi rinktinėje?
Pastaruoju metu pagrindinė našta puolime tenka Cody Gakpo, Memphiui Depay (jei jis yra sudėtyje) bei atakuojantiems saugams kaip Xavi Simonsas ar Donyellas Malenas. Jų universalumas leidžia kurti pavojų iš įvairių zonų.
Kodėl Nyderlandų rinktinė vadinama „Oranje”?
Šis pavadinimas kilęs nuo karališkosios Oraniečių-Nasau dinastijos (House of Orange-Nassau). Oranžinė spalva yra nacionalinė Nyderlandų spalva, todėl rinktinė tradiciškai vilki ryškiai oranžinius marškinėlius.
Pasiruošimas lemiamam mūšiui dėl aukso
Euforija po pusfinalio pergalės yra suprantama, tačiau ji turi būti trumpalaikė. Jau rytoj komandos laukia grįžimas į treniruočių procesą ir pasiruošimas svarbiausiai gyvenimo kovai. Finalas – tai visiškai kitokios rungtynės, kur taktinės klaidos kaina yra milžiniška, o antros progos dažniausiai nebūna. Trenerių štabo laukia sunkus uždavinys: ne tik paruošti taktinį planą prieš finalinį varžovą, bet ir užtikrinti fizinį žaidėjų atsistatymą po sekinančios pusfinalio kovos.
Nyderlandų rinktinė į finalą žengia su pasitikėjimu, kurį užgrūdino sunkus kelias per atkrintamąsias varžybas. Jie įveikė ne tik varžovus aikštėje, bet ir savo pačių demonus bei istorines nesėkmes. Dabar liko tik vienas žingsnis. Žingsnis, kuris gali paversti šią žaidėjų grupę nemirtingais legendomis Nyderlandų sporto istorijoje. Visas pasaulis stebės, ar „Oranžinė audra” sugebės nušluoti paskutinį barjerą ir pagaliau parvežti trofėjų namo. Kad ir kaip baigtųsi finalas, ši kelionė jau įrodė, kad Nyderlandų futbolas išgyvena renesansą, o jų žaidimas vėl verčia plakti milijonų širdis greičiau.
