Daugelis krepšinio aistruolių Rimantą Kaukėną prisimena kaip nenuilstantį kovotoją aikštelėje, gynėją, kuris savo geležine valia ir neįtikėtina energija vedė Lietuvos rinktinę ir Europos klubus į pergales. Tačiau šiandien šis sportininkas žaidžia visai kitokioje lygoje, kurioje nėra kėlinių pabaigos signalo, o pergalės kaina matuojama ne taškais, bet išgelbėtomis gyvybėmis ir vaikų šypsenomis. Baigęs profesionalią karjerą, R. Kaukėnas nepasitraukė į ramų poilsį, o paniro į vieną sudėtingiausių ir emociškai sunkiausių veiklų – labdarą, skirtą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Jo įkurta paramos grupė tapo vilties švyturiu šimtams šeimų, tačiau už gražių iniciatyvų ir spalvingų renginių fasado slepiasi milžiniškas darbas, nuolatinė įtampa ir asmeniniai iššūkiai, apie kuriuos garsus vyras prabyla vis atviriau. Tai istorija ne tik apie pagalbą kitiems, bet ir apie vidinę stiprybę, kuri neleidžia sustoti net tada, kai atrodo, jog situacija yra beviltiška.
Iš krepšinio aikštelės į gyvenimo kovos lauką
Perėjimas nuo profesionalaus sporto prie labdaringos veiklos daugeliui gali atrodyti kaip natūralus žingsnis, tačiau Rimanto atveju tai tapo visą parą trunkančia misija. Krepšinyje viskas buvo aišku: yra taisyklės, yra varžovas, yra treniruočių grafikas. Labdaringoje veikloje, ypač susijusioje su sunkiai sergančiais vaikais, taisykles dažnai diktuoja nenuspėjama ligos eiga. R. Kaukėnas atvirauja, kad sportinis užsispyrimas jam labai padeda, tačiau emocinis krūvis čia yra nepalyginamai didesnis.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti kasdien, yra netikrumas. Sporte pralaimėjus rungtynes, visada yra galimybė atsigriebti kitą sezoną. Kovoje su vėžiu „kito sezono“ gali ir nebūti. Buvęs krepšininkas pabrėžia, kad sunkiausia dalis yra ne lėšų rinkimas ar renginių organizavimas, o tiesioginis bendravimas su šeimomis, kurios išgyvena didžiausią košmarą. Matyti kenčiantį vaiką ir nežinomybės kankinamus tėvus reikalauja milžiniškos psichologinės ištvermės.
Nauji iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje
Rimanto Kaukėno paramos grupė veikia jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau metai bėga, o iššūkių nemažėja – jie tik keičia formą. Pastaraisiais metais labdaros organizacijos susiduria su ekonominiais svyravimais, kurie tiesiogiai veikia žmonių galimybes aukoti. Tai verčia ieškoti naujų, kūrybiškų būdų, kaip pritraukti lėšų ir atkreipti visuomenės dėmesį.
Šiuo metu R. Kaukėnas išskiria kelias pagrindines kliūtis, kurias tenka įveikti:
- Augantys pagalbos poreikiai: Deja, sergančių vaikų skaičius mažėja lėčiau nei norėtųsi, o gydymo metodai, reabilitacija ir būtinoji įranga brangsta. Tai reiškia, kad fondui reikia surinkti vis daugiau lėšų, kad galėtų padėti tam pačiam ar didesniam skaičiui šeimų.
- Emocinis perdegimas: Nuolatinis buvimas šalia skausmo gali palaužti net stipriausius. Rimantas pripažįsta, kad rasti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir fondo veiklos yra sudėtinga, nes mintys apie sergančius vaikus lydi visur.
- Visuomenės dėmesio išlaikymas: Informaciniame triukšme tampa vis sunkiau pasiekti žmonių širdis. Reikia nuolat įrodinėti, kad kiekvienas euras yra svarbus ir kad pagalba vis dar yra kritiškai reikalinga.
Kas iš tikrųjų slypi už „geležinio žmogaus“ kaukės?
Dažnai viešumoje matome besišypsantį Rimantą, apsuptą vaikų, arba energingai organizuojantį paramos koncertus. Tačiau jis atvirai kalba apie akimirkas, kai nusvyra rankos. Tai momentai, kai, nepaisant visų pastangų, geriausių gydytojų ir surinktų lėšų, liga nugali. Tokios netektys yra asmeninės tragedijos ne tik šeimoms, bet ir visai fondo komandai.
„Būna dienų, kai grįžti namo ir tiesiog tyli,“ – yra sakęs R. Kaukėnas. Tačiau būtent šis skausmas transformuojasi į dar didesnį ryžtą. Jis supranta, kad jei jis sustos, sustos ir pagalba tiems, kurie dar turi vilties. Jo motyvacija kyla iš suvokimo, kad jis yra tarpininkas tarp visuomenės gerumo ir šeimų, kurioms to gerumo gyvybiškai reikia.
Vidiniai varikliai: kas neleidžia pasiduoti?
Paklaustas, kas jam neleidžia nuleisti rankų susidūrus su didžiuliais sunkumais, Rimantas visada išskiria kelis esminius faktorius. Tai nėra abstraktūs dalykai, o labai konkretūs patyrimai, kurie veikia kaip kuras jo nesustabdomam varikliui.
Vaikų svajonių galia
Viena iš svarbiausių fondo veiklų – pildyti sergančių vaikų svajones. Tai gali būti susitikimas su mylimu atlikėju, naujas dviratis ar kelionė. R. Kaukėnas pabrėžia, kad išpildyta svajonė nėra tik trumpalaikė pramoga. Tai suteikia vaikui teigiamų emocijų pliūpsnį, kuris yra moksliškai įrodytas kaip svarbus veiksnys gijimo procese. Matyti vaiką, kuris po ilgo laiko ligoninės palatoje vėl nuoširdžiai šypsosi, yra didžiausias atlygis, atsveriantis visą nuovargį.
Bendruomenės susitelkimas
Kitas aspektas – žmonių vienybė. Rimantas dažnai mini, kad jį įkvepia paprasti žmonės, kurie aukoja, savanoriauja ir palaiko. Matymas, kaip Lietuva susivienija dėl bendro tikslo, kaip verslas ir privatūs asmenys tiesia pagalbos ranką, suteikia tikėjimą žmogiškumu. „Aš nesu vienas šiame kelyje,“ – teigia jis, ir tai yra didžiulė varomoji jėga.
Strategija ir ateities vizija
Kad fondas veiktų efektyviai, neužtenka vien geros širdies – reikalinga ir verslo logika bei strateginis mąstymas. Rimantas Kaukėnas į labdarą žiūri kaip į atsakingą darbą. Tai apima skaidrumą, atskaitomybę ir nuolatinį tobulėjimą. Fondo komanda nuolat ieško inovatyvių sprendimų, kaip palengvinti sergančiųjų buitį. Pavyzdžiui, didelis dėmesys skiriamas ne tik vaistams, bet ir psichologinei pagalbai tėvams, reabilitacijai po gydymo bei integravimuisi atgal į visuomenę.
Ateities vizijoje R. Kaukėnas mato dar glaudesnį bendradarbiavimą su medicinos įstaigomis ir tarptautiniais partneriais, siekiant, kad Lietuvos vaikai gautų patį moderniausią gydymą. Taip pat svarbu edukuoti visuomenę, skatinti empatiją ir savanorystę nuo pat mažų dienų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti Rimanto Kaukėno veiklą ir fondo specifiką, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.
- Ar Rimantas Kaukėnas vis dar susijęs su krepšiniu?
Nors profesionali karjera baigta, Rimantas visiškai nuo krepšinio nenutolo. Jis dažnai dalyvauja paramos rungtynėse, bendrauja su krepšinio bendruomene, kuri aktyviai prisideda prie jo fondo veiklos. Krepšinis jam tapo įrankiu daryti gerus darbus.
- Kaip galima prisidėti prie paramos grupės veiklos?
Prisidėti galima įvairiais būdais: skiriant finansinę paramą (vienkartinę arba periodinę), skiriant 1,2 % GPM paramą, savanoriaujant renginiuose arba tiesiog dalinantis informacija socialiniuose tinkluose. Taip pat įmonės dažnai kviečiamos tapti partneriais.
- Ar visa parama skiriama tik vaistams?
Ne, parama yra labai įvairiapusė. Ji apima vaistus ir medicininę įrangą, kurių nekompensuoja valstybė, bet taip pat skiriama lėšų reabilitacijai, kelionėms į gydymo įstaigas užsienyje, šeimų buities gerinimui ir, žinoma, vaikų svajonių pildymui.
- Kas labiausiai motyvuoja Rimantą tęsti veiklą?
Kaip minėta straipsnyje, didžiausia motyvacija yra vaikų emocijos, jų pagerėjusi sveikata ir tėvų padėkos. Taip pat suvokimas, kad fondo veikla realiai keičia likimus.
Kiekvieno indėlis kuria stebuklus
Rimanto Kaukėno istorija įrodo, kad didžiausios pergalės pasiekiamos ne tada, kai užlipama ant nugalėtojų pakylos skambant himnui, o tada, kai pavyksta suteikti viltį ten, kur jos labiausiai trūksta. Jo atvirumas kalbant apie iššūkius, nuovargį ir emocinį krūvį daro jį ne tik herojumi, bet ir žmogumi, su kuriuo kiekvienas galime tapatintis. Tai priminimas, kad stiprybė nėra jausmų nebuvimas, o gebėjimas veikti nepaisant sunkumų.
Šiandien Rimantas kviečia ne tik stebėti jo veiklą, bet ir tapti jos dalimi. Kiekviena auka, kiekviena savanoriška valanda ar net geras žodis yra plyta, iš kurios statoma tvirtovė, sauganti sergančius vaikus nuo negandų. Jo pavyzdys rodo, kad „neleisti nuleisti rankų“ yra ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir kolektyvinė atsakomybė. Kol yra žmonių, pasiryžusių kovoti už kitų laimę, tol visada bus ir vilties, kad net sunkiausią diagnozę galima įveikti bendrystės jėga.
