Pastaruoju metu stebint maisto produktų kainų etiketes prekybos centruose, daugelis pirkėjų gūžčioja pečiais, o analitikų prognozės ne visada suteikia aiškumo dėl ateities. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Remigijus Milašius, būdamas vienu iš geriausiai rinkos situaciją išmanančių ekspertų, atvirai kalba apie susidariusią padėtį ir siunčia aiškią žinutę: artimiausiu metu tikėtis kainų mažėjimo ar sugrįžimo į prieš kelerius metus buvusį lygį neverta. Nors vartotojai nuolat ieško akcijų ir pigesnių alternatyvų, gamybos grandinėje susidariusios įtampos, augantys kaštai ir globalūs rinkos procesai diktuoja savo sąlygas, kurios, deja, nėra palankios galutiniam vartotojui. Ši situacija reikalauja gilesnės analizės, kad suprastume, kodėl maisto pramonė, o ypač mėsos ir paukštienos sektorius, susiduria su tokiais iššūkiais.
Kas lemia nuolatinį kainų augimą?
Norint suprasti R. Milašiaus įspėjimų pagrįstumą, būtina pažvelgti į tai, kas sudaro produkto savikainą. Vartotojas dažniausiai mato tik galutinę kainą lentynoje, tačiau už jos slypi sudėtinga kaštų struktūra. Gamintojai pabrėžia, kad didžiąją dalį savikainos sudaro žaliavos, energetika ir darbo užmokestis. Paukštininkystės sektoriuje ypač jautrus elementas yra pašarų kainos. Grūdai, soja ir kiti pašarų priedai yra biržos prekės, kurių kainos svyruoja priklausomai nuo pasaulinio derliaus, logistikos grandinių ir net geopolitinių konfliktų.
Pagrindiniai veiksniai, didinantys spaudimą kainoms:
- Brangstantys pašarai: Tai sudaro didžiausią paukštienos ir kiaušinių savikainos dalį. Jei pasaulinėje rinkoje kyla kviečių ar kukurūzų kaina, tai tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvos ūkininkams.
- Energetiniai ištekliai: Paukštynai yra imlūs energijai. Reikalinga elektra ventiliacijai, dujos šildymui (ypač šaltuoju metų laiku), kuras logistikai. Nors energetikos kainos šiek tiek stabilizavosi lyginant su kriziniais metais, jos vis tiek išlieka aukštesnės nei istoriškai įprasta.
- Darbo užmokesčio fondas: Norint išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus skerdyklose, pakavimo cechuose ir ūkiuose, būtina nuolat didinti atlyginimus, kas tiesiogiai didina produkcijos savikainą.
R. Milašius akcentuoja, kad verslas nebegali amortizuoti šių kaštų savo pelno sąskaita. Ilgą laiką gamintojai stengėsi neperkelti visos naštos ant pirkėjų pečių, tačiau rezervai yra išsemti. Tai reiškia, kad bet koks žaliavų brangimas dabar daug greičiau atsispindės kainose, kurias matome parduotuvėse.
Konkurencinė aplinka ir importo įtaka
Vienas iš aspektų, kurį dažnai pamini ekspertai, yra konkurencija su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija. Lietuvos pirkėjai neretai lygina kainas su kaimynine šalimi, kur maisto produktai dažnai atrodo pigesni. Tačiau R. Milašius atkreipia dėmesį į nevienodas konkurencines sąlygas. Skirtingi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai maisto produktams, valstybės subsidijos ir gamybos mastai lemia tai, kad įvežtinė produkcija gali būti pigesnė.
Tačiau pigaus importo antplūdis kelia grėsmę vietiniam verslui. Jei vietiniai gamintojai negali konkuruoti kaina, jie priversti mažinti gamybos apimtis, o tai ilgainiui gali lemti dar didesnį kainų augimą dėl sumažėjusios pasiūlos. Be to, ekspertai visada ragina atkreipti dėmesį į kokybę. Lietuvoje auginama paukštiena yra griežtai kontroliuojama, dažnai auginama be antibiotikų, laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, kas taip pat kainuoja papildomai. Vartotojas, rinkdamasis pigiausią atvežtinę prekę, ne visada gauna tą pačią maistinę vertę ir saugumą.
Saugumo reikalavimai ir biurokratija
Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai ir griežtėjančios taisyklės taip pat prisideda prie kainų augimo. Ūkininkai privalo investuoti į modernizaciją, taršos mažinimą ir gyvūnų gerovės gerinimą. Nors šie tikslai yra kilnūs ir reikalingi ilgalaikėje perspektyvoje, trumpuoju laikotarpiu jie reikalauja milžiniškų investicijų. R. Milašius ne kartą yra minėjęs, kad aplinkosauginiai mokesčiai ir papildomi reikalavimai didina savikainą, o pirkėjams gerų žinių neturėjimas iš dalies susijęs būtent su tuo, kad tvarumas kainuoja.
Paukščių gripo grėsmė ir sezoniškumas
Kalbant apie paukštienos ir kiaušinių sektorių, negalima pamiršti specifinių rizikų, kurios būdingos tik šiai sričiai. Paukščių gripas yra nuolatinė grėsmė, kuri kybos virš sektoriaus kaip Damoklo kardas. Kiekvienas protrūkis Europoje ar Lietuvoje reiškia didžiulius nuostolius: naikinami paukščiai, stabdomas eksportas, įvedami apribojimai.
Sumažėjus paukščių skaičiui dėl ligų, rinkoje atsiranda produkcijos trūkumas, o tai neišvengiamai kelia kainas. Be to, egzistuoja ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu padidėja šviežios mėsos paklausa dėl grilio sezono, o prieš Velykas ar Kalėdas tradiciškai išauga kiaušinių ir kitų produktų poreikis. Jei tuo metu pasiūla yra ribota dėl gamybos problemų ar ligų protrūkių, kainų šuoliai gali būti labai staigūs ir skausmingi pirkėjams.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant geriau suprasti R. Milašiaus išsakytas mintis ir bendrą rinkos situaciją, pateikiame atsakymus į dažniausiai vartotojams kylančius klausimus apie kainų pokyčius.
- Kodėl vištiena ir kiaušiniai brangsta labiau nei kiti produktai?
Šis sektorius yra itin priklausomas nuo grūdų kainų (pašarai sudaro iki 70 proc. savikainos) ir energetikos kaštų. Be to, gamybos ciklas yra gana trumpas, todėl bet kokie rinkos svyravimai labai greitai atsispindės galutinėje produkto kainoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, galvijininkystėje.
- Ar verta tikėtis, kad kainos sumažės artimiausiu metu?
Remiantis R. Milašiaus ir kitų ekspertų prognozėmis – ne. Nors galimi trumpalaikiai akciniai pasiūlymai, bendra tendencija išlieka auganti arba stabili aukštame lygyje dėl infliacijos, darbo užmokesčio didėjimo ir brangių žaliavų.
- Kaip atskirti kokybišką lietuvišką produkciją nuo importinės?
Visada rekomenduojama tikrinti ženklinimą ant pakuotės. Ieškokite užrašo „Kilmės šalis: Lietuva” arba ovalaus sveikumo ženklo su kodu „LT”. Taip pat verta atkreipti dėmesį į ženklus „Užauginta be antibiotikų”, kurie dažniau būdingi aukštesnės kokybės vietinei produkcijai.
- Kokia įtaką kainoms daro prekybos tinklai?
Prekybos tinklų antkainiai yra dar viena dedamoji galutinėje kainoje. Gamintojai dažnai derasi su tinklais, tačiau galutinė kaina lentynoje priklauso ir nuo prekybininkų strategijos, logistikos kaštų bei konkurencijos tarp pačių prekybos centrų.
Strategijos vartotojams kintančioje rinkoje
Išklausius įspėjimus apie tai, kad gerų žinių nėra, natūraliai kyla klausimas – ką daryti paprastam pirkėjui? Nors daryti įtaką globalioms grūdų kainoms ar energetikos kaštams vartotojas negali, jis gali keisti savo pirkimo įpročius, kad sušvelnintų kainų augimo poveikį asmeniniam biudžetui.
Pirmiausia, svarbu ugdyti sąmoningumą ir planuoti pirkinius. Impulsyvus pirkimas dažnai lemia didesnes išlaidas. Ekspertai pataria stebėti prekybos tinklų leidinius, tačiau neapsigauti dėl „pseudo-akcijų”, kai kaina prieš tai dirbtinai pakeliama. Taip pat verta apsvarstyti pirkimą didesniais kiekiais, kai taikomos nuolaidos, ir produkcijos užšaldymą – paukštiena tam puikiai tinka.
Kitas aspektas – lankstumas renkantis produkto dalis. Pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė visada bus brangesnė nei ketvirčiai ar sparneliai. Maistinė vertė išlieka panaši, tačiau kaina už kilogramą gali skirtis drastiškai. R. Milašius taip pat dažnai pabrėžia vietinės produkcijos svarbą ne tik dėl kokybės, bet ir dėl šalies ekonomikos palaikymo – pirkdami lietuvišką prekę, užtikriname darbo vietas regionuose ir mažiname priklausomybę nuo importo svyravimų ateityje.
Galiausiai, būtina suprasti, kad maisto pigimas, koks buvo stebimas prieš dešimtmetį, vargu ar sugrįš. Gyvename laikotarpiu, kai resursai brangsta, o reikalavimai maisto saugai ir tvarumui griežtėja. Todėl pirkėjams teks prisitaikyti prie „naujosios realybės”, kurioje maistas sudaro didesnę išlaidų dalį, ir atitinkamai koreguoti savo vartojimo prioritetus.
