Daugelį metų Lietuvos sporto gerbėjai buvo įpratę matyti Saulių Ritterį ant aukščiausių apdovanojimų pakylų, vilkintį nacionalinės rinktinės aprangą ir galingais yriais skrodžiantį pasaulio irklavimo kanalų vandenis. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis Europos čempionas ir pasaulio čempionatų prizininkas tapo vienu ryškiausių šalies irklavimo veidų. Tačiau sportininko karjera, kad ir kokia įspūdinga ji būtų, turi savo pabaigą. Kai užgęsta arenų šviesos ir nutyla sirgalių ovacijos, prasideda visiškai naujas, dažnai ne mažiau iššūkių reikalaujantis etapas. Šiandien Saulius Ritteris gyvena kitokiu ritmu – be alinančių treniruočių stovyklų ir nuolatinio režimo, tačiau su naujais tikslais, šeimyniniais džiaugsmais ir ambicingais planais, kurie vis dar glaudžiai susiję su Lietuvos sportu.
Perėjimas iš profesionalaus sporto į, daugelio vadinamą, „normalų“ gyvenimą nėra paprastas procesas. Tai ne tik fizinis krūvio sumažėjimas, bet ir didžiulis psichologinis lūžis. Saulius atvirai pripažįsta, kad sprendimas baigti karjerą nebuvo priimtas spontaniškai, o adaptacija prie naujos realybės pareikalavo laiko. Visgi, sukaupta patirtis, geležinė valia ir disciplinuotas požiūris į gyvenimą jam padeda sėkmingai naviguoti naujuose vandenyse – šįkart ne valtyje, o sporto vadybos kabinetuose ir asmeniniame gyvenime.
Sprendimas padėti irklus: kodėl dabar?
Kiekvienas elitinis sportininkas anksčiau ar vėliau susiduria su dilema: tęsti karjerą ar trauktis. Sauliui Ritteriui šis klausimas tapo ypač aktualus po Tokijo olimpinių žaidynių. Nors fizinė forma vis dar leido varžytis aukščiausiame lygmenyje, vidinis jausmas ir besikeičiantys prioritetai diktavo kitokią kryptį. Sprendimą lėmė ne viena konkreti priežastis, o veiksnių visuma.
Visų pirma, nuolatinis fizinis skausmas ir traumos yra neišvengiama profesionalaus irkluotojo kasdienybė. Metai iš metų alinančios treniruotės palieka pėdsaką organizme, o atsigauti po krūvių darosi vis sunkiau. Antra, motyvacija. Norint laimėti olimpinius medalius, reikia degti noru būti geriausiu kiekvieną dieną. Kai atsiranda abejonių arba noras daugiau laiko praleisti su artimaisiais, tai signalas, kad atėjo laikas pokyčiams.
Saulius pabrėžia, kad norėjo pasitraukti oriai, būdamas konkurencingas, o ne tada, kai rezultatai pradėtų drastiškai kristi. Tai brandaus atleto požiūris – užleisti vietą jaunajai kartai ir ieškoti savirealizacijos kitose srityse, kol dar yra energijos ir noro mokytis naujų dalykų.
Nuo olimpinės pakylos iki sporto vadybos
Baigęs profesionalią karjerą, S. Ritteris toli nuo sporto nepabėgo. Priešingai – jis nėrė į sporto politiką ir vadybą. Jo sukaupta patirtis tarptautinėse arenose yra neįkainojama siekiant gerinti Lietuvos sportininkų sąlygas. Saulius aktyviai įsitraukė į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) veiklą ir kandidatavo į atsakingas pareigas Lietuvos irklavimo federacijoje.
Pagrindiniai jo veiklos tikslai šiame etape yra:
- Sportininkų interesų atstovavimas: Būdamas buvęs atletas, jis puikiai supranta, ko trūksta sportininkams – nuo medicininio aptarnavimo iki psichologinės pagalbos.
- Sisteminiai pokyčiai: Saulius siekia, kad finansavimo sistemos būtų skaidresnės ir efektyvesnės, o lėšos pasiektų tuos, kurie turi didžiausią potencialą.
- Jaunųjų talentų ugdymas: Jis supranta, kad be stiprios pamainos Lietuvos irklavimas negalės išlaikyti tų aukštumų, kurias pasiekė jo karta.
Perėjimas nuo irklo prie dokumentų ir strategijų kūrimo reikalauja kitokių įgūdžių. Čia svarbi diplomatija, gebėjimas komunikuoti ir strateginis mąstymas. Saulius atvirauja, kad pradžioje buvo sunku priprasti prie sėdimo darbo ir biurokratijos, tačiau sportinis užsispyrimas padeda ir čia – jis mokosi, gilinasi į procesus ir siekia rezultato taip pat atkakliai, kaip siekė finišo linijos.
Šeima – naujasis gyvenimo inkaras
Vienas didžiausių ir maloniausių pokyčių Sauliaus Ritterio gyvenime – šeimos pagausėjimas. Kartu su gyvenimo drauge, taip pat tituluota irkluotoja, olimpine prizininke Milda Valčiukaite, jie augina naująją kartą. Tėvystė kardinaliai pakeitė Sauliaus dienotvarkę ir vertybių skalę.
Anksčiau visas gyvenimas sukosi apie treniruočių grafikus, stovyklas užsienyje ir varžybas. Dabar prioritetas yra šeima. Saulius džiaugiasi galėdamas matyti, kaip auga jo vaikas, dalyvauti kasdieniuose rūpesčiuose, kuriuos anksčiau tektų aukoti dėl sporto. Tėvystė suteikė jam naują prasmės pojūtį ir emocinį stabilumą.
Įdomu tai, kad gyvenimas dviejų elitinių sportininkų šeimoje turi savo specifiką. Tiek Saulius, tiek Milda puikiai supranta vienas kito praeitį, iššūkius ir poreikį disciplinai, net ir baigus karjerą. Jie palaiko vienas kitą naujose veiklose ir kartu kuria aktyvų, sveiką gyvenimo būdą savo šeimai, nors ir be profesionalaus sporto spaudimo.
Psichologinė adaptacija: kas vyksta sportininkui baigus karjerą?
Viena iš temų, apie kurią Saulius Ritteris kalba vis drąsiau, yra psichologinė sportininkų būklė baigus karjerą. Visuomenėje dažnai matoma tik fasadinė pusė – medaliai, šypsenos, apdovanojimai. Tačiau kai viskas baigiasi, sportininkas neretai pajunta tuštumą. Tai vadinamoji „identiteto krizė“. Kas aš esu, jei nebe irkluotojas?
Saulius pripažįsta, kad reikėjo laiko susidėlioti mintis. Staiga atsiradęs laisvas laikas, sumažėjęs adrenalino kiekis ir pasikeitęs socialinis statusas gali sukelti nerimą. Svarbu:
- Rasti naujų tikslų: Be aiškaus tikslo buvę sportininkai jaučiasi pasimetę. Sauliui tuo tikslu tapo darbas sporto administracijoje ir šeima.
- Palaikyti fizinį aktyvumą: Staigus sporto nutraukimas yra šokas kūnui. Saulius vis dar sportuoja, tačiau dabar tai daro savo malonumui, kad palaikytų tonusą ir gerą savijautą.
- Bendruomenės palaikymas: Ryšys su buvusiais kolegomis ir irklavimo bendruomene padeda jaustis reikalingam ir įvertintam.
Jo atvirumas šia tema yra labai svarbus pavyzdys kitiems sportininkams, kurie galbūt bijo pripažinti, kad permainos kelia baimę. Saulius rodo, kad pokyčiai yra natūrali gyvenimo dalis ir juos galima įveikti.
Įsimintiniausios karjeros akimirkos
Kalbant apie ateitį, neįmanoma nepaminėti praeities, kuri suformavo Saulių kaip asmenybę. 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės tapo jo karjeros viršūne. Sidabro medalis, iškovotas porinėje dvivietėje su Mindaugu Griškoniu, įrašytas į Lietuvos sporto istoriją aukso raidėmis. Tai buvo dramatiška kova, pareikalavusi maksimalių pastangų.
Ne mažiau svarbūs ir Europos čempiono titulai bei partnerystė su Rolandu Maščinsku. Nors traumos kartais koreguodavo planus (kaip kad prieš pat Rio žaidynes, kai R. Maščinskas patyrė traumą ir įgulą teko formuoti iš naujo), būtent gebėjimas prisitaikyti prie situacijos ir kovotojo charakteris leido Sauliui pasiekti aukštumų. Šios pergalės dabar tarnauja kaip autoritetas, leidžiantis jam būti girdimam sprendžiant Lietuvos sporto ateities klausimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Saulius Ritteris vis dar irkluoja?
Taip, tačiau nebe profesionaliai. Saulius kartais sėda į valtį savo malonumui arba dalyvauja mėgėjų bei parodomosiose varžybose, tačiau reguliarių alinančių treniruočių jo dienotvarkėje nebėra. Fizinį aktyvumą jis palaiko ir kitais būdais – bėgiojimu, dviračiu ar darbu sporto salėje.
Kokia dabar pagrindinė S. Ritterio veikla?
Šiuo metu Saulius daugiausia dėmesio skiria veiklai sporto vadyboje ir administravime. Jis siekia prisidėti prie Lietuvos irklavimo federacijos ir olimpinio judėjimo vystymo, perduodamas savo patirtį ir žinias, kad pagerintų sąlygas esamiems ir būsimiems sportininkams.
Ar Saulius planuoja tapti treneriu?
Nors trenerio darbas atrodo natūralus žingsnis buvusiam čempionui, kol kas Saulius labiau orientuojasi į vadybinę ir strateginę pusę. Visgi, jis neatmeta galimybės dalintis patarimais su jaunimu stovyklų metu ar konsultuoti, tačiau pilnu etatu dirbti treneriu šiuo metu neplanuoja.
Kaip pasikeitė mityba baigus karjerą?
Profesionalaus sportininko mityba reikalauja suvartoti milžinišką kiekį kalorijų. Baigus karjerą, teko koreguoti mitybos įpročius, nes energijos sąnaudos drastiškai sumažėjo. Saulius stengiasi maitintis sveikai ir subalansuotai, kad išvengtų svorio priaugimo ir išlaikytų gerą sveikatą.
Patarimai siekiantiems aukštumų: disciplina virš motyvacijos
Žvelgdamas atgal į savo nueitą kelią, Saulius Ritteris jaunajai kartai turi vieną pagrindinę žinutę: talentas yra tik maža sėkmės dalis. Tikroji pergalė ateina per discipliną. Motyvacija yra nepastovi – vieną dieną ji yra, kitą jos gali nebūti. Tačiau disciplina ir įprotis daryti tai, kas būtina, net kai nesinori, yra tai, kas skiria čempionus nuo tiesiog gerų sportininkų.
Jis taip pat akcentuoja, kad svarbu neapsiriboti tik sportu. Išsilavinimas, akiračio plėtimas ir domėjimasis pasauliu padeda ne tik baigus karjerą, bet ir sportuojant – tai leidžia išlaikyti psichologinį balansą ir neperdegti. Saulius Ritteris šiandien yra puikus pavyzdys, kad gyvenimas po sporto nesustoja – jis tiesiog įgauna naujas, ne mažiau įdomias formas. Jo istorija įkvepia ne tik siekti medalių, bet ir drąsiai pasitikti gyvenimo pokyčius, kad ir kokie jie bebūtų.
