Gyvename laikais, kai nuolatinis skubėjimas tapo norma, o frazė „neturiu laiko“ skamba dažniau nei „labas rytas“. Rytais skubame į darbus ir mokyklas, vakarais bandome suderinti būrelius, namų ruošą ir bent kelias minutes poilsio, tačiau dažniausiai krentame į lovą jausdami, kad ir vėl kažko nespėjome. Paradoksalu, bet kuo daugiau technologijų turime, tuo sunkiau atrodo rasti laiko tam, kas svarbiausia – nuoširdžiam ryšiui su šeima. Tačiau chaosas nėra neišvengiamybė. Tai dažniausiai tik sistemos trūkumas. Šeimos laiko planavimas nėra apie griežtą kariuomenės režimą ar spontaniškumo panaikinimą. Tai įrankis, kuris išlaisvina jūsų protą nuo nuolatinės įtampos „ką aš pamiršau?“ ir leidžia mėgautis buvimu kartu. Tinkamai sudėliota dienotvarkė ne atima laisvę, o ją suteikia, nes jūs tiksliai žinote, kada turite laiko darbui, o kada – neblaškomam poilsiui.
Kodėl planavimas sumažina emocinį krūvį?
Prieš pereinant prie konkrečių taisyklių, svarbu suprasti, kodėl apskritai verta stengtis. Daugelyje šeimų egzistuoja reiškinys, vadinamas „nematomu darbu“ arba emociniu krūviu. Tai nuolatinis galvojimas apie tai, kad baigėsi dantų pasta, kad reikia užrašyti vaiką pas odontologą, kad artėja anytos gimtadienis ar kad reikia sumokėti už būrelį. Kai šis krūvis tenka vienam asmeniui (dažnai – mamai), kyla perdegimo rizika ir įtampa poroje.
Efektyvus planavimas šį krūvį paverčia matomu ir pasidalijamu. Kai visi šeimos nariai žino, kas ir kada vyksta, atsakomybė pasiskirsto natūraliai. Sumažėja konfliktų dėl nesusipratimų („aš maniau, kad tu paimsi vaikus“), o vaikai jaučiasi saugiau, nes rutina ir aiškumas jiems suteikia stabilumo jausmą.
1 taisyklė: Vienas bendras kalendorius – tiesos šaltinis
Pirmoji ir svarbiausia taisyklė, be kurios neveiks jokia kita strategija, yra centralizacija. Negali būti trijų skirtingų kalendorių (vienas ant šaldytuvo, kitas mamos telefone, trečias tėčio darbo knygoje). Turi būti viena sistema, kurią mato ir gali redaguoti visi (priklausomai nuo vaikų amžiaus).
Šiuolaikiniame pasaulyje geriausiai veikia skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip „Google Calendar“, „Cozi“ ar „Apple Family Sharing“. Štai kaip tai turėtų veikti:
- Spalvų kodai: Kiekvienam šeimos nariui priskirkite skirtingą spalvą. Taip pat galite turėti atskirą spalvą bendriems šeimos renginiams.
- Prieinamumas: Kalendorius turi būti sinchronizuotas visų telefonuose.
- Įpročio formavimas: Jei įvykio nėra kalendoriuje, vadinasi, jis nevyksta. Tai griežta taisyklė, kuri greitai išmoko visus atsakomybės.
2 taisyklė: Sekmadienio susirinkimas
Tai skamba labai oficialiai, tačiau iš tiesų tai turėtų būti jaukus ir laukiamas ritualas. Skirkite 15–20 minučių sekmadienio vakarą (arba kitą jums patogų laiką) aptarti ateinančią savaitę. Kad tai netaptų prievole, susiekite šį laiką su kuo nors maloniu – pavyzdžiui, pyragu, arbata ar mėgstama muzika.
Šio susitikimo metu aptarkite:
- Logistiką: kas veža/paima vaikus?
- Maitinimą: ką valgysime vakarienėms? (Tai sutaupo marias laiko parduotuvėje).
- Iššūkius: ar yra dienų, kai tėvai dirba ilgiau ir reikia pagalbos iš šalies?
- Malonumus: kada turėsime laiko šeimai ar porai?
3 taisyklė: Buferinis laikas ir „15 minučių“ taisyklė
Didžiausia klaida planuojant – tai optimizmas. Mes dažnai įsivaizduojame, kad nuvažiuoti iš taško A į tašką B užtruks tiek, kiek rodo navigacija idealiomis sąlygomis, o vaikai apsirengs per 2 minutes. Realybė, deja, kitokia. Būtent čia kyla didžiausias stresas ir rėkimas.
Auksinė taisyklė: visada pridėkite bent 15–30 minučių buferinio laiko prie bet kokios veiklos, ypač jei ji susijusi su išvykimu iš namų. Jei atvyksite anksčiau – puiku, turėsite laiko pokalbiui automobilyje. Jei vėluosite, buferis jus išgelbės nuo streso.
4 taisyklė: Prioritetas „Mes“ laikui, o ne tik „Aš“ ir „Jie“
Planuojant savaitę, labai lengva užpildyti kalendorių darbais ir vaikų būreliais, pamirštant pačią šeimos esmę – santykius. Planavimas neturi būti tik logistinis įrankis. Jis turi tarnauti ryšio stiprinimui.
Poros pasimatymai
Tai nėra prabanga, tai būtinybė. Net jei tai tik pasivaikščiojimas aplink rajoną ar filmo vakaras namuose, kai vaikai miega – tai turi būti įrašyta į kalendorių. Jei to neįrašysite, buitis tai „suvalgys“.
Individualus laikas su vaikais
Stiprus ryšys su vaikais kuriamas ne tada, kai visa šeima žiūri televizorių, o tada, kai vaikas gauna nedalomo tėvų dėmesio. Tai gali būti vos 15 minučių per dieną arba ilgesnis laikas savaitgalį, bet tas laikas turi būti skirtas tik vaikui – be telefono rankose.
5 taisyklė: Namų ruoša – komandinis sportas
Šeimos laiko planavimas neatsiejamas nuo buities darbų. Jei vienas asmuo tvarko visus namus, natūralu, kad jam nelieka laiko kokybiškam poilsiui. Įtraukite vaikus į buities darbus nuo mažų dienų. Tai ne tik pagalba tėvams, bet ir svarbūs gyvenimo įgūdžiai.
Sukurkite paprastą sistemą: kas iškrausto indaplovę, kas vedžioja šunį, kas tvarko žaislus. Kai buitis sutvarkoma greičiau visų bendromis jėgomis, atsiranda daugiau laiko stalo žaidimams ar išvykoms.
6 taisyklė: Išmokite sakyti „Ne“
Viena dažniausių chaoso priežasčių – per didelis įsipareigojimų kiekis. Mes bijome nuvilti draugus, gimines, mokytojus ar darbdavius, todėl sakome „taip“ kiekvienam kvietimui ar prašymui. Tačiau kiekvienas „taip“ kažkam kitam yra „ne“ jūsų šeimos poilsiui.
Prieš sutikdami su nauju įsipareigojimu, pažiūrėkite į savo šeimos kalendorių. Ar ten tikrai yra vietos? Ar tai neatims jūsų vienintelio laisvo sekmadienio ryto? Saugokite savo šeimos laiką taip pat uoliai, kaip saugote savo pinigus.
7 taisyklė: Lankstumas kaip vertybė
Net ir geriausias planas gali žlugti, kai vaikas suserga, sugenda automobilis ar darbe nutinka nenumatytų situacijų. Planavimo tikslas nėra aklai sekti grafiką. Tikslas – turėti struktūrą, kuri padeda, bet kurią galima adaptuoti.
Jei viskas griūva – tiesiog sustokite. Užsisakykite picą vietoj planuotos sveikos vakarienės, praleiskite futbolo treniruotę ir tiesiog pabūkite kartu. Planas yra gairės, o ne kalėjimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei mano partneris priešinasi planavimui ir mėgsta spontaniškumą?
Tai dažna situacija. Svarbiausia – nebandyti pakeisti partnerio per vieną dieną. Pradėkite nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, tik bendro savaitgalio planavimo. Akcentuokite naudą: „Jei suplanuosime darbus šeštadienio rytą, popietę galėsime visiškai laisvai veikti ką norime be sąžinės graužaties“. Parodykite, kad planavimas sukuria erdvę kokybiškesniam spontaniškumui.
Nuo kelerių metų vaikus galima įtraukti į šeimos planavimą?
Vaikus galima pradėti įtraukti jau nuo 3–4 metų. Žinoma, tokio amžiaus vaikams nereikia skaitmeninių kalendorių. Jiems puikiai tinka vizualiniai grafikai su paveikslėliais (pvz., dantų šepetėlis ryte, knyga vakare). Mokyklinio amžiaus vaikai jau gali patys įrašyti savo veiklas į bendrą šeimos kalendorių.
Kaip išvengti to, kad savaitinis susirinkimas taptų barnių vieta?
Pirma taisyklė – niekada nepradėkite susirinkimo alkani arba pavargę. Antra – susirinkimas turi turėti aiškią struktūrą ir trukti trumpai (maksimaliai 20 minučių). Trečia – pradėkite nuo pozityvių dalykų: padėkokite vieni kitiems už praėjusios savaitės pagalbą. Jei kyla konfliktas, nutraukite susirinkimą ir grįžkite prie temos, kai emocijos atslūgs.
Ar reikia planuoti laisvalaikį? Ar tai nenužudo džiaugsmo?
Priešingai. Jei laisvalaikis nesuplanuojamas, dažniausiai jis praleidžiamas „skrolinant“ telefonus arba ginčijantis, ką veikti. Suplanuotas laisvalaikis (pvz., „šeštadienį važiuojame į mišką“) sukuria laukimo džiaugsmą visą savaitę ir užtikrina, kad jis tikrai įvyks.
Maži žingsniai didelių pokyčių link
Pradėti taikyti visas šias taisykles vienu metu gali būti pernelyg sudėtinga ir netgi sukelti atmetimo reakciją. Paslaptis slypi nuoseklume, o ne tobulume. Pradėkite nuo vieno paprasto pokyčio – pavyzdžiui, susikurkite bendrą „Google“ kalendorių ir susitarkite, kad visi į jį įves savo kito mėnesio svarbiausius įvykius. Kai tai taps įpročiu, prijunkite sekmadienio aptarimus. Vėliau – buities darbų pasiskirstymą.
Atminkite, kad šeimos laiko planavimas yra gyvas procesas. Jūsų šeimos poreikiai keisis vaikams augant, keičiantis darbams ar gyvenimo aplinkybėms. Tai, kas veikė prieš metus, gali neveikti šiandien, ir tai yra normalu. Svarbiausia yra ne idealiai užpildytas kalendorius, o jausmas, kad jūs valdote savo laiką, o ne laikas valdo jus. Tai investicija į ramesnius namus ir laimingesnius žmones juose.
