Šiandieniniame informacijos amžiuje, kai atsakymą į bet kokį klausimą galime rasti vos per kelias sekundes, atrodo paradoksalu, kad sveikatos srityje vis dar vyrauja tiek daug klaidingų įsitikinimų. Lietuva nėra išimtis – atliktos apklausos ir gydytojų pastebėjimai rodo, kad nepaisant medicinos pažangos, daugelis mūsų tautiečių vis dar vadovaujasi „liaudies išmintimi“, kuri neretai ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti. Nuo mitybos įpročių iki peršalimo ligų gydymo – mitai yra giliai įsišakniję mūsų kultūrinėje sąmonėje, dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip neginčijamos tiesos. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kur dažniausiai klystama, ką apie tai sako mokslas ir kaip atskirti faktus nuo gražių, bet tuščių pažadų.
Mitybos labirintai: nuo „nevalgyti po šešių“ iki gliuteno baimės
Mityba yra ta sritis, kurioje mitų koncentracija yra bene didžiausia. Vienas populiariausių ir giliausiai įsitvirtinusių mitų Lietuvoje – įsitikinimas, kad norint numesti svorio ar tiesiog sveikai gyventi, griežtai draudžiama valgyti po 18 valandos. Ši taisyklė yra pernelyg supaprastinta ir dažnai netikslinga. Žmogaus organizmas neturi vidinio laikrodžio, kuris lygiai šeštą valandą vakaro pradėtų kaupti riebalus. Svarbiausia yra ne konkretus laikas, o suvartojamų kalorijų kiekis ir laiko tarpas iki miego. Mitybos specialistai rekomenduoja paskutinį kartą valgyti likus 2–3 valandoms iki miego, kad virškinimo procesai netrikdytų poilsio. Jei einate miegoti vidurnaktį, vakarienė 20 valandą yra visiškai priimtina.
Kitas pastaruoju metu itin išpopuliarėjęs mitas susijęs su gliutenu. Prekybos centruose vis daugėja produktų su užrašu „be gliuteno“, o daugybė sveiką gyvenimo būdą propaguojančių lietuvių sąmoningai atsisako kviečių, rugių ir miežių, manydami, kad tai pagerins jų sveikatą. Tiesa ta, kad gliutenas yra pavojingas tik tiems žmonėms, kurie serga celiakija arba turi neceliakini jautrumą gliutenui. Tai sudaro gana mažą populiacijos dalį. Sveikam žmogui pilno grūdo produktai, turintys gliuteno, yra puikus skaidulų ir B grupės vitaminų šaltinis. Be priežasties atsisakydami šių produktų, žmonės dažnai juos pakeičia brangesniais, labiau perdirbtais gaminiais, kuriuose neretai būna daugiau cukraus ar riebalų skoniui pagerinti.
Sriubos kultas ir skrandžio sveikata
Lietuviškoje kultūroje sriuba užima ypatingą vietą. Nuo mažens girdime frazę: „Būtina valgyti sriubą, kitaip susigadinsi skrandį“. Tačiau gastroenterologai teigia, kad tai tėra mitas. Sriuba yra tiesiog maistas, kuriame yra daug skysčių. Skrandžio sveikatai svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis ir reguliarumas, o ne tai, ar maistas yra skysto, ar kieto pavidalo. Nors šilta daržovių sriuba yra puikus ir sveikas pasirinkimas, ji nėra privaloma kasdienė panacėja nuo virškinimo ligų. Skrandį „sugadina“ ne sriubos nevalgymas, o nereguliarus maitinimasis, didelis perdirbto maisto, alkoholio vartojimas ir stresas.
Imunitetas ir peršalimo ligos: ar tikrai kaltas skersvėjis?
Atėjus šaltajam sezonui, vaistinės prisipildo žmonių, ieškančių stebuklingų piliulių imunitetui stiprinti, o pokalbiuose dominuoja baimė peršalti. Lietuvoje ypatingą statusą turi skersvėjis. Daugeliui tai atrodo baisiau už virusus. Tačiau medicininė tiesa yra paprasta: peršalimo ligas (gripą, slogą, gerklės uždegimą) sukelia virusai ir bakterijos, o ne oro judėjimas. Šaltis ar skersvėjis gali trumpam susilpninti gleivinės barjerines funkcijas, tačiau be patogeno (viruso) ligos nebus.
Klaidingi įsitikinimai apie imunitetą skatina ir neracionalų maisto papildų vartojimą:
- Vitamino C megadozės: Daugelis vis dar tiki, kad susirgus reikia gerti didžiulius kiekius vitamino C. Tyrimai rodo, kad tai nepadeda išvengti peršalimo, o ligos trukmę gali sutrumpinti tik labai nežymiai. Per didelis šio vitamino kiekis gali netgi pakenkti inkstams.
- Imuniteto „stiprinimas“ vaistais: Imunitetas yra sudėtinga sistema, kurios negalima tiesiog „įjungti“ tabletėmis. Geriausi būdai palaikyti sveiką imuninę sistemą yra nemokami: kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.
Antibiotikai – ne saldainiai, bet vis dar vartojami netinkamai
Tai bene pavojingiausia klaidų sritis. Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad antibiotikai yra universalus vaistas nuo visų ligų, kurias lydi karščiavimas. Dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius gripo simptomus, griebiasi antibiotikų likučių iš namų vaistinėlės arba bando jų įsigyti vaistinėje. Svarbu suprasti ir įsiminti: antibiotikai veikia tik bakterijas, jie visiškai neveikia virusų. Gripas, COVID-19, dauguma gerklės skausmų ir slogų yra virusinės kilmės.
Vartojant antibiotikus be reikalo, ne tik nepadedama organizmui, bet ir daroma žala: naikinama natūrali žarnyno mikroflora, kuri yra svarbi imunitetui, ir, kas blogiausia, skatinamas bakterijų atsparumas. Tai globali problema, dėl kurios ateityje paprastos infekcijos gali tapti mirtinos, nes antibiotikai tiesiog nebeveiks.
Detoksikacija ir organizmo „valymas“
Pavasarį ar po didžiųjų metų švenčių internete pasipila reklamos, siūlančios įvairias „organizmo valymo“ (detoksikacijos) programas, sultis, arbatas ar pleistrus, kurie neva ištraukia toksinus. Lietuviai noriai išbando šias priemones, tikėdamiesi greito efekto ir geresnės savijautos. Tačiau medicinos požiūriu, terminas „šlakai“ ar būtinybė specialiai valyti organizmą yra visiškai nepagrįsti.
Žmogaus organizmas turi itin efektyvią, evoliucijos eigoje ištobulintą valymo sistemą. Pagrindiniai „filtrai“ yra:
- Kepenys: Jos neutralizuoja kenksmingas medžiagas ir paruošia jas pašalinimui.
- Inkstai: Jie filtruoja kraują ir pašalina atliekas su šlapimu.
- Plaučiai, oda ir žarnynas: Taip pat atlieka svarbias šalinimo funkcijas.
Jokie brangūs gėrimai ar dietos neatliks šio darbo geriau nei sveiki organai. Jei žmogaus kepenys ar inkstai nustoja funkcionuoti, jam reikalinga skubi medicininė pagalba (dializė, transplantacija), o ne detoksikuojantis kokteilis. Geriausias būdas padėti savo „filtrams“ – neapkrauti jų alkoholiu, nerūkyti, gerti pakankamai vandens ir valgyti daug daržovių.
Vandens vartojimo mitai: ar tikrai reikia 8 stiklinių?
Vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau taisyklė apie privalomas 8 stiklines (arba 2 litrus) gryno vandens per dieną kiekvienam žmogui yra mitas, atsiradęs iš neteisingai interpretuotų senų rekomendacijų. Vandens poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugybės faktorių: kūno masės, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, prakaitavimo.
Be to, skysčius gauname ne tik gerdami vandenį. Arbata, kava (taip, ji taip pat skaičiuojama į skysčių balansą, nors turi lengvą diuretinį poveikį), sriubos, vaisiai ir daržovės – visa tai prisideda prie organizmo drėkinimo. Geriausias indikatorius, kad jums trūksta skysčių, yra troškulys ir šlapimo spalva (ji turėtų būti šviesiai gelsva). Versti save gerti vandenį per prievartą, kai to nesinori, nėra būtina.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Apžvelgus pagrindines temas, verta atsakyti į konkrečius klausimus, kurie dažnai kyla diskusijose apie sveikatą.
-
Ar tiesa, kad rudasis cukrus yra sveikesnis už baltąjį?
Ne, tai mitas. Rudasis cukrus dažniausiai yra tas pats baltasis cukrus, tik su nedideliu melasos kiekiu, kuris suteikia spalvą. Kalorijų ir poveikio organizmui (insulino šuolių) prasme jie yra praktiškai identiški. Cukraus vartojimą reikėtų riboti nepriklausomai nuo jo spalvos. -
Ar skaitymas tamsoje gadina akis?
Skaitymas esant prastam apšvietimui gali sukelti akių nuovargį, įtampą, galvos skausmą ar laikiną akių išsausėjimą, tačiau ilgalaikės žalos regėjimui ar trumparegystės tai nesukelia. Visgi, komfortui užtikrinti rekomenduojamas geras apšvietimas. -
Ar prakaitavimas sporto metu reiškia, kad dega riebalai?
Prakaitavimas yra organizmo vėsinimosi mechanizmas, o ne riebalų tirpimo rodiklis. Galite gausiai prakaituoti pirtyje, bet tai nereiškia, kad metate svorį (prarandate tik vandenį). Riebalų deginimas priklauso nuo treniruotės intensyvumo ir kalorijų deficito, o ne nuo išlieto prakaito kiekio. -
Ar galima „prisisportuoti“ tik pilvo presą ir numesti riebalus tik nuo pilvo?
Lokalaus riebalų deginimo (tik nuo pilvo, šlaunų ar rankų) natūraliais būdais pasiekti neįmanoma. Treniruojant pilvo presą, stiprėja raumenys, tačiau riebalinis sluoksnis mažėja tolygiai nuo viso kūno, priklausomai nuo genetikos, kai sukuriamas energijos deficitas. -
Ar mikrobangų krosnelėje šildomas maistas praranda maistines savybes arba tampa kenksmingas?
Ne. Mikrobangos veikia priversdamos vandens molekules virpėti, taip sukuriant šilumą. Tai nekeičia maisto cheminės sudėties taip, kad jis taptų nuodingas. Tiesą sakant, dėl trumpesnio gaminimo laiko, mikrobangų krosnelėje daržovės kartais išsaugo net daugiau vitaminų nei ilgai verdamos vandenyje.
Kritinis mąstymas kaip sveikatos pagrindas
Apibendrinant gausybę mitų, matyti bendra tendencija: žmonės ieško paprastų, greitų sprendimų sudėtingoms problemoms arba vadovaujasi baimėmis, o ne faktais. Didžiausia klaida, kurią daro lietuviai, yra ne vieno ar kito konkretaus mito tikėjimas, bet šaltinių, iš kurių gaunama informacija, nevertinimas kritiškai. Kaimyno patarimas, straipsnis abejotinos reputacijos portale ar influencero reklama socialiniuose tinkluose dažnai priimami kaip lygiaverčiai gydytojo rekomendacijoms.
Norint išvengti klaidų, kurios kainuoja sveikatą ir pinigus, būtina ugdyti sveikatos raštingumą. Prieš imantis radikalių dietų, perkant brangius papildus ar užsiimant savigyda, verta užduoti sau kelis klausimus: ar šis teiginys pagrįstas moksliniais tyrimais? Kas skleidžia šią informaciją – specialistas ar pardavėjas? Ir svarbiausia – visada konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris mato visą jūsų sveikatos paveikslą, o ne tik pavienius simptomus. Sveikata yra ilgalaikis projektas, reikalaujantis nuoseklumo, o ne stebuklingų burtų.
