Beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyręs jausmą, kai ryte sunku pakilti iš lovos, o kiekvienas judesys sukelia diskomfortą. Dažniausiai dėl to kaltiname vakarykštę treniruotę, nepatogią miego poziciją ar tiesiog bendrą nuovargį po sunkios darbo savaitės. Tokiais atvejais poilsis ir karšta vonia paprastai išsprendžia problemą. Tačiau ką daryti, jei varginantis viso kūno raumenų skausmas nepraeina savaitėmis, o jokių akivaizdžių priežasčių, pavyzdžiui, fizinio krūvio, nebuvo? Gydytojai pabrėžia, kad užsitęsusi mialgija (raumenų skausmas) gali būti ne tik nuovargio, bet ir rimtų sisteminių ligų, infekcijų ar net lėtinių sutrikimų pranašas. Svarbu mokėti atskirti paprastą raumenų maudimą nuo simptomų, kurie reikalauja skubios medicininės intervencijos.
Kodėl skauda raumenis: nuo fiziologijos iki patologijos
Raumenų skausmas, medicinoje vadinamas mialgija, gali būti lokalus (skauda vieną konkrečią vietą) arba difuzinis (skausmas apima visą kūną). Jei lokalų skausmą dažniausiai sukelia traumos ar patempimai, tai viso kūno skausmas yra kur kas sudėtingesnis reiškinys. Tai signalas, kad organizme vyksta sisteminis procesas.
Dažniausios priežastys, kodėl jaučiate viso kūno maudimą, gali būti gana banalios, tačiau jas būtina įvertinti prieš ieškant sunkių ligų:
- Fizinis pervargimas: Net jei nesportavote, sunkus fizinis darbas ar neįprasta veikla gali sukelti pieno rūgšties kaupimąsi ir mikroskopinius raumenų skaidulų plyšimus.
- Stresas ir įtampa: Lėtinis stresas verčia organizmą nuolat būti „kovok arba bėk“ būsenoje. Dėl to raumenys yra nuolat įsitempę, kas ilgainiui sukelia skausmą ir sustingimą.
- Miego trūkumas: Miegas yra būtinas raumenų regeneracijai. Jei nuolat neišsimiegate, organizmas nespėja atstatyti audinių, o skausmo slenkstis žymiai sumažėja.
Virusinės infekcijos: dažniausia ūmaus skausmo priežastis
Viena dažniausių priežasčių, kodėl staiga pradeda skaudėti visą kūną, yra virusinė infekcija. Tai klasikinis gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų simptomas. Virusams patekus į organizmą, imuninė sistema išskiria uždegimines medžiagas (citokinus), kurios kovoja su infekcija, tačiau kartu sukelia ir raumenų uždegimą bei skausmą.
Gripui būdingas staigus, stiprus „kaulų laužymas“, kuris dažnai pasireiškia dar prieš pakylant temperatūrai. Tuo tarpu COVID-19 atveju nugaros ir pečių juostos skausmai gali išlikti net ir pasveikus, kaip „ilgojo kovido“ dalis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei raumenų skausmas atsirado kartu su karščiavimu, šaltkrėčiu ar gerklės skausmu, tikėtina, kad tai infekcinės kilmės mialgija, kuri praeis gydant pagrindinę ligą.
Fibromialgija: paslaptinga lėtinio skausmo liga
Jei viso kūno skausmas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ir gydytojai neranda jokių uždegimo požymių kraujyje, dažna diagnozė yra fibromialgija. Tai lėtinis skausmo sindromas, kuriam būdingas jautrumas prisilietimams, nuolatinis nuovargis ir miego sutrikimai. Manoma, kad sergant šia liga, smegenys neteisingai apdoroja skausmo signalus, todėl net menkiausias dirgiklis sukelia stiprų skausmą.
Fibromialgija dažniau serga moterys. Pacientai dažnai skundžiasi, kad jaučiasi taip, lyg sirgtų gripu, tačiau šis jausmas niekada nepraeina. Skausmas gali „migruoti“ iš vienos kūno dalies į kitą, tačiau dažniausiai apima kaklą, pečius, nugarą ir klubus. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji stipriai blogina gyvenimo kokybę ir reikalauja kompleksinio gydymo.
Autoimuninės ligos ir uždegiminiai procesai
Rimtesnė viso kūno skausmo priežastis – autoimuninės ligos, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo paties audinius. Tokiu atveju raumenų skausmas yra tik vienas iš daugelio simptomų.
Reumatoidinis artritas ir vilkligė
Nors reumatoidinis artritas pirmiausia pažeidžia sąnarius, uždegiminis procesas gali persimesti ir į aplinkinius raumenis, sukeldamas bendrą kūno silpnumą. Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) taip pat pasireiškia sąnarių ir raumenų skausmais, dažnai kartu su specifiniu bėrimu ant veido ir dideliu nuovargiu.
Polimialgija (Polymyalgia Rheumatica)
Tai uždegiminė būklė, dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms. Jai būdingas rytinis sustingimas ir skausmas pečių bei klubų srityse. Skirtingai nei fibromialgijos atveju, sergant polimialgija kraujo tyrimai rodo didelį uždegimą (padidėjęs ENG ir CRB rodiklis). Gydymas kortikosteroidais paprastai greitai palengvina simptomus, tačiau delsti negalima.
Vaistų šalutinis poveikis: statinai ir miopatija
Kartais raumenų skausmo priežastis slypi vaistinėlėje. Vienas geriausiai žinomų vaistų, galinčių sukelti raumenų pažeidimus, yra statinai – vaistai, skirti cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Nors jie yra gyvybiškai svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, daliai pacientų jie sukelia šalutinį poveikį – miopatiją.
Statinių sukeltas skausmas dažniausiai jaučiamas šlaunų, pečių ir žastų raumenyse. Jis gali pasireikšti kaip silpnumas, sunkumas kelti rankas ar lipti laiptais. Nutraukus vaistų vartojimą (tik pasitarus su gydytoju), simptomai paprastai išnyksta. Visgi, retais atvejais gali išsivystyti rabdomiolizė – pavojingas raumenų irimas, galintis pakenkti inkstams.
Mitybos trūkumai: ko trūksta jūsų raumenims?
Raumenų funkcijai būtinas tinkamas elektrolitų ir vitaminų balansas. Jei organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, raumenys gali pradėti spazmuoti, tapti skausmingi ar silpni.
- Vitaminas D: Didelis vitamino D trūkumas sukelia kaulų ir raumenų skausmą, bendrą silpnumą. Lietuvoje šio vitamino trūksta daugumai gyventojų, ypač šaltuoju metų laiku.
- Magnis ir Kalis: Šie mineralai atsakingi už raumenų atsipalaidavimą. Jų trūkumas dažnai pasireiškia naktiniu mėšlungiu ir nuolatiniu raumenų tempimu.
- Dehidratacija: Vandens trūkumas mažina kraujo tūrį, todėl raumenys gauna mažiau deguonies, kaupiasi toksinai, atsiranda skausmas.
Erkinės infekcijos: Laimo liga
Vasaros ir rudens laikotarpiu atsiradęs sąnarių ir raumenų skausmas gali būti Laimo ligos požymis. Nors daugelis tikisi pamatyti klasikinę „migruojančią eritemą“ (raudoną dėmę su šviesiu centru), ji atsiranda ne visada. Laimo liga gali prasidėti tiesiog kaip stiprus, gripą primenantis sindromas su raumenų skausmais. Negydoma infekcija gali pereiti į lėtinę formą, sukeliančią ilgalaikius neurologinius ir reumatologinius pažeidimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie raumenų skausmus ir jų kilmę.
- Klausimas: Ar nerimas gali sukelti fizinį raumenų skausmą?
Atsakymas: Taip, psichosomatinis skausmas yra realus reiškinys. Nerimo metu raumenys nuolat įsitempia, ypač pečių ir kaklo srityje, kas ilgainiui sukelia lėtinį skausmą ir diskomfortą visame kūne. - Klausimas: Kada dėl raumenų skausmo reikia skubiai vykti į ligoninę?
Atsakymas: Skubios pagalbos reikia, jei skausmą lydi labai tamsus (kolos spalvos) šlapimas, didelis silpnumas, aukšta temperatūra, vėmimas arba jei skausmas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus. Tai gali būti rabdomiolizės požymiai. - Klausimas: Ar karšta vonia tinka esant bet kokiam raumenų skausmui?
Atsakymas: Ne visada. Jei skausmą sukėlė šviežia trauma ar ūmus uždegimas (yra patinimas, paraudimas), karštis gali pabloginti situaciją. Tokiu atveju geriau tinka šaltis. Lėtiniam skausmui ar įtampai mažinti šiluma yra naudinga. - Klausimas: Kokius tyrimus reikėtų atlikti pirmiausia?
Atsakymas: Gydytojas paprastai skiria bendrą kraujo tyrimą, C-reaktyvinį baltymą (uždegimui nustatyti), elektrolitų (K, Mg, Ca) tyrimą bei kreatinkinazės (CK) tyrimą, kuris parodo raumenų pažeidimo lygį.
Kada būtina kreiptis į gydytojus: raudonos vėliavos
Nors dauguma raumenų skausmų yra nepavojingi ir praeina savaime, yra simptomų derinys, kurį gydytojai vadina „raudonomis vėliavomis“. Tai ženklai, kad organizme vyksta rimtas patologinis procesas, kurio negalima ignoruoti.
Nedelsdami kreipkitės į medikus, jei:
- Skausmas atsirado staiga ir yra nepakeliamas.
- Jaučiate raumenų silpnumą (sunku atsistoti nuo kėdės, pakelti rankas, šukuotis).
- Skausmo vietoje atsirado patinimas, paraudimas ar karštis.
- Pastebėjote bėrimą, ypač po pasivaikščiojimo gamtoje (erkių pavojus).
- Skausmą lydi svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar ilgalaikis karščiavimas.
Prevencija ir pagalba sau namų sąlygomis
Jei gydytojas nenustatė rimtos ligos, o skausmas yra gyvenimo būdo pasekmė, savijautą galima žymiai pagerinti pakeitus kasdienius įpročius. Svarbiausia taisyklė – judėjimas. Nors skaudant raumenims norisi gulėti, nejudrumas tik didina sustingimą. Lengva mankšta, tempimo pratimai, joga ar plaukimas gerina kraujotaką ir padeda pašalinti medžiagų apykaitos produktus iš raumenų.
Atkreipkite dėmesį į savo darbo vietos ergonomiką. Jei dirbate sėdimą darbą, darykite pertraukas kas 45 minutes. Į mitybos racioną įtraukite produktų, turinčių priešuždegiminių savybių: riebios žuvies, riešutų, uogų, ciberžolės. Taip pat rekomenduojama reguliariai atlikti kontrastinį dušą, kuris tonizuoja kraujagysles ir gerina raumenų aprūpinimą deguonimi. Atminkite, kad lėtinis skausmas dažnai yra kūno pagalbos šauksmas, prašantis sulėtinti tempą ir pasirūpinti savimi.
