Žinome, kad su tinkama parama ir pagalba vaikai išmoksta išreikšti ir valdyti savo emocijas,
spręsti konfliktus ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais, suprasti kito žmogaus požiūrį bei
tinkamais būdais komunikuoti su aplinka. Šie socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra būtini
sėkmingam vaiko vystymuisi, padeda efektyviai mokytis bei yra siejami su teigiamomis
pasekmėmis vėlesniame gyvenimo etape.
Praėjusiais metais projekto vaiko gerovė ir emocinė sveikata temose nagrinėjome dvi
kompetencijas: savęs pažinimą ir savikontrolę. Jau žinome, kad tik pažinus ir įvardinus savo
emocijas, vaikai gali išmokti ir jas valdyti. Kartu mokėmės dar neatrastų emocijų pavadinimų,
ieškojome savo stiprybių, mokėmės pasitikėti savimi, o taip pat ir kontroliuoti emocijų sukeltas
bangas, mokėmės valdyti stresą ir įtampą atlikdami įvairius atsipalaidavimo pratimus ir
valdėme save kitais būdais.

Tiems ugdytojams, kurie dalyvauja pirmą kartą, rekomenduojame peržiūrėti video medžiagą:
2018: https://youtu.be/PB_VlED_Rg4
2019: https://youtu.be/EdrOgXzihHw
2020: https://youtu.be/XSiiEq-chSw

Susipažinus su emocijomis, ne mažiau svarbu turėti ir socialinių įgūdžių - suprasti kito emocijas,
gebėti suprasti ir užjausti, džiaugtis mūsų skirtumais, jausti pagarbą vienas kitam, gebėti
tinkamai bendrauti, dirbti komandose ir dar daug kitko. Geriau suprasti vienas kitą gali padėti
verybių identifikavimas, tiek savo, tiek aplinkinių.
Štai keli teiginiai, kurie gali priversti susimąstyti kiekvieną:

o Vertybės yra mūsų gyvenimo pagrindas.
o Dažnai patys mes net nežinome savo vertybių.
o Vertybės susijusios su tuo, kas mums patinka ir kas nepatinka.
o Vertybės veikia požiūrių ir įsitikinimų formavimąsi.

Taigi, kaip galime padėti vaikams išsiaiškinti savo ir draugų vertybes?

Pažinti vertybes šiemet Jus kviečia Irma Liubertienė kartu su superheroje Una Superbičiule!
Emocinė sveikata I:
https://www.youtube.com/watch?v=mVYkadUMC5I

Emocinė sveikata II:
https://www.youtube.com/watch?v=-52EVtJ386o

Emocinė sveikata III:
https://www.youtube.com/watch?v=ilGEMwZ66FM

Emocinė sveikata IV:
https://www.youtube.com/watch?v=sja_PLlpGvA

Emocinė sveikata V:
https://www.youtube.com/watch?v=77SUF80esOI

Supažindinkite vaikus su vertybėmis kartu žiūrėdami trumpus video reportažus ir atlikdami
užduotis – užsirašant, kas kiekvienam vaikui svarbu. Būtinai skirkite laiko aptarimui,
klausimams. Vaikams jų gali kilti. Pasidalinkite tarpusavyje surinkta informacija – taip geriau
pažinsite vieni kitus. Pabūkite pavyzdžiu ir papasakokite apie savo vertybes. Jeigu vaikams kyla
sunkumų identifikuoti, kas jiems patinka, kas džiugina, o kas kelia niūrias emocijas, pasiūlykite
keletą skirtingų variantų, kad galėtų išsirinkti, užduokite papildomų klausimų. Jums neturėtų
būti sunku, nes vaikus pažįstate ir iš šono matote, kokie jie, kas jiems svarbu, kas juos veikia.
Siekiant stiprinti emocinę sveikatą, kviečiame kiekvieną dieną atsipūsti kelias minutes nuo
protinės veiklos ir atlikti po keletą veiklų ir užduočių per dieną. Nepamirškite, kad turite ir visą
arsenalą fizinio aktyvumo veiklų, kurias taip pat siūlome įtraukti į dienos eigą.

Užduotys ir veiklos:

1. Tam, kad vaikai galėtų įvardinti, kaip jaučiasi, jiems svarbu turėti tam tikrą žodyną, o jį
padėti susikurti galite Jūs ir darbas kartu. Išmokite/prisiminkite emocijų pavadinimus.
Jeigu vaikams sunkiai sekasi parinkti reikiamus žodžius, pradėkite nuo spalvų.
Jeigu vaikai jau pažengę, prisiminkite pagrindines emocijas, ar net visas 64-ias, kurias pernai
mokėmės iš emometro.

kiekvieno vaiko prašyti atsinešti savo nuotrauką arba kartu pasigaminti vardo korteles ir kas
rytą nuotrauką/vardo kortelę prisegti prie tam tikros emocijų grupės / konkrečios emocijos.
Taip galėsite sekti vaikų savijautą, o dienos eigoje ją koreguoti. Galite po pietų pratimą
pakartoti ir paprašyti pakeisti nuotraukos/vardo kortelės vietą emocijų grupėje. Taip parodysite
vaikams, kad emocijos nebūtinai užsilaiko labai ilgai, jos keičiasi, jas supratus ir patiems
lengviau jas pakeisti.
Emocijų ratui ar medžiui galite naudoti pagrindines 5 emocijas: pasišlykštėjimas, baimė, pyktis,
liūdesys, džiaugsmas.
Priminimui trumpas video vaikams: https://www.youtube.com/watch?v=-
5Fw_1UljEU&list=PLLvfSd0yp_8VkGICbx-Vf77ZoolFAVudh&index=17 

2. Jeigu vaikams sunkiau sekasi įvardinti savo emocijas, pamažu mokykite juos tai padaryti.
Svarbiausia, atkreipkite dėmesį ir pastebėkite. Kai pastebite tam tikrą būseną, galite paklausti -
Ar gali būti, kad esi susirūpinęs? Gal papasakotum kodėl/ kas nutiko? Jeigu vaikai papasakoja ir
matote, kad kita emocija tiktų labiau - paminėkite emociją, kad kitą kartą vaikas galėtų ją pats
panaudoti. Taip pat emocijų pažinimo ir dalinimosi galite mokyti pasakodami patys apie save - tai puikiausias pavyzdys vaikams. Kai pasakysite kaip jaučiatės ir nurodysite priežastį, vaikai turės ne tik teisingos praktikos pavyzdį, tačiau ir supras, kad dalintis tuo, ką jaučia, yra naudinga. Būtinai mokykite ir gerbti vienas kitą - išklausyti, užjausti, būti dėmesingiems. Papasakokite, kaip jaučiatės ir kodėl. Nenaudokite tik teigiamų pavyzdžių, kad nesukurtumėte ydingos praktikos, nes blogų emocijų nėra. Visos emocijos yra natūralios ir reikalingos, svarbiausia, kad emocijos sukeltas elgesys būtų kontroliuojamas. Pavyzdžiui:

o Šiandien jaučiuosi džiaugsmingai, nes kolega švenčia gimtadienį ir pavaišino visus
vaisiais.
o Ryte jaučiausi suirzęs (-usi), nes pavėlavau į autobusą. Kitą kartą pasistengsiu nevėluoti.
O jei pavėluosiu, pasistengsiu nesierzinti, nes kitas autobusas atvažiuos už kelių
minučių. Vaikai gali pradėti žodžiu "aš" ir pratęsti sakinį su priežastimi atsakant į klausimą "kodėl". Pavyzdžiui: aš jaučiuosi supykęs, nes Rita paėmė mano pieštuką neatsiklaususi. Galite tokį pratimą atlikti kartą per dieną – paprašyti kiekvieno garsiai įvardinti kaip jaučiasi ir nurodyti
priežastį.

3. Padėkite vaikams suprasti, kokio elgesio iš jų tikimasi – kartu susikurkite klasės
taisykles, pavyzdžiui:
o Klausomės, kai kiti kalba.
o Kalbame paeiliui.
o Gerbiame kitų nuomonę ir t.t.
Priminkite vaikams sutartas komunikacijos taisykles kiekvieną kartą, kai skirsite komandinį
darbą. Pagirkite, kai vaikai laikosi šių taisyklių. Akivaizdu, kad konfliktai vis tiek kils, tačiau
svarbu ne vengti konfliktų, bet mokytis juos išspręsti. Atkreipkite dėmesį, kad visuomet
lengviau kalbėti apie konfliktus, kai situacija klasėje yra rami ir konflikto nėra, todėl iš anksto
ruoškite vaikus tokioms situacijoms. Galite nupasakoti jau matytą konfliktinę situaciją ir
paprašyti vaikų ją suvaidinti ir taikiai išspręsti konfliktą. Svarbu, kad tai būtų konflikte
nedalyvavę, t.y. situacijai neutralūs vaikai.

4. Atėjo laikas pertraukėlei ir reikia atsipūsti? Pūskite! Muilo burbulus! Paprašykite vaikų
užsimerkti, o Jūs švelniai ir neskubant jiems papasakokite: Įsivaizduokite, kad esate lauke.
Įsivaizduokite, kad kairėje rankoje laikote stebuklingą muilo burbulų tūbelę. (paprašykite tai
pavaizduoti užsimerkus) Dešine ranka pamirkote lazdelę į tūbelę. (paprašykite tai
pademonstruoti vis dar užsimerkus) Giliai giliai įkvėpkite. Ir pūskite tiek burbulų, kiek tik galite.
O jų bus laaaabai daug, nes juk mūsų muilo burbulai stebuklingi!
Išmokite šį pratimą, kai vaikai ramūs ir nejaučia įtampos, o vėliau kartokite, kai matote, kad
emocijos yra išsibalansavusios ir reikia atokvėpio minutėlės.

5. Pasigaminkite didelį atsipalaidavimo pertraukėlėms skirtą kubą. Su vaikais sutarkite
pavadinimą, pavyzdžiui, “smegenų atostogos”, “proto poilsis”, “atsipalaidavimo kubas” ar kažką
įdomesnio, svarbu, kad visi naudotumėte vieną bendrą pavadinimą. Pagal žemiau pateiktą
formą, išsikirpkite arba suklijuokite iš atskirų kartono lapų Jūsų pageidaujamo dydžio kubą -
kuo didesnis, tuo smagiau bus jį risti! Ant kiekvienos kubo pusės užrašykite atsipalaidavimo
pratimo pavadinimą ir darykite pertraukėles po intensyvios protinės veiklos – meskite kubą ir
atlikite pratimą, kuris išsiridens! Būtinai leiskite vaikams risti kubą – jiems tai bus pramoga ir
tegul tas, kad ridena kubą praveda atitinkamą atsipalaidavimo pratimą.
Atsipalaidavimo pratimų pavyzdžiai:

o Kvėpavimo pratimas – atsisėskite patogiai. Lėtai įkvėpkite per nosį mintyse
skaičiuodami iki 3. Sulaikykite kvėpavimą tol, kol mintyse skaičiuosite iki 4. Tuomet
iškvėpkite pro burną mintyse skaičiuodami iki 5. Tai darykite lėtai. Kartokite bent 2-3
minutes.
o Juoko pratimas – juokitės bent 1 minutę! Sutarkite, kad kiekvieną kartą išridenus juoko
pratimą ilginsite juoko dozę po 1 minutę!
o Superherojaus pratimas – pasirinktinai bent 30s išlaikykite super pozas: atsistokite,
kojos kiek plačiau nei pečiai, kūnas ištiestas, rankos iškeltos į viršų, kumščiai sugniaužti.
Taip atrodo supermenas prieš pakildamas į orą. Arba atsistokite, kojos kiek plačiau nei
pečiai, krūtinė atstatyta į priekį, rankos arba kumščiai ant klubų. Taip atrodo
supermoteris! Naudokite laikmatį.
o Piešimo pratimas – sutelktas dėmesys atpalaiduoja. Leiskite vaikams kopijuoti
paveikslėlius, piešti ar tiesiog spalvinti kelias minutes.
o Širdies dūžių pratimas – visi pridėkite ranką prie širdies ir jauskite širdies plakimą bei į jį
susitelkite. Vaikai gali tyliai atkartoti širdies ritmą balsu. Koncentracija į vieną konkretų
dalyką padės atsipalaiduoti.
o Vizualizacijos pratimas – užsimerkite ir įsivaizduokite atpalaiduojančią aplinką – mišką,
kuriame vaikštote, ežerą šiltą vasaros dieną ir maudynes jame, paukščių čiulbėjimą,
upelio čiurlenimą ar bet ką, kas tuo metu atrodys malonu ir ramu. Jei vaikams padėtų, Jūs
galite papasakoti, ką jie turėtų įsivaizduoti. Pratimą atlikite bent kelias minutes.

6. Pristatykite vaikams vertybių pavyzdžius:
Pasiekimai. Bendruomenė. Nuoširdumas. Žinios. Punktualumas. Atsakomybė. Statusas.
Kantrybė. Laisvė. Jautrumas. Nuotykiai. Kūrybiškumas. Profesionalumas. Sąžiningumas.
Apdovanojimai. Spontaniškumas. Bendradarbiavimas. Įsisąmoninimas. Užuojauta. Pusiausvyra.
Privatumas. Ryšys. Mokymasis. Tvarka. Saugumas. Santykiai. Rizika. Teisingumas. Šeima.
Malonumai. Efektyvumas. Draugystė. Meilė. Laimėjimai. Savigarba. Išmintis. Sėkmė.
Patikimumas. Iššūkiai. Sveikata. Augimas. Lojalumas. Pripažinimas. Stabilumas. Supratimas.
Atvirumas. Ramybė. Ir dar daug kitų.

7. Pristatykite vaikams pagrindines olimpizmo vertybes: tobulėjimas, pagarba, draugystė.
Tobulėti – daryti viską, ką gali, ir sporto aikštelėje, ir profesiniame gyvenime. Svarbu ne tiek
laimėti, kiek dalyvauti, daryti pažangą ir siekti sveikatinančios kūno, valios ir proto darnos.
Pagarba aprėpia pagarbą sau ir savo kūnui, kitiems žmonėms, taisyklėms ir tvarkai, sportui ir
aplinkai.
Draugystė skatina žiūrėti į sportą kaip į galimybę siekti tarpusavio supratimo tarp žmonių ir
tautų visame pasaulyje.
Šioms vertybėms olimpinėse žaidynėse ir jaunimo olimpinėse žaidynėse tenka pagrindinis
dėmesys. Ar pavyks Jums skatinti laikytis šių vertybių fizinio ugdymo pamokose? Priskirkite
kiekvienai savaitės fizinio ugdymo pamokai po vieną vertybę.
Fizinio ugdymo pamokų veiklų pavyzdžiai:
Pagarba. Sportininkai, turintys regėjimo negalią gali dalyvauti bėgimo varžybose padedami
vedlio. Padėti mokiniams suvokti neįgaliesiems sportininkams iškylančius sunkumus galima
šiuo būdu: didelėje sporto aikšėje paprašykite vieną vaiką užsirišti ant akių raištį ir priskirkite
jam vedlį. Tegul jie susikimba rankomis ir bėga kartu. Vedlys turi iš anksto žodžiu įspėti apie
pasitaikysiančias kliūtis, tokias kaip balos ar duobutės. Paprašykite abiejų vaikų pasikeisti
vietomis. Rotuokite vaikus ir leiskite išbandyti šį pratimą ir suvokti iškylančius sunkumus.
Draugystė. Kartu sukurkite olimpinį deglą (naudokite kartoną ar kitas prieinamas medžiagas).
Skirkite užduotį mažiesiems vieną fizinio ugdymo pamoką išlaikyti deglą iškeltą aukštai į viršų.
Svarbi sąlyga, kad visi vaikai būtų turėję degalą rankose. Stebėkite, kaip vaikai dalijasi deglu,
patarkite kaip išlaikyti jį ilgiau, kaip vienas kito paprašyti pagalbos, kaip nepasiduoti ir ieškoti
sprendimų kartu einant vieno tikslo link.
Tobulėjimas. Suporuokite vaikus ir paprašykite vienas kitą išmokyti dalykų, kurie kitam
nesiseka. Pavyzdžiui, vienam vaikui sunkiau sekasi šokti į tolį, tegul kitas pabando paaiškinti ir
padėti išmokti šio veiksmo. Tai gali būti maži dalykai ir nebūtinai susiję su sportiškumu. Galbūt
vienas kitą gali išmokyti nupiešti šunį ar priminti gerti daugiau vandens. Svarbu, kad vaikas pats identifikuotų savo silpnąją vietą ir būtų pasiruošęs patobulėti.

8. Kartu išmokite suvaldyti pykčio emociją. Papasakokite vaikams, kaip vėžliai geba sulysti
į savo kiautą ir ten tūnoti bei būti nepažeidžiami. Pasitreniruokite būti vėžliukais! Pasiūlykite,
kad vaikui pajutus stiprų pyktį jis įsivaizduotų, jog yra vėžliukas ir sulystų į savo kiautą – galbūt
nuleis galvą ar stipriai save apkabins, sutarkite, kaip kiekvienas vaikas klasėje mato vėžliuką
kiaute. Savo kiaute mažieji vėžliukai gali tris kartus giliai įkvėpti ir kartoti žodžius – aš galiu
nurimti ir išlysti tik tada, kada jausis nusiraminę ir pasiruošę ieškoti problemos sprendimo.
Svarbu pasimokyti pratimo tada, kol dar nėra susiklosčiusi įtempta situacija. Vėliau vaikams bus kur kas lengviau pratimą pritaikyti.

9. Aptarkite su vaikais, kas yra blogi komunikavimo įpročiai. Paklausinėkite vaikų, ko jie
nemėgsta, ką nemandagaus pastebi bendraujant, ką darant pašnekovui patys jaučiasi negerai.
Pateikite neteisingų komunikavimo formų pavyzdžių: išsiblaškymas ar nesutelktas dėmesys
kalbantis, bėgiojančios ir į pašnekovą nežiūrinčios akys, pakeltas tonas ar šaukimas, akių
vartymas, pertraukinėjimas, murmėjimas ir kita.
Kartu su vaikais sukurkite tinkamo bendravimo gaires ir pasikabinkite jas ant sienos ar
susirašykite lentoje. Pavyzdžiui: linktelėjimai rodant, kad klausomasi, akių kontaktas,
naudojamos veido išraiškos atreaguojant į informaciją, užduodamas patikslinamasis klausimas
ir kt. Galite suvaidinti keletą situacijų, kai du pašnekovai tinkamai bendrauja.

10. Paprašykite vaikų atsinešti kuo daugiau emocijų į mokyklą. Tiksliau paprašykite, kad
vaikai ieškotų išmoktų emocijų žurnaluose ar paveikslėliuose. Kartu sugrupuokite emocijas ir
sukurkite emocijų koliažią. Taip vaikams padėsite pažinti mimikas ir veido išraiškas,
atspindinčias tam tikras emocijas, plėsite jų akiratį ir kartu galėsite aptarti ir nuspręsti, kur kokia emocija priklauso.

11. Savaitės pabaigoje paprašykite vaikų nupiešti savo vertybių herbą. Jeigu vaikai dar maži,
padėkite jiems užsirašyti savo vardą ir paprašykite iliustruoti keturias vertybes, kurios jiems
svarbiausios. Jeigu matote, kad savaitės eigoje sunkiau sekėsi išsigryninti vertybes, galite
prašyti vaikų užduotį atlikti savaitgalį kartu su tėveliais. Tačiau bet kuriuo atveju mažiesiems
reikia Jūsų pagalbos suprantant ir įsisavinant vertybių temą. Juk kartais net mes patys
nepagalvojame ir neįvardijame savo vertybių! Būtinai skirkite laiko ir išklausykite kiekvieną
vaiką pristatant savo verbynių herbą kitą dieną ar savaitę!