Apie mus
Naujienos
OK narių naujienos
Renginiai
Konkursai
OVUP
KFU

Olimpinio mėnesio 1 savaitė - Fizinis aktyvumas

Olimpinio mėnesio 1 savaitė - Fizinis aktyvumas

Pasaulis jau daugiau nei 10 metų nebekalba išskirtinai tik apie fizinio aktyvumo svarbą ir naudą. Jau ir Lietuvoje, ypač Covid-19 krizės akivaizdoje, kai ribojamos galimybės sportuoti, lankyti būrelius, organizuojamos nuotolinės pamokos, vis dažniau girdime, koks svarbus yra fizinės ir emocinės sveikatos balansas. Išgirstame ir terminą fizinis raštingumas. Smagu girdėti, kad vos 1,7 proc. dalyvaujančių pedagogų nėra girdėję šio termino! „Kalbėdami apie raštingumą, dažniausiai galvojame apie skaitymą ir rašymą. Tačiau fizinis raštingumas žmogaus gyvenime turi ne mažesnę reikšmę. Tai – išsiugdyti taisyklingo judėjimo įgūdžiai, motyvacija ir atsakomybė būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Fizinis raštingumas yra raktas į sveikesnės visuomenės kūrimą, todėl apie tai kalbėti reikia garsiai, o pradėti ugdyti – nuo mažens“, – sako LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Judėjimo įgūdžiai ir fizinės ypatybės

Pagrindinius galima išskirti:

o Ėjimas / bėgimas;

o Šuolis į aukštį / tolį;

o Atmušimas (ranka arba pvz. rakete);

o Gaudymas (kamuolio);

o Pusiausvyra;

o Lankstumas;

o Greitumas;

o Ištvermė;

o Jėga

o Stūmimas / traukimas;

o Metimas;

o Šokinėjimas;

o Šuoliavimas;

o Spyrimas;

o Gebėjimas saugiai nusileisti;

o Judesių koordinacija.

Suprantama, kad šie kaip ir visi kiti įgūdžiai yra nuolatos lavinami ir priklauso pirmiausia nuo

mūsų fizinių ypatybių, tokių kaip greitis, jėga, ištvermė bei, žinoma, aplinkos, kurioje judame.

Kiekvienai sporto šakai ar fizinei veiklai yra reikalingi skirtingi įgūdžiai. Vėliau šie įgūdžiai

susijungia ir formuoja sportinę praktiką. Tik turėdamas tam tikrus įgūdžius vaikas atranda

pasitikėjimą savimi.

Motyvacija ir pasitikėjimas

Įgyvendindami įvairias fizines veiklas, mes nuolat mokomės, įveikdami iššūkius atrandame

naujų galimybių bei įgūdžių, tai skatina labiau savimi pasitikėti. Pasitikintis ir pozityviai

nusiteikęs asmuo jau pats iš savęs nori būti fiziškai aktyvus, todėl labai tikėtina, jis įtrauks fizinį

aktyvumą į savo kasdienę veiklą.

Žinios ir supratimas

Turime gebėti identifikuoti fizinius įgūdžius ir jų svarbą, žinoti, ką daryti su konkrečiais įgūdžiais, kaip juos lavinti, suvokti sveikos gyvensenos svarbą (į ją įeina tiek sveika mityba, tiek emocinė sveikata bei kokybiškas miegas, socialinės kompetencijos), gebėti vertinti savo būseną, norėti ir siekti tobulėjimo.

Būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą

Esame atsakingi prieš save bei prieš kitus, todėl turime nuolat būti fiziškai aktyvūs, gebėti susikurti iššūkius skirtingose fizinio aktyvumo veiklose. Vaikai turi išbandyti kuo daugiau sporto šakų tam, kad ugdytų kuo daugiau skirtingų įgūdžių, turi norėti ne tik tobulėti, bet ir tęsti įsitraukimą į sportines ar fizines veiklas, todėl veikla turi būti įdomi ir įvairi.

KAIP GALIME PADĖTI VAIKAMS UGDYTI FIZINĮ RAŠTINGUMĄ?

Užtikrinti, kad visos fizinio ugdymo pamokos vyktų kaip suplanuota, įtraukti visus vaikus į fizinio ugdymo pamokas, organizuoti aktyviąsias pertraukėles, skatinti judėti kuo daugiau ir kuo įvairesnėmis formomis, kalbėti su tėveliais, pasakoti apie fizinio aktyvumo naudą ir svarbą, pabrėžti, kad judėti vaikai turi ne tik mokykloje, bet ir po pamokų bei namuose. Pamokų metu labai svarbu formuoti įdomias, įtraukiančias ir linksmas veiklas. Jausdami džiaugsmą judėdami pradinėse klasėse vaikai ugdys savo fizinį raštingumą ir aktyvumas neabejotinai taps jų gyvenimo dalimi.

Nepamirškime, juk mūsų mažieji iš prigimties yra labai judrūs, todėl dažnu atveju paskatinti juos judėti yra lengva – tereikia sudaryti tam tinkamas sąlygas, skirti šiek tiek laiko. Visi svajojame gyventi sveikoje visuomenėje – keistis patys ir keisti mūsų jaunosios kartos įpročius judėti.

Pirmiausia savo pavyzdžiu parodykime, kaip smagu judėti ir toliau tobulinkime savo fizinį raštingumą. Judėjimas skatina laimės hormono gamybą, tad fizinis aktyvumas suteikia malonumą, vadinasi, į aktyvią veiklą norėsis grįžti vėl ir vėl. Tobulėjimui ribų nėra!

Žemiau rasite keletą pasiūlymų ką nuveikti pamokų, aktyviųjų pertraukėlių ar fizinio ugdymo pamokų metu. Atkreipkite dėmesį, kad įtraukiant fizinį aktyvumą į kitas nei fizinio ugdymo pamokas, gerėja:

o Susikaupimo galimybės ir dėmesio išlaikymas;

o Bendra klasės elgsena;

o Motyvacija ir įsitraukimas į mokymosi procesą

O būti fiziškai aktyviems ir kartu sportuoti Jus kviečia Olimpiečiai ir sportininkai!

Taisyklingo kvėpavimo svarba -

https://www.youtube.com/watch?v=wXno_oRkej8

ĄŽUOLAS GALINGASIS

Kvėpavimo mankšta su Simona Pajaujiene -

https://www.youtube.com/watch?v=E5QaqIYa6dY

Ąžuolo mankšta -

https://www.youtube.com/watch?v=HOpnHqzQQ-g

Mankšta su Egle Balčiūnaite -

https://www.youtube.com/watch?v=1YrJy4hV7Do

Mankšta su Dovydu Nemeravičiumi -

https://www.youtube.com/watch?v=QaHpsyhnbJc

Mankšta su Vaida Žūsinaite -

https://www.youtube.com/watch?v=j-flm1Ihhv8

Mankšta su su Ričardu Nekriošiumi -

https://www.youtube.com/watch?v=kVA73sx-Ipg

Užduotys ir veiklos:

1. Aktyvių pertraukėlių metu ar per petrauką pažaiskite sporto šaradas. Išrinkite vieną

vaiką, kuris eis į klasės galą (paįvairinkime, juk pakankamai dažnai stovite priekyje, tiesa?).

Tyloje vaikas vaizduos sporto šaką arba judesį (kas bus vaizduojama – galite nuspręsti patys,

svarbu, kad veiksmas ar sporto šaka būtų pažįstama vaikams). Mažuosius galite suskirstyti

grupelėmis arba jie gali atsakinėti po vieną, svarbu, jog jie savo norą atsakyti išreikštų fiziniu

veiksmu – atsistotų ir plačiai iškeltomis rankomis nuo juosmens į viršų mojuotų lyg bandydami

prisikviesti pagalbą. Mojuojant rankas viršuje galima kryžiuoti, galima nekryžiuoti, svarbu, kad

mostai būtų intensyvūs, o Jūs neskubėtumėte priimti atsakymo labai greitai. Koks nuostabus

vaizdas, kai vaikai intensyviai mojuodami rankomis renka savo fizinio aktyvumo sekundes!

Kvieskite teisingai atspėjusį vaiką į klasės galą. Spėliokite. Kartokite. Jeigu vaikams pritrūks

idėjų – pristatykite įdomių sporto šakų. Kartu su vaikais galite prisiminti pernai metų Ąžuolo

Galingojo pateiktus pagrindinius judėjimo įgūdžius ir fizines ypatybes:

• Šuolis (į aukštį / tolį);

• Spyrimas;

• Atmušimas (ranka arba pvz. rakete);

• Ėjimas / bėgimas;

• Gaudymas;

• Pusiausvyra;

• Stūmimas / traukimas;

• Metimas;

• Šokinėjimas.

2. Leiskite vaikams išsirinkti jiems patinkančią vietą klasės erdvėje (ne sėdėjimo vietoje) ir ten atsistoti. Leiskite rinktis laisvai, tik svarbu išlaikyti atstumą vienas nuo kito. Tuomet pakvieskite vaikus bėgioti/eiti tip-topais/eiti žąsele/judėti kaip gyvūnams ar kt. po klasę ratais, zigzagais, aštuoniukėmis ar kaip jiems patogu. Kai sušuksite laikas, vaikai turi grįžti tiksliai į savo anksčiau išsirinktą vietą ir padaryti paprastą pratimą. Svarbu, leiskite jiems patiems išsirinkti pratimą, tik nurodykite pakartojimų skaičių pagal vaikų amžių ir galimybes. Jeigu vietos klasėje mažai, o vaikų daug – vaikus grupuokite. Pusės paprašykite mažais šuoliukais švelniai šokinėti lyg kamuoliukams kol laukia, o kitai pusei skirkite bėgiojimo laiką. Vėliau grupes sukeiskite vietomis.

3. Atsipalaidavimui padarykite aktyviąją pertraukėlę. Paprašykite vaikų Jums pasakius žodį ar frazę, vaikams daryti atvirkščią veiksmą. Pavyzdžiui, sakote aukštyn – vaikai turi pritūpti kuo žemiau; sakote žemyn – vaikai pašoka kaip galėdami aukščiau; sakote plačiai – vaikai apglėbia save rankomis ir kaip įmanoma bando užimti mažiau vietos erdvėje, sakote siaurai – vaikai ištempia rankas į šonus, stato kojas kuo plačiau bandydami užimti daugiau vietos erdvėje. Galite naudoti labai skirtingas frazes: priekis/galas orientuodamiesi į lentą, kairė/dešinė; galite įtraukti ne tik fizinius veiksmus, bet ir su fraze susijusias emocijas, pavyzdžiui, sakote pelytė – vaikai riaumoja kaip liūtai, mojuoja rankomis, rodo atitinkamas mimikas, sakote liūtas – vaikai tampa ramūs, tylūs, tyliai tipena vietoje. Improvizuokite!

4. Trumpam kartu atsipūskite, įjunkite fantaziją ir savo klasėse tapkite tikrais eismo dalyviais. Tegul vaikai susigrupuoja į 4 – 8 ar daugiau grupių (priklausomai nuo klasės dydžio) ir trumpam tampa įsivaizduojamais automobiliais, dviračiais, paspirtukininkais, pėsčiaisiais, riedlentininkais ar kt. Judėdami po klasę vaikai turės vadovautis šviesoforu, kuris būsite Jūs. Jums pranešus “žalia šviesa” transporto priemonės juda kelyje įprastu greičiu (pasunkinimui galite susidėlioti/susitarti įsivaizduojamus kelius), paskelbus garsinį signalą “geltona šviesa” vaikai vis dar juda, bet jų tempas stipriai sumažėja lyg sulėtintame filme. Jums pranešus “raudona šviesa” vaikai sustingsta tokiose pozose, kokiose yra, ir nejuda. Šviesoforą galite reguliuoti tiek kartų, kiek matote reikia vaikams atsipūsti ir pajudėti. Svarbu nepainioti signalų ir išlaikyti šviesoforo seką kaip ir gyvenime.

Keletas idėjų kaip atvaizduoti transporto priemones:

Paspirtukas – 1 vaikas laikydamas rankas krūtinės lygmenyje ir eidamas į priekį nuolat imituoja atsispyrimą nuo žemės.

Dviratis – 3 vaikai juda kartu grupėje. Vaikas priekyje eina “žąsele” ar pritūpęs ir nuolat rankomis ore braižo ratus (kaip darant mankštą pilnais mostais, jeigu nėra vietos – sulenkus per alkūnę) taip vaizduodamas priekinį ratą. Vaikas viduryje vaizduoja dviračio rėmą ir eina nuolat pakėlęs rankas į višų lyg laikytųsi už aukštai esančio dviračio rėmo bei aukštai kilnodamas kojas – taip imituodamas pedalų mynimą. Trečiasis vaikas gale juda taip pat kaip ir pirmasis ore braižydamas ratus ir vaizduodamas ratą. Trijulė turėtų pernelyg neatitolti vienas nuo kito ir išlaikyti liniją.

Automobilis – 5 vaikai juda kartu grupėje. Keturi vaikai priekyje ir gale šonuose vaizduoja 4 ratus (aprašyta aukščiau), penktasis vaikas yra vairas, kuris suspaudęs kumščius ištiestomis priešais krūtinę rankomis nuolat suka ratą tai į vieną pusę, tai į kitą pusę. Darant posūkius vairuotojas turėtų demonstratyviai sukti visą kūną, kad "ratai" suprastų atliekamą veiksmą.

Sunkvežimis – 5-10 vaikų juda kartu grupėje. Keturi vaizduoja ratus, vienas vaikas vairuoja, likę vaikai vienas šalia kito lėtai eina į priekį ir nuolat kartu sinchroniškai tūpčioja vaizduodami nelygų kelią.

Galite priskirti daugiau / mažiau vaikų transporto priemonės vaizdavimui, galite kiekvienai transporto priemonei priskirti labai tylų garsinį signalą – burzgimą, cypimą ar kt. Leiskite vaikams paimprovizuoti. Galite susitarti kelių linijas, sankryžas, veiksmus sustojus. O gal norėsite persikelti į vandenį ir tapti kanojomis, jachtomis ir kruiziniais laivais? Improvizuokite.

5. Skaičiai ore. Puikus pusiausvyros ir raumenų stiprinimo pratimas – vaikai atsistoja ant vienos kojos ir laisva koja bei priešinga laisvai kojai ranka vienu metu ore paišo skaičius nuo 0 iki 10. Pakeiskite pagrindinę koją ir pakartokite tą patį piešimą ore. Jeigu vaikams sunkiai seksis balansuoti, galima pratintis daryti pratimą sėdint, prie stovimo varianto pereiti vėliau. Sudėtingesnis variantas – piešimą ore atlikti užsimerkus. Turite pilną laisvę varijuoti – galite naudoti ne tik skaičius, o konkrečius žodžius ar net frazes, pradėti su viena koja, ranką pridėti vėliau ar kt.

6. Pabandykite kartu nusipurtyti nuo blogų emocijų ir atsikratyti įtampos kaip tai daro šuniukai. Kai matysite, kad vaikai įsitempę ir reikalingas pertraukėlė, sušukite – pasipurtykime! Pradėkite nuo galvos – lengvai ją pajudinkite, papurtykite, po keleto sekundžių pakilnokite ir pakratykite pečius, rankas, tuomet įjunkite klubus ir juosmenį, pasisukinėkite, tuomet pabandykite pajudinti kelius ir galiausiai kojas (šitai išeis tikrai lengvai). O dabar pabandykite kartu tai padaryti nuosekliai nuo viršaus į apačią tik greitesniu tempu. Jeigu vaikai atpalaiduos ir liežuvius, efektas bus dar geresnis – garsai padės atsikratyti įtampos, be to, bus smagiau! Norite sunkiau? Pabandykite iš apačios į viršų!

7. Šį trumpą pratimą fiziniam aktyvumui skatinti galite naudoti Olimpinio mėnesio temos medžiagai užtvirtinti, bet kurioje pamokoje kartojant išmoktą medžiagą ar kt. (viskam, kur vaikų atsakymai yra TAIP/NE). Pasiruoškite 4-6 klausimus iš projekto medžiagos apie sveiką gyvenseną ar pamokos temą. Paprašykite vaikų klasėje atsistoti kur laisviau (kad galėtų nevaržomai judėti). Užduokite klausimą. Vaikai choru turi atsakyti TAIP arba NE. Jeigu atsakymas yra TAIP – vaikai daro pritūpimus tol, kol jūs užduodate kitą klausimą ir vaikai choru vėl atsako TAIP arba NE. Jeigu atsakymas NE – vaikai šokinėja į viršų išsitempę kaip stygos. Tai kartokite, kol užduosite visus klausimus. Jeigu atsakymas neteisingas, paaiškinkite, kodėl vaikai suklydo ir kol aiškinsite, vaikai turi nuolat judėti. Klausimų skaičių ir pratimus galite pritaikyti pagal vaikų amžių.

Klausimų pavyzdžiai:

Vaikai, ar 2 + 2 = 6 ? Atsakymas NE. Vaikai šokinėja į viršų.

Vaikai, ar gerti vandenį sveika? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.

Vaikai, ar turite judėti bent 60 min per dieną? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.

Vaikai, ar bandelės pusryčiams yra sveikas pasirinkimas? Atsakymas NE. Vaikai šokinėja į viršų.

Vaikai, ar reikia užjausti draugą? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.

Vaikai, ar pavargote? Atsakymas TAIP. Kartu pasijuokite ir baikite pratimą.

8. Visi vaikai girdėjo posakį veidrodėli veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje..? O jūs kartu pažaiskite žaidimą – sportininko veidrodėlis. Tegul vaikai išeina iš už stalų ir susiporuoja atsistodami bent 1,5m atstumu vienas priešais kitą. Vienas vaikas yra sportininkas, kitas – veidrodėlis. Sportininkas pradeda rodyti judesius, o veidrodėlis juos kuo tiksliau atkartoja. Po 30 sekundžių ar po 1 minutės, po Jūsų komandos, vaikai apsikeičia rolėmis. Vaikai gali daryti Jūsų pamokose išmoktus pratimus, bėgti vietoje, šokinėti ar tiesiog laisvai šokti. Galbūt sportuojantys ar lankantys būrelius vaikai galės parodyti judesių, su kuriais kiti dar nesusidūrė? 

Kartokite, kai tik norėsite atitrūkti nuo pamokų ir pailsinti įsitempusius protus. 30s ar 1min laikui reguliuoti galite naudoti muziką. Su ritmu juk dar labiau atsipalaiduojama!

9. Kartu leiskitės į nuotykį ir apsimeskite, kad rankose turite sportinį inventorių ir bent 1 minutę šokinėkite per įsivaizduojamą šokdynę.

Arba 1 minutę važiuokite dviračiu (vaikai atsisėda ant kėdės krašto, šiek tiek atsilošia atgal išlaikydami tiesias nugaras ir mina įsivaizduojamą dviratį laikydami rankas iškeltas viršuje).

Arba 1 minutę mušinėkite krepšinio kamuolį ir mėtykite į įsivaizduojamą krepšį.

Arba 1 minutę atmušinėkite įsivaizduojamą badmintono plunksnelę.

Arba..?

Viskas priklauso nuo Jūsų fantazijos ir vaikų pomėgių. Galbūt jie patys norės pasiūlyti kokią idėją, kokiu sportu užsiimsite kitos minutinės pertraukėlės metu?

10. Burpiai (lietuviškai atsispaudimai ir šuoliai, bet patogumo dėlei, likime prie burpių) yra nuostabus visą kūną treniruojantis pratimas. Padarykite po 15 burpių kiekvieną dieną (atsižvelkite į vaikų amžių ir galimybes, galite startuoti nuo 5 ar 10). Gal galite kasdien pridėti po vieną arba du burpius? Įtraukite vaikus į procesą ir nuspręskite kartu, po kiek pridėsite kiekvieną dieną. Penktadieniais leiskite sau pailsėti – nepridėkite daugiau burpių! Tačiau nepamirškite priminti vaikams toliau sąžiningai treniruotis ir namuose savaitgaliais!

Štai kaip atrodo burpiai: https://darebee.com/exercises/basic-burpees.html

Ir trumpas paaiškinimas žodžiais:

o Startinė pozicija: stovint rankas laikome šonuose, kojos pečių plotyje.

o Darydami pritūpimą, dedame rankas ant grindų, delnus dedame priešais savo pėdas.

o Palinkstame prie grindų, ir kojas atmetame atgal, lyg darydami atsispaudimą.

o Grįžtame į pritūpimo poziciją ir darome šuolį į viršų.

o Kartojame pratimą.

Labai svarbu! Darykite burpius kartu su vaikais! Pajudėsite, o svarbiausia – pademonstruosite įsitraukimą ir nuostabiausią pavyzdį! Norėdami pasunkinti pratimą, galite iš tiesų padaryti atsispaudimą.

11. Paskelbkite sienos iššūkį! Tegul visi vaikai atsistoja glausdami visą savo kūną prie sienos ir su Jūsų komanda nusileidžia žemyn iki sėdimos pozicijos (90 laipsnių kampo). Kas taip išbus ilgiausiai? Įdomumo dėlei, galite matuoti laiką sekundėmis, o gal net minutėmis? Skelbkite dienos laimėtoją! Kartokite kiekvieną dieną! Taip po truputį stiprės ne tik vaikų raumenys, bet ir valia!

Jeigu mokykloje yra daugiau projekte dalyvaujančių klasių, galite varžytis tarpusavyje, kuri klasė padarė didžiausią pažangą, o po Olimpinio mėnesio kartu galite surengti bendrą konkursą!

Būkite kūrybiški organizuodami ir konkursus!

12. Kiek kartų plodami paprastai sumušate delnais? Mes skaičiuojame bent 6-10 kartų. Paklauskite vaikų ir nuspręskite, kiek paprastai kartų jie sumuša delnais plodami pasirodymo pabaigoje, koncerte ar spektaklyje. Tuomet, kartu su vaikais, pradėkite ploti kojomis! Skamba neįtikėtinai? Net neabejojame, kad sudomins ne tik vaikus, bet ir Jus. Pratimas nesudėtingas, tik rekomenuoduojame daryti pamokos pabaigoje, prieš pat pertrauką ar pertraukos metu, nes triukšmo bus daug!

Šuolis, plojimas kulnais, nusileidimas ant grindų. Sunku įsivaizduoti?

Štai kaip tai atrodo: https://darebee.com/exercises/hop-heel-clicks.html

Padėkokite vieni kitiems plodami! Gal tai taps puikia ir aktyvia dienos pabaigos tradicija?

Primename, visas mankštas rasite LTOK Olimpinis mėnuo 2021 kanale:

https://youtu.be/wXno_oRkej8

Taip pat su naujai prisijungusiais dalyviais norime pasidalinti praėjusių projektų medžiaga:

Olimpinė savaitė 2018:

https://youtube.com/playlist?list=PLLvfSd0yp_8VaeD9ZzLA22L7rgEtNb6lR

Olimpinis mėnuo 2019:

https://youtube.com/playlist?list=PLLvfSd0yp_8XEPTkX0-dTJRU2-2Ajs-4H

Olimpinis mėnuo 2020:

https://youtube.com/playlist?list=PLLvfSd0yp_8VkGICbx-Vf77ZoolFAVudh

Ieškokite daugiau mankštų ir informacijos apie fizinio aktyvumo svarbą, žaidimo galią ir kita!