Apie mus
Naujienos
OK narių naujienos
Renginiai
Konkursai
OVUP

Raktas į sėkmę – kiekvienam asmeniškai tinkama fizinė veikla

Raktas į sėkmę – kiekvienam asmeniškai tinkama fizinė veikla

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengto olimpinio švietimo forumo „Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą“ finaliniu akcentu tapęs kanadiečio Drew Mitchello pranešimas „Fizinis raštingumas: kas tai yra ir kodėl tai svarbu?“ įtvirtino tai, apie ką buvo kalbama visą dieną. Jis siūlė ne tik skatinti kokybišką vaikų ir jaunuolių fizinį aktyvumą, kuris yra tikslingas, pačių planuojamas, įtraukiantis, siekiant jų asmeninio tobulėjimo, bet nepamiršti ir kitų visuomenės grupių – pavyzdžiui, neįgaliųjų. Fiziškai raštingoje visuomenėje visi turi turėti lygias galimybes sportuoti.

Įgūdis, kurio išmokstama

Drew – buvęs profesionalus sportininkas, treneris, sporto vadybininkas, dabar – lektorius, „Sport for Life“ – Sportas gyvenimui asociacijos fizinio raštingumo direktorius, pastaruosius 19 metų jis intensyviai dirba fizinio raštingumo konsultantu ir treneriu įvairiose programose ir nacionaliniame, ir bendruomenių lygmenyje. Būtent jo šalis – Kanada – šioje srityje yra viena lyderių pasaulyje.

„Judėjimas yra įgūdis, kurio išmokstame“, – sako Drew Mitchellas, primindamas, jog šiandien vaikai ir jaunimas turi begales pagundų nejudėti. Tai – visi socialiniai tinklai ir daugybė kitų užsiėmimų prie kompiuterio, užtat profesionalų užduotis – tuos jaunus žmones iš ten atitraukti, sudominti, suteikti gaires ir sudaryti sąlygas judėti pirmyn tikslingai, suvokiant, jog to reikia jiems patiems, jų gyvenimo kokybei ir tobulėjimui.

„Juk pradėję judėti gauname tiek gerų dalykų – labiau vystosi smegenys, raumenys, tvirtėja kaulai, jau nekalbu apie emocinius, socialinius fizinio aktyvumo aspektus. Tačiau pažvelgę į mokyklas, kaip jose vysta gyvenimas, matome, jog per visą dieną moksleiviai turi labai mažai fizinės veiklos. Reikia atsiminti, jog fiziškai aktyvūs, daugiau progų judėti turintys vaikai geriau mokosi.“

Sudominti ir neatgrasyti

Primindamas, kas yra fizinis raštingumas, Drew Mitchellas cituoja dar 2014-aisiais Tarptautinės fizinio raštingumo asociacijos suformuluotą apibrėžimą: tai – motyvacija, pasitikėjimas, fizinė kompetencija, judėjimo reikšmės žinojimas ir supratimas, jog įsitraukti į šią veiklą reikia visam gyvenimui.

„Labai svarbu vaikui pasiūlyti tinkamą fizinę veiklą tinkamu metu. Jei užduotys, kurias jam skirsime, bus per sunkios, greičiausiai vaikas liks nelaimingas, nepatenkintas ir nebenorės prie šio užsiėmimo grįžti. Suaugusiesiems, kurie neturi fizinio raštingumo pagrindų, taip pat reikia padėti rasti būdą judėti, kuris tiktų, patiktų, prie kurio norėtųsi grįžti – atsirastų pasitenkinimas ir motyvacija tęsti vėl ir vėl.“

Kaip žmones įtraukti, jiems parodyti fizinio raštingumo, o kitaip sakant – judėjimo įgūdžių, motyvacijos ir poreikio judėti visą gyvenimą svarbą? Skirtingomis programomis reikėtų ir suteikti žinių, ir sudaryti galimybes judėti kiekvienam tinkančiu būdu. „Gal vienam tai bus pamėgtos šokių pamokos, užsiėmimai sporto mėgėjų klube, ilgi pasivaikščiojimai ar net darbas sode“, – sako Drew Mitchellas, pabrėždamas, jog specialistų užduotis – įdiegti žinias apie judėjimo svarbą ir padėti rasti tinkamiausią jo formą.

Kuriant judėti skatinančias programas reikia nepamiršti, jog šios turi būti patrauklios ir smagios, kad išbandę jas žmonės nenorėtų tuoj pat visko mesti, o stengtųsi grįžti. Taip pat programos turi turėti tikslą, užduotį ugdyti tam tikrus įgūdžius. „Vaikams būtų smagiausia tiesiog lakstyti, bet mokytojas ar treneris turi numatyti, kokią naudą iš viso to jie gaus. Tuo pačiu ir juos sudominti, pritraukti, duoti iššūkius keliančias užduotis, tačiau rasti balansą, kad būtų įdomu, bet ne per daug sudėtinga. Pas mus yra taisyklė, jog per treniruotę 80 procentų laiko reikia judėti, o likusius 20 procentų klausytis nurodymų arba medituoti.“

Svarbu ne tik kvadratinė šaknis

Fizinio raštingumo pradmenys turėtų būti kuo geriau diegiami mokyklose, nors švietimo sistema visame pasaulyje labiau pabrėžia kitus dalykus – mokymą rašyti ir skaičiuoti. Žinoma, šiuos pagrindus gauti privalu, jie būtini visą gyvenimą, tačiau greta bendrųjų žinių bagažo turėtų būti ir fizinis raštingumas. Juk mokėti ištraukti kvadratinę šaknį nepakanka.

„Mes Kanadoje mažiems vaikams prieš miegą skaitome knygas. Tai svarbu siekiant juos lavinti, sudominti pasaulio pažinimu, užkrėsti skaitymu. Ant žaislų taip pat būna surašytos raidės ir skaičiai, kad žaisdami vaikai mokytųsi skaityti, rašyti, skaičiuoti. Bet lygiai taip pat svarbu mokyti ir judesių įvairovės. Vienas vaikas juos „pagauna“ iškart, bet yra ir tokių, kuriems reikia ilgiau treniruotis ir judesius kartoti. Labai svarbu, kad vaikai mokykloje įgytų kuo daugiau įvairiapusių žinių, taip pat – ir apie savo kūną, kad išmoktų jį valdyti, išlavintų pusiausvyrą, rankas ir kojas. Tam reikalingos ir žinios, ir paskatinimas bei tinkama aplinka“, – aiškina Drew Mitchellas, primindamas, jog aplinkos įvairovė taip pat yra svarbi: dažniausiai sportuojame ant žemės – stadione, salėje, namuose, tačiau reikia nepamiršti ir vandens – baseinų, atvirų telkinių, oro – šuolių nuo tramplino, gimnastikos, šuolių slidėmis, kurie gal labiau būdingi jo gimtojoje Kanadoje, nes ten žiemos sportas labai mėgiamas.

Kita su judėjimui tinkama aplinka susijusi problema – per ilgas buvimas uždarose patalpose. „Net „Google“ galite pasiskaityti apie tokį sutrikimą – buvimo lauke trūkumą. Tad reikia pagalvoti, kaip išvilioti vaikus į gamtą. Ypač tuos, kurie gyvena miestuose“.

Šviesti, treniruoti ir palaikyti

Fizinis raštingumas – gyvenimo kelionė, to neišmoksi per vieną naktį. Ir ši kelionė turi būti vertinga, naudinga kiekvienam asmeniškai ir visai visuomenei. Fiziškai raštingų žmonių gyvenimo kokybė yra geresnė, jie sveikesni, atsparesni, nekalbant apie socialinę, emocinę gerovę ir kitus privalumus.

„Labai svarbu, kad fizinis raštingumas būtų ugdomas visiems – visose socialinėse grupėse, įskaitant žmones su negalia ar kitų iššūkių turinčius žmones. Reikia rūpintis negalią turinčių žmonių judėjimu pradedant jiems pritaikytais keltuvais, patogiomis durimis, baigiant kitomis sportuoti būtinomis sąlygomis, įranga ir, žinoma, informacijos apie tai sklaida. Bendruomenes reikia šviesti, treniruoti ir palaikyti žmonių fizinio raštingumo poreikį“, – primena ekspertas iš Kanados.